Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Indrės D. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-03-23 tarp šalių buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 270, pagal kurią ieškovė priimta į darbą pas atsakovę dirbti 2 darbo dienas per savaitę, 3 val. per savaitę, taip pat pasirašytos konfidencialumo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l.7, 20-25, 61-64). 2017-01-30 atsakovės direktorius parašė tarnybinį pranešimą, kad ieškovė Šiaulių mieste įsteigė konkuruojančią įmonę, teikiančią analogiškas paslaugas, kaip teikia atsakovė, T. K. surinko visą viešai prieinamą informaciją- (duomenys neskelbtini) įsteigta 2016-10-03, ieškovė yra jos steigėja ir vadovė, licencija teikti dermatovenerologijos paslaugą išduota 2016-12-05, apie veiklos pradžią socialinio tinklo Facebook profilyje paskelbta 2017-01-24 (b.l.41-51). 2017-02-04 ieškovė atsakovės direktoriui išsiuntė 2017-01-31 prašymą atleisti iš darbo nuo 2017 m. vasario mėn. pagal LR DK 127 str. 1 d. – savo noru (b.l.18-19, 57-60). 2017-02-01 atsakovės direktorius pasirašė įsakymą Nr. V-13, kuriuo įsakė ieškovei raštu iki 2017-02-03 pateikti administracijos direktoriui pasiaiškinimą dėl pažeistos konfidencialumo sutarties atskleidžiant konfidencialią informaciją įsteigiant ir vadovaujant (duomenys neskelbtini). Su šiuo įsakymu ieškovė supažindinta 2017-02-04 (b.l.17, 52). 2017-02-07 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-14 ieškovei už konfidencialumo sutarties 3 punkto, 1, 4, 6 dalies ir 5 punkto pažeidimą bei vengimą pateikti pasiaiškinimą, ieškovei paskirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo (b.l.11,53). 2017-02-07 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. V-15 ieškovė atleista iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (b.l.10, 54). 2017-02-08 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, ar ji privalo atidirbti 14 darbo dienų iki darbo santykių nutraukimo (b.l.8). 2017-02-07 atsakovė surašė aktą dėl pasiaiškinimo nepateikimo, kuriame nurodoma, kad pagal 2017-02-01 įsakymą Nr. V-14 komisija sudėtyje direktoriaus T. K., vyr. buhalterės I. J., vyr. slaugos administratorės Z. J., praneša, kad iki 2017-02-07 ieškovė nepateikė pasiaiškinimų (b.l.13, 56). 2017-02-08 atsakovės surašytas aktas dėl nepasirašytų dokumentų, kuriuo užfiksuota, kad ieškovė nepasirašė ant atsakovės įsakymų dėl drausminės nuobaudos skyrimo, dėl atleidimo iš darbo bei ant darbo sutarties (b.l.12, 55). Ieškovė kreipėsi į atsakovės direktorių elektroniniais laiškais 2017-02-03 ir 2017-02-07, derino atvykimo laiką, nurodė, kad 2017-02-08 15 val. atvyks pas atsakovę ir atveš pasiaiškinimą, 2017-02-08 pasiaiškinimo atsakovės direktorius nepriėmė (b.l.14,16). Atsakovės registratūroje sudarant pacientų sąrašus, įrašomi asmens duomenys, telefonų numeriai (b.l.67, 96-127). Ieškovė buvo susipažinusi su savo pareigybės aprašymu pasirašytinai (b.l.68-73). 2016-09-01 įsakymu ieškovė kartu su kitomis darbuotojomis buvo 3 dienoms išsiųsta į komandiruotę Vokietijoje mokytis dirbti su lazeriu, kelionę ir mokymus apmokėjo atsakovė (b.l.74). Ieškovė pagal 2015-07-22 darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje vieno etato krūviu, turi įvairios darbo patirties, kelia kvalifikaciją (b.l.130-159).

Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės direktorius, patikrinęs informaciją, gautą iš trečiųjų asmenų, dar neatlikęs jokio tyrimo, vienasmeniškai nusprendė, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. 2017-02-01 atsakovės įsakymas, kuriuo iš ieškovės reikalaujama pateikti atsakovei pasiaiškinimą iki 2017-02-03, pateiktas ieškovei susipažinti tik 2017-02-04, t.y. ieškovei nebuvo nustatytas protingas terminas pateikti pasiaiškinimą. Kaip nustatyta bylos žodinio nagrinėjimo metu, atsakovės atstovai vadovavosi argumentais, kad iš konfidencialumo sutarties galima padaryti išvadą, kad tai kartu yra ir pasižadėjimas nekonkuruoti, o ieškovė turėjo galimybę šiuolaikinėmis elektronikos ar ryšio priemonėmis nufotografuoti pacientų sąrašus su jų visais duomenimis ir po to šiuos sąrašus naudoti bei pritraukti pacientų į savo įsteigtą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nepateikė į bylą jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie tai, kad ieškovė tuos duomenis pasisavino bei panaudojo, jokie konkretūs atvejai atsakovei nežinomi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pilnu darbo krūviu dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o pas atsakovę dirbo tik 3 valandas per savaitę. Ieškovės teigimu, jos įsteigta (duomenys neskelbtini) atsidarė tik 2017-01-24, ieškovė suprato, kad fiziškai nespės dirbti ir ligoninėje ir pas atsakovę ir savo privačiame kabinete, todėl darbo pas atsakovę nusprendė atsisakyti, neigė užfiksavusi ir pasisavinusi duomenis, kurie buvo pacientų sąrašuose, be to nekonkuravimo susitarimo nėra pasirašiusi. Šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis bei interneto galimybėmis kiekvienas pacientas gali susirasti jo manymu jam geriausią gydytoją, susirasti jo darbo adresą, kontaktinį telefoną, sužinoti procedūrų ir konsultacijų kainas. Be to, ieškovės pagrindinė darbovietė yra (duomenys neskelbtini) ligoninė, kuri turi dar daugiau pacientų, kurių duomenis būtų galima tokiu būdu rinkti ir kaupti. Atsakovės įsakyme nurodoma, kad ieškovei drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo paskirta už konfidencialumo sutarties 3 punkto, 1, 4, 6 dalies ir 5 punkto pažeidimo bei vengimo pateikti pasiaiškinimą.

DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). DK 235 straipsnis reglamentuoja šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka, o 2 dalyje pateiktas šiurkščių pažeidimų sąrašas, kuris nėra baigtinis. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatytas komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas konkuruojančiai įmonei.

Šalys, sudarydamos darbo sutartį, pasirašė konfidencialumo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitokiu būdu neperleisti konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui, informaciją saugoti. Konfidencialumo sutarties V punkte numatyta, kad jeigu darbuotojas atskleidžia konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, arba jas praneša konkuruojančiai įmonei, arba konfidenciali informacija dėl darbuotojo kaltės tampa prieinama ir žinoma tretiesiems asmenims arba prarandama, arba darbuotojas kitaip pažeidžia šią sutartį, tai yra laikoma bendrovės darbuotojo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas remiasi tik savo manymu, kad ieškovė matydavo pacientų sąrašus ir turėjo galimybę tuos sąrašus užfiksuoti savo mobiliuoju telefonu. Jokių konfidencialios informacijos atskleidimo įrodymų atsakovo atstovai nepateikė, be to, pas atsakovą yra dirbančių šios specialybės gydytojų, taigi teismas sprendžia, kad atsakovės paslaugų teikimas pacientams, tarp jų ir dermatovenerologinių paslaugų, nesutriko, atsakovė neteikė į bylą duomenų apie pakitusius pacientų srautus, jų sumažėjimą, ar konkrečių pacientų perėjimą gydytis į (duomenys neskelbtini), be to ieškovė yra vienintelė savo įsteigto kabineto darbuotoja, ir teismo manymu negali ženkliai konkuruoti su seniai veikiančia ir įvairias paslaugas teikiančia atsakove.

DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, jog darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Rašte turėtų būti aiškiai suformuluota, kokį konkretų drausmės pažeidimą yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pasiaiškinimui pateikti. Atsakovės įsakyme 2017-02-01 Nr.V-13 tik nurodoma pasiaiškinti dėl pažeistos konfidencialumo sutarties atskleidžiant konfidencialią informaciją įsteigiant ir vadovaujant (duomenys neskelbtini) ir net nėra nurodyta, kad ieškovė yra įtariama drausminio nusižengimo padarymu. Todėl jau vien dėl šios priežasties galima teigti, jog atsakovė pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iš darbo prezumpcija. Bylose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė.

CPK 417 straipsnyje numatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Nors ieškovė ieškinyje prašo panaikinti tik vieną atsakovės įsakymą dėl atleidimo iš darbo, naikintinas ir kitas su juo susijęs atsakovės įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai atleido ieškovę iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, dėl to pripažintini neteisėtais ir naikintini atsakovės (duomenys neskelbtini) klinika 2017-02-07 direktoriaus įsakymas Nr. V-14 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2017 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. V-15 Dėl atleidimo iš darbo. Kadangi šalių darbo santykiai yra nutraukti ir su ieškove yra atsiskaityta, nustatytina, kad ieškovė Indrė D. J. atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) klinika jos prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį nuo 2017-02-07.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Kaip patvirtino pati ieškovė, bei kaip įrodo bylos medžiaga, ji ketino nebedirbti pas atsakovę, todėl pasiprašė atleidžiama iš darbo. Šioje byloje yra ginčijamas atleidimo pagrindas- ieškovė prašė būti atleidžiama iš darbo savo noru, o buvo atleista, paskyrus jai drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo. Pasisakydamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdo – vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog toks būdas skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo (LAT 2005-05-27 nutartis c.b. 3K-7-296/2005; 2011-12-30 nutartis c.b.Nr. 3K-3-562/2011). Kasacinis teismas taip pat praktikoje nurodė, jog aptariama kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų (LAT 2012-01-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-5/2012). Teismas sprendžia, kad ieškovė, pateikdama prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų, pati siekė nutraukti darbo santykius, be to, teismo posėdyje pati patvirtino, kad fiziškai nebespėtų dirbti trijose darbovietėse. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė nepatyrė praradimų ar nepatogumų, kurie susidaro dėl priverstinės pravaikštos, todėl nėra pagrindo taikyti DK 300 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, todėl ieškovei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepriteistinas, šį reikalavimą teismas laiko išvestiniu reikalavimu, todėl laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai.

Teismas patenkino pagrindinį ieškovės reikalavimą- pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu bei panaikino įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Teismas laiko, kad ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau nesant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, teismas bylinėjimosi išlaidų ieškovei iš atsakovės nepriteisia.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes jos šioje byloje sudaro 1,12 euro, taigi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 270 straipsniais, 410-415, 417 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovės I. D. J., a.k(duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) klinika, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu.

Panaikinti atsakovės (duomenys neskelbtini) klinika 2017-02-07 direktoriaus įsakymą Nr. V-14 Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir 2017 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. V-15 Dėl atleidimo iš darbo.

Nustatyti, kad ieškovė I. D. J. atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) klinika jos prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį nuo 2017-02-07.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.