Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

- Kauno teritorinei ligonių kasai už N. A. gydymą 3000,05 Eur;

- V. A. 43443 Eur neturtinei žalai ir 1203,66 Eur turtinei žalai atlyginti;

- A. A. 8688,60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. M. valstybės naudai priteista 225,97 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas ir E. M., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis, 2013-10-20 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), E. K. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiuoju N. A. metu tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam N. A. į galvos sritį, taip padarydamas jam galvos sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą viršugalvyje ir kairiajame antakyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, ir tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir nuo patirto sužalojimo 2013 m. spalio 27 d. 00.15 val. (duomenys neskelbtini) klinikose N. A. mirė, taip jis tyčia nužudė N. A..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. M. bausmę už padarytą nusikaltimą, neišsamiai vertino aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kai kurių aplinkybių nevertino, be to, iš nuosprendžio turinio neaišku, ar teismas apelianto prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, jog D. M. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei (BK 11 straipsnio 6 dalis). Apeliantas jam inkriminuotą baigtą nusikalstamą veiką padarė, veikdamas netiesiogine tyčia, dėl tarp jo ir nukentėjusiojo išgertuvių metu įvykusio nereikšmingo konflikto. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena nuteistojo D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be to, sprendžiant iš bylos duomenų, nėra pagrindo nesutikti su apelianto skundo argumentais, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė turėtų būti pripažinta pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai yra bent vienas iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; 2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką; 3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pasak apelianto, teisinį pagrindą nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę sudaro tai, kad jis nuo pat jo sulaikymo dienos prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Iš bylos medžiagos matyti, jog D. M. nuo pat pirmosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kiek prisiminė, nurodė esmines nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, apelianto viso proceso metu duotų parodymų analizė patvirtina ir tai, jog pastarasis kritiškai vertina savo poelgį, dėl tokių savo veiksmų išgyvena, ne kartą atsiprašė nužudytojo N. A. šeimos, artimųjų, žada dirbti tiek laisvės atėmimo vietoje, tiek išėjęs į laisvę, kad atlygintų jiems nusikaltimu padarytą žalą. Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija apelianto prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Be aukščiau paminėtų aplinkybių, skiriant apeliantui bausmę už padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir visus byloje esančius D. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Dalies šių duomenų teismas nevertino. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei padarė, atlikdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-10-30 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę (2 t., b.l. 51-52, 53-55). Minėtu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu D. M. taip pat padarė tris administracinius teisės pažeidimus, dvi iš trijų nuobaudų paskirtos už girto pasirodymą viešosiose vietose (2 t., b.l. 56-57). Nors apeliantas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų nėra registruotas (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, tačiau specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog įvertinus D. M. alkoholizacijos mastą, įtariama, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau tai nėra medicininis nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijus, analizuojant šiuo metu D. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Specialisto išvada nustatyta, jog įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra jokių duomenų, kad D. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., b.l. 59, 61). Vertinant apelianto asmenybę, pažymėtina ir tai, jog jis iki sulaikymo dirbo ir gyveno pas ūkininką R. M.. Darbdavys D. M., kaip darbuotoją, charakterizavo teigiamai (2 t., b.l. 67).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog nors pirmosios instancijos teismas ir padarė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimo klaidų, esant pagrindui, nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau pagrįstai pastarajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu atitinka straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkį. Švelninti šią bausmę vien nustatytos D. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrindu šiuo atveju nėra galimybės, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, neįvertino ir dalies kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (apelianto teistumo, aplinkybės , kad jis nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, polinkio nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio normoms ir daryti teisės pažeidimus, pastarojo sistemingo piktnaudžiavimo alkoholiu). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė leis įgyvendinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo D. M. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.