- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-864-413/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03204-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lucri“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. atstovo advokato Audriaus Bandzaičio atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8912-921/2018 pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lucri“ dėl teisių gynimo, darbo ginčo komisijos sprendimo ir darbo ginčo išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lucri“, kuriuo prašo: 1) išnagrinėti ginčą iš esmės ir priteisti iš atsakovės 3840,55 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. birželio – gruodžio mėnesius ir 2015 m. sausio – liepos mėnesius; 2) 9361,86 Eur neišmokėtų dienpinigių ir komandiruotėse patirtų išlaidų; 3) atnaujinti praleistą terminą darbo ginčui spręsti ikiteismine tvarka ir įpareigoti Darbo ginčų komisiją išnagrinėti darbo ginčą iš esmės; 4) pripažinti Darbo ginčų komisijos sprendimus, kuriais nebuvo iš esmės nagrinėjamas nei darbo ginčas dėl darbo užmokesčio skolos, nei ginčas dėl praleisto termino atnaujinimo biurokratizmu; arba 5) nukreipti šioje dalyje ginčo nagrinėjimą pagal kompetenciją; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo P. S. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ir jį grąžino ieškovui.Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo P. S. ieškinį atsakovei UAB „Lucri“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovui, nes ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs įstatymų nustatytą terminą, o atnaujinti praleistą terminą neprašė. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą.Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys teismui turėjo būti pareikštas iki 2016 m. liepos 28 d. Ieškovas Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria atsakyta priimti jo ieškinį, apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo. Ieškovas į teismą pakartotinai kreipėsi tik 2018 m. vasario 28 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo, be to, ženkliai (daugiau nei aštuoniolika mėnesių) praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą, tačiau kartu su ieškiniu nepateikė prašymo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą, nenurodė termino praleidimo priežasčių bei nepateikė tai pagrindžiančių jokių įrodymų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. S., atstovaujamas advokato Audrius Bandzaičio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, jei byla nenagrinėtina teisme, turi nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. To teismas tinkamai nepadarė, nes neįsigilino į ieškinio esmę.Ieškovas neskundė Darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. DGKS-2953 ir neketina jo skųsti, nes su juo sutinka. Šiame sprendime DGK pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimą dalyje dėl darbdavio skolos priteisimo už laikotarpį, dėl kurio ieškovas praleido procesinį 3 mėnesių terminą kreiptis į DGK. Šiuo sprendimu komisija taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti. Kaip paaiškino ieškovas, DGK posėdyje jam nebuvo suprantamai išaiškinta, kad jau tame posėdyje jis gali prašyti atnaujinti praleistą terminą, todėl jis to nepadarė, o DGK pagrįstai atsisakė nagrinėti ginčą, kurio terminas praleistas ir neprašomas atnaujinti. Jau po DGK sprendimo priėmimo, gavęs teisinę konsultaciją, pareiškėjas suprato savo galimai padarytą klaidą ir kreipėsi į DGK, prašydamas praleistą 3 mėnesių terminą atnaujinti. Tačiau gavo DGK sprendimą, kad šis klausimas jau buvo išnagrinėtas, todėl pakartotinai dėl to kreiptis negalima. Išanalizavus tiek pirmąjį, tiek ir antrąjį DGK sprendimus buvo padaryta išvada, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi su reikalavimu priteisti darbo užmokesčio skolą, tačiau toks reikalavimas taip pat pagrįstai liko nenagrinėtas, nes, praleidus procesinį terminą pareiškėjas kartu turėjo prašyti jį atnaujinti, ko nepadarė. Tai pareiškėjas padarė vėliau, kai jam buvo tinkamai išaiškinta ši pareiga, tačiau čia jau suklydo DGK, priimdama sprendimą, paneigiantį anksčiau jos išsakytą nuomonę, t. y. nurodydama, kad termino praleidimo klausimą ji jau išnagrinėjo, kai ankstesniame savo sprendime nurodė, kad tokio klausimo nagrinėjimui nebuvo pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas niekaip negali pasiekti, kad jo keliami abu vienas su kitu susiję reikalavimai – atnaujinti praleistą terminą ir priteisti darbo užmokesčio skolą – būtų bent priimti nagrinėti, ieškovas pateikė paskutinį ieškinį, kuriame pareiškė mažiausiai tris reikalavimus, tarp jų ir prašymą atnaujinti terminą darbo ginčui spręsti ikiteismine tvarka ir įpareigoti darbo ginčų komisiją išnagrinėti darbo ginčą iš esmės.Teismas skundžiamos nutarties pabaigoje išaiškino, kad ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą ir nurodė trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti, kad ieškinys būtų nagrinėjamas teisme, tačiau, apelianto nuomone, teismas neteisingai pritaikė įstatymą, atsisakydamas priimti ieškinį, kai turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „Lucri“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. 2014–2015 metais nuolat buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje, kurių metu patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė įmonei. Išlaidų įmonė nekompensavo, darbo užmokesčio ir dienpinigių nemokėjo. Po daugelio prašymų ir reikalavimų įmonė iš dalies atsiskaitė – sumokėjo darbo užmokestį už 2015 m. liepos – gruodžio mėnesius, tačiau dienpinigių ir komandiruotės išlaidų nesumokėjo. 2016 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau ir DGK) dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Komisija įpareigojo įmonę sumokėti 737,14 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. sausio – vasario mėnesius ir 59,78 Eur delspinigių, iš viso: 796,92 Eur. Ši suma ieškovui pervesta 2016 m. rugpjūčio 17 d. Iš dokumentų, kuriuos atsakovas pateikė DGK, sužinojo, jog įmonės buhalterinėje apskaitoje skola ieškovui neapskaityta, nes yra išrašyti kasos išlaidų orderiai, pagal kuriuos ieškovui neva buvo išmokėti gryni pinigai. Ieškovas neigia gavęs darbo užmokestį grynais. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dėl nurodyto ginčo ieškovas kreipėsi į institucijas jau penkis kartus, tačiau nė karto nė viena institucija šio ginčo neišnagrinėjo iš esmės. 2016 metų gegužės mėnesį kreipėsi į DGK, tačiau gavo atsakymą, kad praleistas įstatymų numatytas trijų mėnesių terminas, todėl Komisija išsprendė tik dalį reikalavimų dėl skolos priteisimo už laikotarpį, kurio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs. 2017 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi dėl praleisto termino atnaujinimo, tačiau paaiškėjo, jog toks prašymas DGK tariamai išnagrinėtas ir dėl priimto sprendimo reikėjo kreiptis į teismą.Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantas P. S. 2017 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lucri“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 3840,55 Eur darbo užmokestį už 2014 m. birželio – gruodžio mėnesius ir 2015 m. sausio – liepos mėnesius, 9361,86 Eur neišmokėtus dienpinigius ir komandiruotėse patirtas išlaidas, 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžių netesybas (2100 Eur), procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-25491-921/2017, ieškovo P. S. ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovui. Teismas nurodė, kad ieškinys teismui pateiktas praleidus įstatyme įtvirtintą terminą, atnaujinti praleistą terminą ieškovas neprašė. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-2513-480/2017) prieš tai minėta Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. Ieškovas P. S. 2018 m. vasario 28 d. dar kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Lucri“, pateikdamas tuos pačius reikalavimus ir suformuluodamas naują prašymą (reikalavimą) – atnaujinti praleistą terminą darbo ginčui spręsti ikiteismine tvarka ir įpareigoti Darbo ginčų komisiją išnagrinėti darbo ginčą iš esmės. Skundžiama nutartimi teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, ieškovui (apeliantui) išaiškindamas, kad šiuo atveju ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, nurodydamas kas tokiu atveju turi būti pažymėta ieškinyje. DK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendras ieškinio senaties terminas darbo teisiniams santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 27 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 27 straipsnio 5 dalis). DK 29 straipsnyje nustatyta, kad darbo įstatymuose nustatytiems procedūriniams ir procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Taigi DK normose atskiriami ieškinio senaties ir procesiniai (procedūriniai) terminai. Ieškinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ieškinio senatimi ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Tai užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties terminai reglamentuojami įstatymo (materialiosios teisės normų) ir sukuria materialiuosius teisinius padarinius (pvz., ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą atmesti ieškinį). Procesiniai terminai reglamentuojami proceso teisės normų. Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai, priešingai negu ieškinio senaties terminai, sukuria procesinius teisinius padarinius (sukuria procesines teises ir pareigas). Procesinių terminų paskirtis – užtikrinti operatyvų ir ekonomišką bylų išnagrinėjimą. Taigi ieškinio senaties ir procesiniai terminai skiriasi tiek teisiniu reglamentavimu, tiek jais sukuriamais teisiniais padariniais. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu ir asmens subjektinė teisė neišnyksta (CK 1.126 straipsnio 1 dalis), o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. procesinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus, priešingai negu ieškinio senaties terminus (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas taiko nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-711/2013).DK 296 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis (ieškinys turi atitikti proceso teisės normų jam keliamus reikalavimus). Aptartos teisės normos turinys reiškia, kad darbdavys ar darbuotojas, nesutinkantis su darbo ginčą išnagrinėjusios komisijos sprendimu ir manantis, jog komisijos sprendimas pažeidžia jo teises, turi teisę per vieną mėnesį kreiptis su ieškiniu į apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, šioje materialiosios teisės normoje aiškiai nustatytas ne darbo bylos nagrinėjimo procesinis terminas, o ieškinio dėl pažeistos teisės gynimo pateikimo teismui terminas, todėl, pateikiant teismui ieškinį pažeidus nustatytą vieno mėnesio terminą, jo priėmimui ir nagrinėjimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (DK 27 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, jog ieškinio senaties terminas pasibaigęs, ir ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad civilinio proceso normose (CPK 137 straipsnis) nenustatyta teismui teisės atsisakyti priimti ieškinį praleidus jo pateikimo teismui terminą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė aptartas teisės normas ir nepagrįstai nutartyje nurodytais motyvais atsisakė jį priimti.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju mano esant tikslinga pasisakyti ir dėl skundžiamos nutarties išvados, jog ieškovas praleido procesinį vieno mėnesio terminą, kuriam pasibaigus teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, nors nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo prašymo dėl termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad esant neaiškiai suformuluotam ieškinio pagrindui ir dalykui, įstatyme yra numatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.). Teismų praktikoje yra nurodyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115straipsnio 2dalis, 138 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Be to, vienas iš darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis). Darbo ginčai įstatymų leidėjo išskiriami iš kitų civilinių ginčų, CPK XX skyriaus normose įtvirtinant darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties ir procedūrinius terminus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Minėti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2018 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo P. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.