- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- e2S-2513-480/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18457-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Audrius Badzaitis
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. S., atstovaujamo advokato Audriaus Badzaičio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25491-921/2017 pagal ieškovo P. S. ieškinio pareikšto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl iš darbo santykių kilusios skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 840,55 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. birželio – gruodžio mėnesius ir 2015 m. sausio – liepos mėnesius, 9 361,86 Eur neišmokėtų dienpinigių ir komandiruotėse patirtų išlaidų, 6 vidutinių darbo užmokesčio dydžio netesybų (2 100 Eur), procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose. 2014 - 2015 metais nuolat buvo siunčiamas į komandiruotes užsienyje, kurių metu patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus pateikė įmonei kompensuoti. Išlaidų įmonė nekompensavo, darbo užmokesčio ir dienpinigių nemokėjo. Po daugelio prašymų ir reikalavimų įmonė iš dalies atsiskaitė – sumokėjo darbo užmokestį už 2015 metų liepos – gruodžio mėnesius, tačiau dienpinigių ir komandiruotės išlaidų nesumokėjo. 2016 m. gegužės mėnesį kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Komisija įpareigojo įmonę sumokėti 737,14 Eur darbo užmokesčio už 2016 m. sausio – vasario mėnesius ir 59,78 Eur delspinigių, iš viso: 796,92 Eur. Ši suma ieškovui pervesta 2016 m. rugpjūčio 17 d.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo P. S. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl iš darbo santykių kilusios skolos priteisimo atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovui.Teismas nurodė, kad įstatymas imperatyviai nustato terminą, per kurį individualaus darbo ginčo šalys, nesutinkančios su Darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį teisme. Ieškovas reiškia tą patį reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, už laikotarpį nuo 2014 m. birželio – gruodžio mėnesio ir nuo 2015 metų sausio iki liepos mėnesio, kurio Darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 28 d. sprendimu nesprendė, nes ieškovas per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, termino atnaujinti neprašė. Teismas sprendė, kad ieškovas skundžia minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškinys teismui turėjo būti pareikštas iki 2016 m. liepos 28 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. ženkliai (daugiau nei trylika mėnesių) praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą, atnaujinti praleistą terminą ieškovas neprašė. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. S., atstovaujamas advokato Audriaus Badzaičio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai išsiaiškino ginčo esmę. Ieškovas neskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo, o kreipėsi į teismą dėl skolos už kitus laikotarpius priteisimo, todėl teismas privalėjo ieškinį priimti ir nagrinėti Civilinio proceso nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo skolos kilmės. Teismas privalėjo ieškinį priimti ir nagrinėti Civilinio proceso nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo skolos kilmės. Šalių santykiai, susiję su skolos kilme ir atitinkamai taikytinais ar netaikytinas senaties terminas turėjo būti nagrinėjami ginčo teisenos būdu ir išspręsti priimant sprendimą. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, kuri įpareigoja teismą, nurodyti pareiškėjui instituciją, į kurią jis turi kreiptis dėl to, kad byla nenagrinėtina teisme.Teismas privalėjo atnaujinti praleistus procesinius terminus net ir nesant formalaus ieškovo prašymo, atsižvelgęs į aplinkybes, kad darbuotojas yra silpnesnioji pusė, be to, šalis sieja specifiniai santykiai: tėvas dirbo sūnaus įsteigtoje ir jo vadovaujamoje įmonėje. Tai lėmė, jog ilgą laiką įmonei esant nelengvoje finansinėje situacijoje nebuvo ne tik reikalaujama išmokėti susidariusį įsiskolinimą, bet tėvas dažnai skolino sūnaus įmonei nuosavų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį konstatavus, kad buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas pareikšti ieškinį teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo pareikštą ieškinį atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovas į teismą kreipėsi ženkliai praleidęs įstatyme įtvirtintą vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos ieškinio pateikimo teismui terminą, kurį atnaujinti ieškovas neprašė.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai išsiaiškino ginčo esmę, nes ieškovas neskundė Darbo ginčų komisijos sprendimo, o kreipėsi į teismą dėl skolos už kitus laikotarpius priteisimo, todėl teismas privalėjo ieškinį priimti ir nagrinėti Civilinio proceso nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo skolos kilmės; skolos kilmė ir atitinkamai taikytinais ar netaikytinas senaties terminas turėjo būti nagrinėjami ginčo teisenos būdu ir išspręsti priimant sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2016 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisiją) su prašymu priteisti iš atsakovės darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo teisiniais santykiais, už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio įskaitytinai ir už laikotarpį nuo 2016 m. sausio iki vasario mėnesio įskaitytinai. Darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2953 ieškovo prašymą tenkino iš dalies; nusprendė išieškoti iš atsakovės ieškovui 737,14 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, ir 59,78 Eur delspinigių už 2016 m. sausio ir vasario mėnesius. Reikalavimo dalyje už laikotarpį nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. liepos mėn., sprendime konstatuota, kad ieškovas žinojo ar/ir turėjo žinoti apie savo pažeistas teises, tačiau per visą darbo pas atsakovą laikotarpį nepasinaudojo DK numatyta teise ir nesikreipė per tris mėnesius į Darbo ginčų komisiją dėl pažeistų teisių; ieškovas prašyme neišdėstė priežasčių dėl ko praleistas terminas, šių priežasčių nenurodė posėdžio metu, termino atnaujinti neprašė. Iš ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės darbo užmokestį ir kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2014 m. birželio - gruodžio mėnesius ir nuo 2015 metų sausio - liepos mėnesius, t. y. reiškia tą patį reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, kurio Darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-2953 nenagrinėjo, konstatavusi, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl pažeistų teisių gynimo ir termino atnaujinti neprašė. Atsižvelgęs į šios nutarties 9 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas, nors ir tiesiogiai ieškinyje nenurodo, tačiau iš esmės skundžia minėtą Darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimą. Darbo ginčų komisija 2016 m. birželio 28 d. sprendime išaiškino ieškovui, kad nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, jis per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį teisme vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 296 str.).Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje DK 296 straipsnio redakcijoje, tiek nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 296 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 str.), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).Nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2016 m. birželio 28 d. sprendimu, ieškinį pirmosios instancijos teismui galėjo pareikšti iki 2016 m. liepos 28 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą, kurio atnaujinti ieškovas neprašė. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai vadovavosi procedūriniu (procesiniu) DK nustatytu terminu, reglamentuojančiu komisijos sprendimo apskundimo tvarką (DK 231 str. 1, 2 d.), todėl įvertinęs tai, kad ieškinys teismui paduotas ženkliai praleidus įstatyme nustatą terminą Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, kurio atnaujinti ieškovė neprašė, pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį priimti atsisakė.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad teismas, atsisakęs priimti jo ieškinį, turėjo nurodyti instituciją, į kurią jis turi kreiptis (CPK 137 str. 3 d.), tačiau šis formalus pažeidimas neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui. Atsisakymas priimti ieškinį neatima iš apelianto teisės kreiptis su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės į darbo ginčų komisiją, kartu pateikiant prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, o nesutinkant su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu – DK nustatyta tvarka ir terminais pareikšti ieškinį teismui (DK 220 str. 1, 2 d., 231 str. 1 d.).Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.