Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A. , gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. 2024 m. birželio 29 d. 0.37 val. Mažeikių m., Draugystės g., ties namu Nr. 18, vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausančią transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2024 m. birželio 29 d. 0.37 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ nustatytas 2,33 promilės neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

M. A. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 18 val. su draugu išgėrė viešbučio bare. Nepamena iki kurios valandos buvo bare, gal iki 18 ar 19 val., išgėrė gal 300 gramų degtinės. Paskui atsisėdo į mašiną, kalbėjo telefonu su žmona ir užmigo. Tada į mašinos langą pasibeldė moteris, kuri paprašė patraukti mašiną, nes trukdo. Automobiliu pavažiavo tik maždaug 1,5-2 metrus į priekį. Toli nevažiavo, nes nesiruošė niekur važiuoti. Stovėjo prie viešbučio. Tik pradėjus manevrą ir iš karto privažiavo pareigūnai ir jį sustabdė. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Pareigūnai tikrino neblaivumą vieną kartą, paskui sakė antrą kartą, tačiau jis nepūtė. Nepamena ar pareigūnai tikrino neblaivumą antrą kartą. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Nurodė, jog šiuo metu nebedirba. Įmonėje pasakė, kad nebeturi vairuotojo pažymėjimo, dėl to buvo atleistas. Ruošiasi važiuoti į Ukrainą. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Taip niekada nesielgia, jeigu jo nebūtų pažadinę ir nepastūmėję vairuoti, taip nebūtų nutikę. Prašė teismo skirti baudą, išdėstyti jos mokėjimą dalimis, nes iš karto neturi galimybės sumokėti didelės sumos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. A. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, nustatyto neblaivumo rezultatai, kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. M. A. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu M. A. neblaivumu teismas neturi.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis M. A. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę M. A., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę – anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 41), administracine tvarka baustas už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, administracinė nuobauda galiojanti (t. 1, b. l. 43-44), iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo M. A. teismas vertina tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, todėl skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusias bausmes nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. A. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 29 d. 0.37 val. iki 2024 m. birželio 30 d. 10.30 val. t. y. 2 paras, ir laikytina, kad M. A. yra sumokėjęs 4 MGL, 200 Eur baudos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. A. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis vieną kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirta bauda sumokėta, vairuoja transporto priemones nuo 1990 metų (t. 1, b. l. 34-35), yra profesionalus vairuotojas, tačiau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas girtumo laipsnis artimas sunkiam, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant M. A. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – vienerius metus ir šešis mėnesius.

Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2024 m. birželio 30 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymas (t. 1, b. l. 74-77), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. birželio 30 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. A. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę. Siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas M. A. priklausantis automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (saugomas UAB „Autobastionas“ aikštelėje), jo dokumentai (registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas prie bylos)) paliktini saugoti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Paimtas dokumentas – M. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas BXX Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015 m. balandžio 15 d., esantis voke prisegtame prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu grąžintinas M. A..

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Byloje pateikta 2024 m. liepos 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-07131, kurioje nurodoma, jog valstybės patirtos suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 152,34 Eur (t. 1, b. l. 16).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

2024 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu M. A. paskirta gynėja advokatė Juta Kareivė (t. 1, b. l. 52), kurią parinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius.

Kaltinamasis M. A. yra ukrainietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, nemokantis lietuvių kalbos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, dėl ko gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, iš kaltinamojo M. A. nepriteistinos.

M. A. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į M. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 29 d. 0.37 val. iki 2024 m. birželio 30 d. 10.30 val. t. y. 2 paras, ir laikyti, kad M. A. yra sumokėjęs 4 MGL, t. y. 200 Eur baudos.

Nustatyti M. A. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti M. A. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – M. A. priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2024 m. birželio 30 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (saugomą UAB „Autobastionas“ aikštelėje), jo dokumentą (registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą prie bylos)) palikti saugoti iki transporto priemonės konfiskavimo.

M. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) BXX Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015 m. balandžio 15 d., esantį voke prie bylos pirmo tomo galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. A..

Išaiškinti M. A., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–8 straipsniais, baudą – 1500,00 Eur, privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti M. A., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.