Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, A. M. išbūtas laikinajame sulaikyme Jungtinėje Karalystėje nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2023 m. vasario 9 d. (įskaitytinai), ir laikotarpis, išbūtas kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2023 m. vasario 10 d. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 12 d. nutartį, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. M. priteista 2 994,23 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai devyniasdešimt keturi eurai ir dvidešimt trys centai) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Kitus bylos aspektus nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Šiuo atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. M.. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 242 straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Byloje esantys ir nuteistojo neginčijami duomenys patvirtina, kad jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), buvo išleistas išvykti už šios įstaigos ribų darbo tikslais, tačiau nuvykęs į savo darbo vietą vėliau iš jos pasišalino ir be svarbios priežasties nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą negrįžo. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje A. M. išdėstytų minčių, apeliantas neginčija atlikęs paminėtus veiksmus, t. y. neneigia, kad jo veiksmai visiškai atitinka BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau nuteistasis tvirtina, kad taip jis pasielgė dėl jo sveikatai bei netgi gyvybei grėsusio pavojaus, siekdamas išvengti galimo susidorojimo su juo, ir prašo tai vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat, kaip galima suprasti, apeliantas prašo išspręsti klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jam paskirtų bausmių subendrinimo, į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant bausmę, kurią jis atliko iki 2022 m. sausio 11 d., kuomet pasišalino iš savo darbo vietos ir negrįžo į įkalinimo įstaigą. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo

8. Kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas yra įtvirtintas BK 59 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją, atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: 1) kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; 4) nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties; 5) veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės; 6) veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta nukentėjusio asmens, kurio būklė beviltiška, prašymu; 8) veika padaryta pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas; 9) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą; 10) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; 11) veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veiką padarė prieš jo valią nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavykęs savanoriškas atsisakymas padaryti nusikalstamą veiką. Paminėtina ir tai, kad šis sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes (BK 59 straipsnio 2 dalis).

9. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. konkrečiai neįvardija kuri BK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė buvo nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nepripažinta lengvinančia jo atsakomybę. Tačiau, vertinant skunde išdėstytas aplinkybes, kurios, nuteistojo įsitikinimu, švelnina jo teisinę atsakomybę, galima spręsti, jog apeliantas mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę – nusikalstama veika padaryta dėl beviltiškos kaltininko padėties, kadangi tiek skunde, tiek apeliacinės instancijos teisme nuteistasis laikėsi pozicijos, jog į įkalinimo įstaigą laiku jis negrįžo, slapstėsi Lietuvoje bei užsienyje dėl jo sveikatai ir netgi gyvybei gresiančio pavojaus.

10. Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Ši aplinkybė reiškia, kad kaltininkui susiklosto tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padaro tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2015, 2K-369-942/2015).

11. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog jį priėmęs žemesnės instancijos teismas svarstė klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės (ne)pripažinimo lengvinančia A. M. atsakomybę ir nusprendė, jog nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nepatvirtino fakto, kad A. M. buvo tokioje beviltiškoje būklėje, jog negalėjo rinktis kitokio veikimo būdo, nei, kad nusikalstamos veikos darymas, todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos aplinkybės nelaikė lengvinančios apelianto atsakomybę. Tokiai išvadai bei sprendimui visiškai pritaria ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, nepaisant to, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis į bylą pateikė papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje asmenys, be kita ko, kaltinami tuo, kad panaudoję šaunamąjį ginklą ir fizinį smurtą pagrobė svetimą – A. M. priklausantį turtą bei pasikėsino nužudyti A. M.. Vien tai, kad apelianto atžvilgiu, jam dar būnant laisvėje, galimai buvo įvykdytos itin pavojingos į jo sveikatą bei gyvybę pasikėsinusios nusikalstamos veikos, savaime nepatvirtina A. M. parodymų apie tai, kad jau atliekant laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jam taip pat buvo kilusi grėsmė, kurios pašalinimas, nuteistojo subjektyviu supratimu, buvo įmanomas tik įvykdant analizuojamą nusikalstamą veiką – nustatytu laiku negrįžus į jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Tuo tarpu nuteistojo apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad jis buvo priverstas pasišalinti iš pataisos namų, kuriuose atliko laisvės atėmimo bausmę, nes jam buvo grasinama asmenų, kurie šiuo metu yra teisiami dėl plėšimo bei pasikėsinimo nužudyti jį, nurodant, kad kuomet apeliantas bus pervežtas į kitą įkalinimo įstaigą, bus imituota jo savižudybė, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. A. M. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tokie grasinimai jo atžvilgiu iš tiesų buvo išsakyti, nors tokią galimybę turėjo, kadangi, kaip pats teigė, tokie grasinimai jam buvo išsakyti ne žodžiais (ar ne tik jais), bet ir išsiunčiant pranešimus į jo socialinius tinklus. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių duomenų (o ir pats apeliantas net žodžiu neužsiminė) apie tai, kad dėl nuteistojo skunde nurodytų aplinkybių buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnį, nors, kaip tikina A. M., jis apie jam išsakytus grasinimus nužudyti buvo pranešęs ikiteisminio tyrimo įstaigai - o būtent dėl tokių veiksmų yra pateikęs pareiškimus bylose, kuriose jis pripažintas nukentėjusiuoju dėl galimo plėšimo ir pasikėsinimo nužudyti.

12. Paminėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apeliantas nedetalizavo dėl kokių konkrečių asmenų (asmens) ir kokių konkrečių jų (jo) veiksmų, jo įsitikinimu, buvo kilęs pavojus jo gyvybei bei sveikatai, dėl ko, kaip deklaruoja nuteistasis, jis ir įvykdė nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šias aplinkybes A. M. nurodė tik pirmosios instancijos teismui, tačiau daug abstrakčiau, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – pirmosios instancijos teisme jis jau užsiminė, kad grėsmė jo gyvybei bei sveikatai buvo kilusi dėl baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau taip ir nenurodė, kad jam buvo grasinama, jog jį (apeliantą) pervežus į kitą įkalinimo įstaigą jis bus nužudytas jį pakariant ir taip imituojant savižudybę. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. M. taip pat neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie egzistuojančią grėsmę jo sveikatai bei gyvybei. Toks pasyvus apelianto elgesys (rašytinių įrodymų nepateikimas), siekiant pagrįsti savo parodymus apie tai kokios aplinkybės, anot jo, labiausiai įtakojo BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą, kaip ir tas faktas, kad tokiems parodymams pagrįsti visas jam naudingas detales apeliantas ir žodžiu nurodė ne iš karto, vis tik leidžia abejoti jo nurodytos pasišalinimo iš savo darbo vietos ir negrįžimo į įkalinimo įstaigą nustatytu laiku priežasties tikrumu.

13. Teisėjų kolegija nesivadovauja tokia A. M. pateikta versija apie jo pasišalinimo ir negrįžimo į įkalinimo įstaigą priežastis, ne tik dėl anksčiau nurodytų priežasčių, bet ir dėl to, kad tokia versija ir parodymai, kuriais ji grindžiama, yra mažai įtikinami ir nelogiški. Mažai tikėtina, kad nuteistajam neartimos aplinkos asmenys, taip pat asmenys, nepriklausantys įkalinimo vietos, kurioje A. M. iki 2021 m. sausio 11 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, administracijai, galėjo turėti duomenų apie tai, kad apelianto atžvilgiu 2021 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas apkaltinamasis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendis, po kurio įsiteisėjimo, kaip teigia apeliantas, jį buvo ketinama pervežti bausmės atlikimui į kitą įkalinimo įstaigą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas tikino, jog jį persekiojantiems ir susidorojimu grasinantiems asmenims buvo žinoma ne tik apie ketinimą jį pervežti į kitą įkalinimo įstaigą, bet buvo žinoma ir jo tuometinė bausmės atlikimo vieta. Tačiau jis tvirtino nusprendęs pasišalinti iš savo darbo vietos ir nebegrįžti į pataisos namus tik tuomet, kai suvokė, jog bus perkeltas atlikti bausmę į kitą vietą. Tai rodo, jog A. M. sprendimas 2021 m. sausio 11 d. pasišalinti iš savo darbo vietos, esančios už (duomenys neskelbtini) (įkalinimo įstaigos pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d.) ir nustatytu laiku negrįžti į įkalinimo įstaigą, slapstytis Lietuvoje bei užsienyje, vis tik buvo priimtas ne dėl beviltiškos padėties, susijusios su gresiančiu jo sužalojimu ar netgi nužudymu.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistajam A. M. buvo susidariusi kažkokia išskirtinai sudėtinga situacija, dėl kurios jis negalėjo išvengti šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo ir keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendį dėl nepagrįstai nepripažintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl bausmių subendrinimo

15. Kaip jau buvo paminėta, nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo spręsti klausimą dėl jam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, bei jas subendrinus, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

16. Analizuodama tokį skundo prašymą teisėjų kolegija nustatė, jog iki skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio paskelbimo, apelianto atžvilgiu buvo priimti viso septyni apkaltinamieji nuosprendžiai. Paskutinis procesinis sprendimas, kuriuo A. M. buvo nuteistas, ir kuriuo buvo sprendžiamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių subendrinimo klausimas, buvo priimtas 2021 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir jam už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus bei subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2021 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrinta bausme – prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2021 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu subendrintos bausmės dalį, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, A. M. iš dalies atlikta pagal 2021 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį.

17. Pirmosios instancijos teismui 2023 m. kovo 30 d. priimant skundžiamą nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendis buvo įsiteisėjęs (jis įsiteisėjo 2023 m. kovo 3 d.). Taigi, apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę turėjo pagrindą bendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje pateiktų motyvų, apylinkės teismas to nepadarė sąmoningai, įvertinęs tai, jog nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2023 m. kovo 30 d., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendis dar nebuvo pradėtas vykdyti, dėl ko nėra galimybės apskaičiuoti tikslios A. M. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, o šie duomenys yra aktualūs bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu (šiuo pagrindu bausmės bendrinamos, kai neatlikus bausmės yra padaroma nauja nusikalstama veika), kadangi bendrindamas bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, teismas privalo nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti tik su ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi. Įvertinusi aptartą susiklosčiusią situaciją skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimą reglamentuojančių teisės normų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, nebendrindamas A. M. skundžiamu bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, jokio pažeidimo nepadarė, toks sprendimas, paliekant šį klausimą spręsti BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka, kaip tik buvo tikslingas, siekiant išvengti klaidų bendrinant bausmes bei neaiškumų. Šios aukštesniojo teismo nutarties priėmimo metu situacija yra pasikeitusi, t. y. nuteistasis jau atlikinėja Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, taigi, kliūčių apskaičiuoti juo paskirtos ir neatliktos bausmės dalį nebėra. Vis tik bausmių bendrinimo klausimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nesprendžia, kadangi subendrinus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes būtų pasunkinta A. M. padėtis, kas, esant tik jo apeliaciniam skundui, yra negalima, bei suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, A. M. prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir kitu jam priimtu jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtas bausmes, netenkinamas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui nuosprendžių vykdymo stadijoje BPK 347 straipsnyje nustatyta tvarka. Paminėtina, jog spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas privalės atsižvelgti ir įvertinti ir A. M. bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, ko apeliantas siekia.

18. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio keisti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. APD-2023-09138 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. M., sudaro 110 eurų, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. atlieka ir dar atlikinės laisvės atėmimo bausmę, jis iki šiol niekur nedirba ir nedirbo, duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo A. M. valstybės naudai 110 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. pažymą Nr. APD-2023-09138.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.