Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos automobilininkų sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Euro Asista“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilininkų sąjungai dėl Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Euro Asista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą pašalinti ieškovą iš atsakovo narių ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą tapti atsakovo nariu. Atsakovo prezidiumas 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu prašymą patenkino vienbalsiai. Po nutarimo priėmimo ieškovui buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra stojamajam mokesčiui apmokėti bei nario anketa užpildymui. 2016 m. spalio mėn. ieškovui buvo pranešta, kad jo priėmimas į narius yra neteisėtas. 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovas gavo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą pranešimą, kuriuo buvo informuotas apie prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. posėdyje priimtą nutarimą ieškovo nepriimti į atsakovo narius, posėdžio protokolo pridėta nebuvo. Visos ieškovo priėmimui būtinos procedūros buvo atliktos, sumokėtas stojamasis ir nario mokesčiai, užpildyta nario anketa, be to, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas per 3 mėn. ieškinio senaties terminą nebuvo apskųstas, todėl jis galioja visa apimtimi ir negali būti paneigtas (panaikintas) skundžiamu nutarimu. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant atsakovo įstatuose įtvirtintas procedūrines taisykles, nes atsakovo prezidiumo nutarimai dėl naujų narių priėmimo turi būti priimti ne vėliau, kaip per 3 mėn. nuo narystės prašymų pateikimo. Nei iki, nei po 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimo priėmimo, ieškovas nebuvo informuotas apie narystės aprašo nepatvirtinimą, todėl šia aplinkybe negali būti remiamasi ieškovo atžvilgiu. Skundžiamas nutarimas taip pat pripažintinas negaliojančiu dėl ieškovo procedūrinės teisės dalyvauti nagrinėjant pašalinimo klausimą pažeidimo. Apie posėdį ieškovui nebuvo pranešta, nutarimas priimtas ieškovui nesuteikus galimybės pasiruošti šio klausimo nagrinėjimui, suformuluoti savo poziciją, atsikirsti į prezidiumo, jo narių argumentus. Ieškovas dalyvavo 2016 m. kovo 22 d. visuotiniame narių susirinkime, tai patvirtina ieškovo vadovo parašas dalyvių sąraše. Nors jame ieškovo dalyvavimas nurodytas svečio teisėmis, tačiau protokolas, kurį pildė dabartiniai prezidiumo nariai Š. Jankauskas ir S. Kundrotas, protokolo priedo dalyvių sąraše ieškovas nurodomas kaip LAS narys. Taigi, ieškovui buvo suformuotas pagrįstas įsitikinimas, kad jis yra priimtas į atsakovo narius. Aplinkybės, susijusios su Prezidiumo narių įgaliojimų menamu pasibaigimu, negali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, jei atsakovas neįrodys, kad atsakovo prezidiumo įgaliojimai 2015 m. gruodžio 30 d. buvo pasibaigę ir apie tai buvo žinoma ieškovui. Juridinių asmenų valdymo organų įgaliojimų pradžia ir pabaiga nėra susieta su šių asmenų įregistravimu JAR, kadangi įregistravimas JAR yra skirtas įgaliojimų išviešinimui tretiesiems asmenims.Atsakovas Lietuvos automobilių sąjunga su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nurodė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. posėdį laiko neoficialiu narių susitikimu, nes tokia praktika atsakovo veikloje, ypač šventinio laikotarpio metu, buvo įprasta. Pagal naujai priimtus ir užregistruotus įstatus, patvirtintus 2015 m. lapkričio 22 d. visuotiniame narių susirinkime, naujai formuojamas prezidiumas nebuvo patvirtintas ir užregistruotas VĮ Registrų centre, todėl negaliojantis bei neįregistruotas LAS prezidiumas neturėjo teisės priimti esminių sprendimų. 2016 m. kovo 22 d. įvyko LAS visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas prezidiumas ir kiti valdymo organai, 2016 m. balandžio 8 d. įregistruoti VĮ Registrų centre. Pakeitimų įregistravimas yra imperatyvus reikalavimas, kuris siejamas ne su duomenų atskleidimu tretiesiems asmenims, o su jų įgaliojimu. 2016 m. liepos 28 d. vykusiame LAS prezidiumo posėdyje buvo svarstytas ieškovo priėmimo į narius klausimas, kurio metu buvo nutarta ieškovo nepriimti. Apie tai ieškovui buvo pranešta 2016 m. rugpjūčio 1 d. laišku, o 2016 m. spalio 25 d. tai buvo padaryta pakartotinai registruotu laišku. 2015 m. gruodžio 30 d. nevyko prezidiumo posėdis, nes joks posėdžio protokolas nebuvo sudarytas, o tik neoficialus susitikimo juodraštis, kurį fiksavo tuometis atsakovo prezidentas G. Smetonis, pas atsakovą yra tik kompiuterinis protokolo tekstas, jis nepasirašytas. Naujų narių priėmimas nebuvo galimas ir dėl to, kad tuo metu atsakovas nebuvo patvirtinęs narių priėmimo ir pašalinimo tvarkos, ji nėra patvirtinta iki šiol. 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pakeisti ir patvirtinti atsakovo nauji įstatai, o prezidiumas turėjo būti patvirtintas iš naujo, jo sudėtį įregistruojant VĮ Registrų centre. Prezidiumas buvo įregistruotas tik jį perrinkus, t. y. 2016 m. balandžio 8 d., todėl iki tol priimti nutarimai yra negaliojantys ir niekiniai. Niekinio dokumento ginčyti nereikia, nes jis nesukelia jokių teisinių pasekmių. Be to, 2015 m. gruodžio 30 d. susitikime nebuvo reikiamo ir įstatuose numatyto kvorumo. Ieškovas pirminį savo prašymą priimti į atsakovo narius pateikė dar 2015 m. balandžio 17 d. tuomet dar galiojusiam prezidiumui, kuris turėjo teisę priimti sprendimus, tačiau buvo nutarta perkelti ieškovo prašymo nagrinėjimą į 2016 m. vyksiantį pirmąjį prezidiumą, priėmus naujus įstatus bei narių priėmimo, šalinimo tvarką. Ieškovo reikalavimo patenkinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, nes ieškovas į atsakovo narius niekada nebuvo priimtas, todėl ir nebuvo spręstas jo pašalinimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu atsakovo Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo dalį, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškovo UAB „Euro Asista“ narystės galiojimo; priteisė iš atsakovo 535,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai; iš atsakovo taip pat priteisė 5,56 Eur pašto išlaidų valstybei.Teismas nustatė, kad atsakovas Lietuvos automobilininkų sąjunga yra asociacija, veikianti pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Juridinių asmenų registre įregistruotus įstatus. 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą įstoti į jo narius. Ieškovas užpildė metinę nario anketą bei sumokėjo įstojimo bei nario mokestį. 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumas nutarė nepriimti ieškovo į LAS narius. Atsakovas yra Asociacija, todėl šio juridinio asmens steigimą, valdymą, veiklos principus reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos: asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų (13 str. 6 d.). Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 str.).Dėl ieškovo narystės. LAS Įstatų 3.4 punktas numato priėmimo į LAS narius tvarką. Jame, be kita ko, nurodoma, kad detali LAS narių priėmimo tvarka, šalinimo ir narystės stabdymo tvarka nurodoma Prezidiumo patvirtintame „LAS narių ir kandidatų į LAS narius priėmimo, šalinimo ir narystės sustabdymo apraše“. Teismas nustatė, kad tokio patvirtinto aprašo pas atsakovą nėra. Teismas taip pat laikė, kad nors ieškinio dalyką sudaro reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumo nutarimą dėl ieškovo narystės, tačiau ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar ieškovas 2015 m. gruodžio 30 d. LAS prezidiumo posėdžio metu buvo priimtas į LAS narius.Atsakovas, ginčydamas ieškovo narystę, teigė, kad šio klausimo svarstymas buvo atidėtas, laukiant naujų įstatų patvirtinimo bei motyvuojant tuo, kad nebuvo patvirtintas įstatuose minimas narių priėmimo, šalinimo bei narystės stabdymo aprašas. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad toks aprašas nėra parengtas iki šiol, 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumo posėdyje ieškovo narystės galiojimas vis gi buvo svarstomas. Atsakovas teigė, kad prezidiumo narių susitikimas 2015 m. gruodžio 30 d. buvo neoficialus, jame nebuvo rašomas protokolas, nebuvo kvorumo, o priimti nutarimai laikytini niekiniais dėl prezidiumo kompetencijos nebuvimo, tačiau, teismo vertinimu, 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumo posėdyje į dienotvarkę 4 punktu įtrauktas klausimas dėl ieškovo narystės galiojimo, įvertinant 2015 m. gruodžio 30 d. LAS prezidiumo sprendimus. Iš to seka, kad atsakovas, ignoruodamas tai, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik teismo tvarka, kaip tai numato CK 2.82 str. 4 d., nagrinėjamu atveju pats ėmėsi vertinti buvusio valdymo organo priimtus sprendimus. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas užpildė metinę nario anketą bei sumokėjo stojamąjį ir nario mokestį pagal jam atsakovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, dalyvavo LAS 2016 m. kovo 22 d. visuotiniame narių susirinkime, buvo įrašytas į dalyvaujančių LAS narių sąrašą, pasirašytą LAS visuotinio susirinkimo pirmininko Š. Jankausko ir sekretoriaus S. Kundroto. Šių byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leido teigti, kad paties atsakovo veiksmai suformuoja pagrįstą įsitikinimą, kad ieškovas į asociacijos narius buvo priimtas.Atsakovo nurodytus atsikirtimo motyvus dėl 2015 m. gruodžio 30 d. LAS Prezidiumo posėdžio teisėtumo, prezidiumo narių įgaliojimų pasibaigimo, kvorumo, dienotvarkės nebuvimo, teismas nevertino, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Dėl ginčijamo 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumo posėdžio nutarimo. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumo posėdyje buvo svarstomas ieškovo UAB „Euro Asista“ narystės galiojimas įvertinant 2015 m. gruodžio 30 d. LAS Prezidiumo sprendimus. Teismo vertinimu, pati dienotvarkės klausimo formuluotė leidžia teigti, kad buvo svarstomas ne ieškovo priėmimas į LAS narius, bet jo narystės galiojimas. Todėl sutiko su ieškovo teigimu, kad šio posėdžio metu iš esmės buvo svarstomas ieškovo pašalinimo iš LAS narių klausimas. Teismas nustatė, kad į šį posėdį ieškovas nebuvo kviečiamas, kaip ir nebuvo apie jį apskritai informuotas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad šio klausimo svarstymas buvo nagrinėjamas pažeidžiant procedūrinę tvarką, nepranešus atsakovui bei nesudarius galimybės jam dalyvauti posėdyje, o taip pat nenurodant narystės negaliojimo (nutraukimo) priežasčių. Tai sudarė pagrindą teigti, kad ieškovo pašalinimo iš narių klausimas buvo išnagrinėtas ir jo atžvilgiu priimtas sprendimas, esminiai pažeidus bendro pobūdžio standartus, o taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Įrodymų, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, atsakovas nepateikė.Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ieškinį laikė pagrįstu, todėl tenkino.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 1 d., atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas patyrė 535,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis bei 504,62 Eur atstovavimo išlaidų ir kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, ieškinį patenkinus, priteisė jas iš atsakovo pilnai. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteisė 5,56 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos automobilininkų sąjunga prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas iš esmės de facto peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Ieškinyje buvo prašoma pripažinti 2016 m. liepos 28 d. nutarimą negaliojančiu, tačiau teismas ne tik, kad pripažino minėto nutarimo dalį negaliojančią, tačiau pripažino ir ieškovą apelianto teisėtu nariu, ko iš esmės nebuvo prašoma bei siekiama pateiktu ieškiniu, t. y. buvo siekiama atitinkamo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, bet ne pripažinimo nariu. Skirtingai nei konstatavo teismas, 2015 m. gruodžio 30 d. kai kurių LAS narių susitikimas nėra laikomas apelianto prezidiumo posėdžiu, o tik neoficialiu apelianto narių, dalies buvusių prezidiumo narių susitikimu, kuris vyko neoficialiai ir nebuvo laikomas prezidiumo posėdžiu, todėl neoficialus susitikimo juodraštis yra niekinis ir buvo neteisėtai performuluotas į ieškovo pateiktą protokolą, kuris net nėra pasirašytas. 2015 m. gruodžio 30 d. susitikimo metu buvo iškeltas klausimas, kad apeliantas veikia be prezidiumo, nes pakeitus įstatus senasis prezidiumas neteko savo įgaliojimų. Aplinkybę, kad susitikimas negali būti laikomas prezidiumo posėdžiu patvirtina ir tai, kad nebuvo pranešimo apie prezidiumo susirinkimą, nebuvo sudarytas posėdžio protokolas, taip pat nebuvo kvorumo. Susirinkime dalyvavo ne prezidiumo nariai, pats ieškovas į posėdį dėl jo priėmimo taip pat nebuvo kviestas. 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pakeisti bei patvirtinti nauji atsakovo įstatai. Šių veiksmų eigoje prezidiumas neteko savo kompetencijos ir turėjo būti patvirtintas iš naujo (įstatų 4.4.3 bei 4.13 p.), t. y. prezidiumo sudėtį įregistruojant Registrų centre, kaip to reikalauja atsakovo įstatai bei imperatyvūs teisės aktai. Prezidiumo kompetencijos netekimą įtakojo tai, kad ne tik, kad buvo pakeistas esminis apelianto valdymo dokumentas, t. y. įstatai, tačiau iš esmės buvo pakeista tiek prezidiumo rinkimo tvarka, tiek ir paties prezidiumo sudėtis, todėl įsigaliojus naujiems įstatams iki tol buvęs prezidiumas neatitiko galiojančių naujųjų įstatų. Prezidiumas buvo įregistruotas tik jį perrinkus, t. y. 2016 m. balandžio 8 d., todėl iki tol priimti nutarimai yra negaliojantys ir iš esmės niekiniai, kadangi apeliantas veikė be prezidiumo. Juridinio asmens valdymo organas gali teisėtai veikti tik būdamas įregistruotas ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju tas nebuvo atlikta nei per 30 įstatymo numatomų dienų, nei vėliau, todėl apeliantas veikė be prezidiumo, o teismo teiginiai, kad priimtas nutarimas dėl ieškovo kaip nario priėmimo, nebuvo skundžiamas ar ginčijamas, yra paneigiami, nes niekinio dokumento nereikia ginčyti, jis negalioja dėl savo prieštaravimo imperatyvioms teisės aktų normoms ir nesukelia jokių teisinių padarinių. Teismas pripažindamas, kad 2015 m. gruodžio 30 d. susitikimas buvo oficialus iš esmės neatkreipė dėmesio į tai, kad buvo pažeista prezidiumo sušaukimo tvarka. Apeliantas netgi neturi menamo posėdžio patvirtintos darbotvarkės, nes vadovaujantis apelianto patvirtintų įstatų 4.16. punktu, kuomet yra šaukiamas prezidiumo posėdis imperatyviai yra reikalaujama nustatyti posėdžio darbotvarkę. Vadovaujantis atsakovo įstatų 4.14. bei 4.15. punktais, prezidiumo sprendimai ir nutarimai yra teisėti, jeigu posėdyje dalyvauja bent 1/2 narių, o sprendimai yra priimami balsų dauguma. 2015 m. gruodžio 30 d. susitikime nebuvo reikiamo ir įstatuose numatyto kvorumo. Teismo nenuoseklumą įrodo ir tai, kad teismas konstatuoja, jog 2016 m. kovo 22 d. įvykusiame LAS visuotiniame narių susirinkime, ieškovas buvo įrašytas į dalyvaujančių asmenų sąrašą bei pavirtintas pirmininko Š. Jankausko ir sekretoriaus S. Kundroto. Visgi teismas neatkreipė dėmesio, kad buvo paminėta, jog ieškovas susirinkime dalyvauja svečio teisėmis, taip buvo pasielgta iš elementarios etikos ir siekiant neeskaluoti konflikto.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Euro Asista“ prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu ieškovas jau buvo priimtas į atsakovo narius, todėl skundžiamu nutarimu, realiai buvo sprendžiamas ne ieškovo priėmimo į atsakovo narius klausimas, o buvo spręstas ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas. Be to, ieškinio dalykas buvo pakankamai aiškus, t. y. ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą, kuriuo buvo pakartotinai sprendžiamas ieškovo narystės pas atsakovą klausimas. Atsakovo vadovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad jam buvo žinoma apie priimtą nutarimą, jis jį matė, tačiau jis buvo nepasirašytas, todėl atsakovo vadovas, 2016 m. pradžioje perėmęs atsakovo dokumentus, net ir perėmęs atsakovo dokumentus iš buvusio vadovo, jo neginčijo, t. y. atsakovo vadovybė savavališkai atliko priimto nutarimo teisinį vertinimą, ir atliko nutarimo, jau sukėlusio teisines pasekmes trečiajam asmeniui (ieškovui) veiksmus. Atsakovo 2016 m. liepos 28 d. posėdžio darbotvarkės 4 p. nurodoma, kad atitinkamo posėdžio metu bus svarstomas klausimas dėl ieškovo narystės galiojimo, įvertinant 2015-12­-30 LAS prezidiumo sprendimus. Taigi, jau sudarant prezidiumo posėdžio darbotvarkę buvo pripažintos aplinkybės, kad 2015 m. gruodžio 30 d. vyko atsakovo prezidiumo posėdis. Ieškovas dalyvavo 2016 m. kovo 22 d. atsakovo visuotiniame dalyvių susirinkime. Atitinkamo susirinkimo protokolo priede - dalyvių narių sąraše ieškovas nurodomas kaip atsakovo narys. Tai, kad pačiame protokole nurodomos tam tikros aplinkybės apie tai, kad ieškovas nėra nariu, ir dalyvauja svečio teisėmis, neturi jokios teisinės reikšmės. Ieškovo priėmimą į narius patvirtina tai, kad ieškovas sumokėjo tiek stojamąjį, tiek nario mokesčius, o atsakovas atitinkamus mokėjimus priėmė. Be to, į bylą buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 30 d. protokolas. Po sprendimo priėmimo, ieškovui pavyko gauti įrodymus, kad 2015 m. gruodžio 30 d. buvo šaukiamas būtent atsakovo prezidiumo posėdis. Buvusio atsakovo direktoriaus (administracijos vadovo) Gražvydo Smetonio 2015 m. gruodžio 24 d. laiškas (su priedais) patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 30 d. buvo šaukiamas būtent atsakovo prezidiumo posėdis, su darbotvarke, kurios vienas iš klausimų ir buvo ieškovo priėmimas į atsakovo narius. Ieškovas nebuvo informuotas apie 2016 m. liepos 28 d. prezidiumo posėdį bei ketinimą pašalinti jį iš atsakovo narių. Byloje įrodyta, kad apie atitinkamą nutarimą ieškovas buvo informuotas tik 2016 m. lapkričio 27 d., atsakovo nutarimas apskritai yra nemotyvuotas, ir sietinas ne tiek ieškovo priėmimo į narius procedūromis, kiek su ieškovo po priėmimo į narius atsakovui pateikta pretenzija dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovas ieškovo pašalinimo klausimą išsprendė nepaisydamas to, kad atitinkamą sprendimą priėmė nesant patvirtintos narių pašalinimo tvarkos. Taigi, atitinkamas prezidiumo nutarimas (priešingai nei 2015 m. gruodžio 30 d. prezidiumo nutarimas - esantis bylos dalyku) buvo priimtas ne tik nepaisant CK 1.5 principų, bet ir pažeidžiant atsakovo įstatų 3.4 p. reikalavimus, kas reiškia, kad atitinkamas nutarimas naikintinas ir CK 2.82 str. 4 d., kaip prieštaraujantis juridinio asmens steigimo dokumentams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2015 m. gruodžio 24 d. elektroninį laišką ir jo priedus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai išnagrinėti bylą. Nagrinėjamu atveju nauji rašytiniai įrodymai buvo gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos. CK 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (CK 2.82 straipsnio 1 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus).Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti Asociacijos įstatai, kurių 4.1 punkte nustatyta, kad aukščiausias valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas; Asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas.Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Euro Asista“ ieškiniu skundė Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. priimtą nutarimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo dalį, kurioje buvo sprendžiama dėl ieškovo narystės, panaikino ir nurodė, kad 2016 m. liepos 28 d. posėdžio metu buvo svarstomas ne ieškovo priėmimas į LAS narius, bet jo narystės galiojimas. Apeliantas nurodo, kad teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas, nes ieškiniu buvo prašoma pripažinti 2016 m. liepos 28 d. nutarimą negaliojančiu, tačiau teismas ne tik, kad pripažino minėto nutarimo dalį negaliojančią, tačiau pripažino ir ieškovą apelianto teisėtu nariu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą įstoti į jo narius. Iš 2015 m. gruodžio 30 d. LAS prezidiumo posėdžio protokolo, kuris yra nepasirašytas, matyti, kad ketvirtu klausimu buvo svarstomas ieškovo priėmimo į LAS narius klausimas. Nors apeliantas teigia, kad minėtas susirinkimas buvo neoficialus, nebuvo patvirtintos darbotvarkės, nebuvo rašomas protokolas, nebuvo kvorumo, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta. Iš ieškovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų įrodymų matyti, kad buvęs apelianto direktorius Gražvydas Smetonis 2015 m. gruodžio 24 d. elektroniniu laišku pranešė, kad 2015 m. gruodžio 30 d. vyks LAS prezidiumo posėdis; kartu su elektroniniu laišku, be kitų dokumentų, buvo išsiųsta ir 2015 m. gruodžio 30 d. posėdžio darbotvarkė, kurios trečiu klausimu nurodytas UAB „Euro Asista“ priėmimo į LAS narius svarstymas. Minėta, kad iš 2015 m. gruodžio 30 d. LAS prezidiumo posėdžio protokolo matyti, kad ketvirtu klausimu buvo svarstomas ieškovo priėmimo į LAS narius klausimas ir buvo nutarta ieškovą priimti į LAS narius; įpareigoti LAS direktorių supažindinti UAB „Euro Asista“ su esamais LAS įstatais, aprašais ir pateikti sąskaitą stojamajam mokesčiui, narystei. Tuometis apelianto direktorius Gražvydas Smetonis 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovui elektroniniu laišku išsiuntė anketą bei 2016 m. sausio 4 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 250 Eur sumai (100 Eur stojamasis mokestis ir 150 Eur LAS nario mokestis už 2016 m.). Ieškovas savo ruožtu užpildė metinę nario anketą bei 2016 m. sausio 7 d. sumokėjo stojimo bei nario mokestį. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paties atsakovo veiksmai suformavo pagrįstą įsitikinimą, kad ieškovas buvo priimtas į asociacijos narius.Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi 20 punkte nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2016 m. liepos 28 d. posėdžio metu buvo svarstomas ne ieškovo priėmimas į LAS narius, bet jo narystės galiojimas, o apelianto argumentus, susijusius su ieškinio reikalavimo ribų peržengimu, atmeta kaip nepagrįstus. Tai, jog ieškovas buvo laikomas Asociacijos nariu faktą patvirtina ir 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumo posėdžio protokolo turinys. Iš minėto posėdžio darbotvarkės matyti, kad ketvirtu klausimu buvo svarstomas ieškovo narytės galiojimas, įvertinant 2015 m. gruodžio 30 d. LAS Prezidiumo sprendimus, o ne priėmimo klausimas kaip tai suformuluota 2015 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokole. Be to, 2016 m. liepos 28 d. posėdyje Tomas Būdvytis pareiškė, kad UAB „Euro Asista“ gali būti nariu, nes mokės narystės mokesčius, nors pastebėjo, kad keletą kartų dalyvaujant susirinkimuose ieškovo atstovai nerimtai žiūrėjo į LAS veiklą bei matėsi pašaipos. 2016 m. liepos 28 d. LAS prezidiumas nutarė nepriimti ieškovo į LAS narius, grąžinti narystės ir stojamąjį mokestį bei įpareigoti Saulių Kundrotą rasti optimaliausią juridinį sprendimą dėl UAB „Euro Asista“. Be to, nors 2016 m. kovo 22 d. vykusiame LAS visuotiniame narių susirinkimo protokole nurodyta, kad ieškovas dalyvavo svečio teisėmis, tačiau į dalyvaujančių narių sąrašą jis buvo įtrauktas kaip narys.Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje dėl Konvencijos 11 straipsnio pažymėta, kad ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. (...) Teismas yra pažymėjęs, kad nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, jog daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007).Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. (...) Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014). Nagrinėjamu atveju, iš 2016 m. liepos 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo pašalinimo priežastys buvo suformuluotos abstrakčiai, lakoniškai - ieškovo atstovai nerimtai žiūrėjo į LAS veiklą bei matėsi pašaipos, iš jų nėra galimybės nustatyti konkrečių faktų, kuriais pasireiškė ieškovo netinkamas elgesys (padaryti pažeidimai). Be to, byloje ginčo dėl to, kad apie 2016 m. liepos 28 d. posėdį ieškovas nebuvo informuotas ir į jį kviečiamas, nėra. Apie minėtame posėdyje priimtą sprendimą ieškovas buvo informuotas registruotu laišku 2016 m. spalio 27 d. taigi, ieškovui nebuvo sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) tinkamai pasirengti jo pašalinimo klausimo nagrinėjimui.Atsakovo atstovas Saulius Kundrotas, priimant skundžiamą nutarimą, taip pat akcentavo, kad ieškovas į kandidatus narius buvo priimtas negaliojančio prezidiumo, nesant narystės aprašo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. buvo pakeisti bei patvirtinti nauji atsakovo įstatai. 2015 m. lapkričio 22 d. visuotiniame susirinkime buvo išrinktas naujas prezidiumas, kuris nebuvo patvirtintas ir įregistruotas VĮ Registrų centre. 2016 m. kovo 22 d. visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas prezidiumas, kuris 2016 m. balandžio 8 d. įregistruotas VĮ Registrų centre. Valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja ir įgyvendina civilines teises, prisiima ir vykdo pareigas. Juridinio asmens valdymo organo funkcijos yra dvejopos: 1) išorinės; ir 2) vidinės. Išorinė funkcija apima juridinio asmens atstovavimą šiam turint santykių su trečiaisiais asmenimis. Į šią kategoriją įeina įvairių sutarčių ir kitokių sandorių sudarymas, atstovavimas juridinio asmens interesams (įvairiose institucijose, įmonėse, įstaigose). Vidinė valdymo organo funkcija apima kasdienį juridinio asmens valdymą ir su tuo susijusių sprendimų priėmimą. Valdymo organas, vykdydamas vidinę valdymo funkciją, atsako už CK 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą (jeigu kitaip nenustatyta įstatymuose ar steigimo dokumentuose), įskaitant juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą (t. y. sprendimo dėl sušaukimo priėmimą, darbotvarkės rengimą, pranešimų apie sušaukimą pateikimą dalyviams ir pan.), duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, juridinio asmens veiklos organizavimą; dalyvių apskaitą ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, juridinio asmens organas vykdydamas išorines funkcijas gali panaudoti tik išviešintus duomenis, todėl šiuose santykiuose taikytina CK 2.66 straipsnio 5 dalies nuostata dėl prezidiumo duomenų įsigaliojimo tik nuo jų registravimo Juridinių asmenų registre, tačiau juridinio asmens organas vykdydamas vidines funkcijas juridinio asmens dalyvių atžvilgiu nepraranda galimybių priimti teisiškai įpareigojančius sprendimus. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prezidiumo įgaliojimų pradžia ir pabaiga nėra sietina vien tik su jo įregistravimu VĮ Registrų centre, todėl apelianto argumentai, susiję su prezidiumo įgaliojimais, atmestini.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti apelianto prezidiumo 2016 m. liepos 28 d. nutarimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas pateikė duomenis, kad jis patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš apelianto ieškovo naudai priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos automobilininkų sąjungos 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, UAB „Euro Asista“ naudai.