Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenimis antstolei E. M., E. P., UAB „Swedbank lizingas“, AB TEO LT, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Akmenės vandenys“ ir S. Š. dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio pardavimą iš varžytynių vykdomojoje byloje vykdė antstolė E. M., priklauso ne tik skolininkei E. P., bet ir pareiškėjui. Nurodė, kad jis, t. y. pareiškėjas ir E. P. 1986 m. vasario 15 d. sudarė santuoką, kuri laikoma nutraukta 2010 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamasis turtas – pastatas- parduotuvė – buvo įgytas 2002 m. rugsėjo 30 d. Santuokos nutraukimo metu sutuoktiniams priklausantis turtas nebuvo padalintas, todėl iš varžytinių parduodamas turtas priklauso ir pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad apie turto pardavimą iš varžytynių sužinojo tik 2016 m. gegužės 19 d. iš elektroninės varžytynių sistemos www.evarzytynes.lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas apie antstolės atliekamus veiksmus išieškant iš jam priklausančio turto, nors jį antstolė vykdomojoje byloje turėjo įtraukti suinteresuotu asmeniu, apie turto pardavimą jo neinformavo, neteikė jokios informacijos ir jam, kaip savininkui, nežinant pardavė jam priklausantį turtą. Iš varžytynių parduotas turtas turėjo būti laikomas bendrąja pareiškėjo ir E. P. nuosavybe, o tačiau šiuo atveju turtas laikomas tik E. P. asmenine nuosavybe. Antstolė turėjo išieškotojui pasiūlyti kreiptis į teismą dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo, nes savininkai turto dalių nebuvo nusistatę. Minimas turtas varžytynėse Nr. 119063, kurios vyko nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 26 d., buvo parduotas už 13 860 Eur. Teigė, jog antstolė atlieka išieškojimą iš varžytynėse parduoto pareiškėjui ir E. P. priklausančio turto, todėl nebuvo tinkamai užtikrintos pareiškėjo teisės ir teisėtų interesų apsauga vykdymo procese. Antstolės veiksmai turi būti laikomi neteisėtais, turto pardavimo iš varžytinių paskelbimas ir vykdymas taip pat neteisėti ir turi būti nedelsiant panaikinti, nes antstolė neišsiaiškino turto priklausomybės, neįtraukė pareiškėjo į vykdomąją bylą, nesiuntė jam vykdomosios bylos medžiagos.

Antstolė E. M., vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02848, 2016 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą atsisakyti patenkinti skundą Nr. S3f-23349. Patvarkyme nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus, 2012 m. gegužės 16 d. nustatyta, kad skolininkės E. P. vardu 2002 m. rugsėjo 30 d. įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį Akmenėje, K. K. g. 25, ir duomenų apie turto priklausymą bendrąja ar daline jungtine nuosavybe su kitais asmenims nebuvo, be to, ir viešame registre niekada nebuvo įrašų apie galimą šio turto buvimą bendrąja jungtine ar daline nuosavybe. Pati skolininkė E. P. aktyviai dalyvavo vykdymo veiksmuose, jai buvo įteikti visi antstolės procesiniai dokumentai, tačiau ji niekada neišsakė užuominų bei nenurodė aplinkybių dėl turto priklausomybės. Patikrinus, ar viešame nekilnojamojo turto registre nepasikeitę duomenys apie parduoto iš varžytinių turto priklausomumą ir tokių duomenų nenustačius, 2016 m. gegužės 20 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Skolininkė ir tada nieko neužsiminė apie tai, kad turtas priklauso ne jai vienai, nors turėjo pareigą apie tai informuoti antstolę. Turto pardavimo iš varžytinių aktas išviešintas 2016 m. gegužės 20 d., 10.12 val., o netrukus, t. y. 10.34 val. skolininkė atnešė pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolės veiksmų. Tuo pačiu metu turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo įteiktas skolininkei. Turtas buvo įregistruotas tik skolininkės E. P. vardu, antstolė neturėjo informacijos apie galimai neteisingą turto priklausomybės išviešinimą. Pareiškėjui R. P. 2016 m. kovo 2 d. įteiktas antstolės patvarkymas dėl piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto Nr. S3f-8319, dėl jam priklausančio turto, bet pareiškėjas neinformavo, kad pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei nuosavybės teise priklauso turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre išviešintas tik skolininkės E. P. vardu įregistruotas turtas, įrašas nėra nuginčytas ir kitaip pakeistas, turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo dieną nebuvo pakeistas jo statusas, nurodant, kad tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors tiek skolininkė, tiek pareiškėjas turėjo laiko ir visas galimybes tai padaryti. Sutuoktiniai santuoką faktiškai nutraukė 1996 m. vasario 28 d., turtas 2010 m. rugpjūčio 30 d. buvo įsigytas E. P. ir laikytinas jos asmenine nuosavybe. Tiek pareiškėjas, tiek skolininkė veikė nerūpestingai ir atsainiai. Antstolė mano, kad pareiškėjas nori padėti skolininkei išvengti skolų išieškojimo nukreipimo į turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/12/02848, pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1781-535/2011 dėl 33 458,81 Lt skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui UAB „Swedbank lizingas“ iš skolininkės E. P. (1 tomas, vykdomosios bylos 2 l.). 2012 m. rugpjūčio 27 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. D3b-35928, kuriuo areštuotas pastatas-parduotuvė, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis E. P. (1 tomas, vykdomosios bylos 13, 14-15, 16, 17 l.). Skolininkė E. P. 2012 m. rugsėjo 3 d. antstolei pateikė prašymą panaikinti areštą areštuotam pastatui-parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašė areštuoti pastatą-parduotuvę, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, vykdomosios bylos 19 l.). Antstolė E. M. 2012 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto turtui išregistravimo Nr. S3B-37594, išregistravo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (1 tomas, vykdomosios bylos 22 l.) ir areštavo pastatą-parduotuvę, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė skolininkei E. P. (1 tomas, vykdomosios bylos 24, 25-26, 28-29, 30 l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė E. P. ir jos sutuoktinis R. P. 1996 m. vasario 28 d. sprendimu nutraukė santuoką (27-29 civilinės bylos Nr. 2-2450-344/2016 l., 1 tomas, vykdomosios bylos 65 l.), tačiau santuokos nutraukimą sutuoktiniai viešame registre įregistravo 2010 m. rugpjūčio 30 d. (civilinės bylos Nr. 2-2602-344 27 l.). Santuokos nutraukimo metu šalys nepadalijo santuokoje įsigyto turto. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 30 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu, nuosavybė įregistruota E. P. vardu. Pareiškėjo ir skolininkės E. P. santuokos nutraukimo procedūra prasidėjo iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 23 straipsniu, ji užbaigiama pagal SŠK normas. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos organe. Taigi, pagal nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukia, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Dėl to darytina išvada, kad Paulauskų santuokos nutraukimo faktas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje po Akmenės rajono apylinkės teismo 1996 m. vasario 28 d. sprendimo priėmimo, įregistruotas tik 2010 m. rugpjūčio 30 d., todėl laikytina, kad santuoka buvo nutraukta 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolei jau 2014 metais buvo žinoma apie tai, kad skolininkės turtas įgytas santuokoje nebuvo padalytas, nes antstolės E. M. padėjėjas V. S. 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė užklausą Dėl teismo sprendimo patiekimo Akmenės rajono apylinkės teismui, kuriame nurodė, kad vykdymo eigoje nustatyta, kad skolininkė E. P. 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutraukė santuoką, jai priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu, tačiau apie nekilnojamojo turto padalijimą skolininkei ir jos buvusiam sutuoktiniui ir šių dalių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre duomenų nėra. Todėl antstolės padėjėjas 2014 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą ir paprašė pateikti teismo sprendimą, kuriuo buvo nutraukta skolininkės E. P. santuoka ir išspręstas skolininkei priklausančio turto, įgyto santuokos metu, padalijimo klausimas (1 tomas, vykdomosios bylos 63 l.). Antstolė Akmenės rajono apylinkės teismo 1996 m. vasario 28 d. sprendimą gavo 2014 m. gruodžio 3 d. (1 tomas, vykdomosios bylos 64, 65 l.). Toliau antstolė jokių veiksmų, kad nustatyti tikrąją nekilnojamojo turto priklausomybę neatliko iki pat 2015 m. sausio 28 d., todėl darytina išvada, kad antstolė pateikia klaidingą informaciją, jog jai nebuvo žinoma, apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybę ne vien skolininkei E. P., nes ši informacija jau buvo žinoma 2014 metų pabaigoje.

Antstolė E. M. tęsė vykdymo veiksmus ir 2016 m. kovo 24 d. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. S3f-11757, ir paskelbė antrąsias pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytines, varžytinių Nr. 119063 (3 tomas, vykdomosios bylos 141, 142 l.), turtą pardavė iš varžytinių ir 2016 m. gegužės 20 d. surašė Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. Bf-21551 (3 tomas, vykdomosios bylos 120 l.), todėl darytina išvada, kad antstolė netinkamai atliko vykdymo veiksmus, nes vykdymo eigoje tinkamai nebuvo nustatyta turto tikroji priklausomybė ir turtas iš antrųjų varžytinių parduotas kaip skolininkės E. P. asmeninė nuosavybė. Išanalizavus vykdomosios bylos Nr. 0009/12/02848 medžiagą, paaiškėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl antstolės veiksmų ir prašydamas paskelbti antrąsias pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytines neįvykusias netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, nes turto pardavimas iš varžytinių jau buvo įvykęs ir buvo surašytas jo pardavimo iš varžytynių aktas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Pvz., CPK nustatytais atvejais antstolis varžytynes gali atšaukti ar paskelbti neįvykusiomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 717 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 priedo nuostatos reglamentuoja atvejus, kuomet varžytinės gali būti paskelbiamos neįvykusiomis, arba atvejus, kuomet teismas turto pardavimo iš varžytinių aktą gali pripažinti negaliojančiu. CPK 717 straipsnis numato baigtinį sąrašą, kada varžytines galima paskelbti neįvykusias: 1) jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis; 2) jeigu dėl šio CPK 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis; 3) jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą; 4) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos; 5) jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nė vienos nurodytos sąlygos, dėl kurios būtų galima paskelbti antrąsias jau įvykusias varžytines neįvykusias, nes šiuo atveju nėra pagrindo jas atšaukti, jos įvykusios teisėtai, todėl šis pareiškėjo R. P. skundas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas, siekdamas apginti jo pažeistas teises dėl pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių, gali kreiptis ginčo teisenos tvarka, nes, kaip minėta, ginčo turtas jau parduotas iš varžytinių, surašytas jo perdavimo aktas ir varžytinių paskelbti neįvykusiomis negalima.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė E. M. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu Dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S3f-23157 sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/02848 dėl 9 690,34 Eur išieškojimo išieškotojo „Swedbank lizingas“, UAB, naudai (4 tomas, vykdomosios bylos 12 l.), o tos pačios dienos patvarkymu Sustabdyti išieškotų lėšų paskirstymą Nr. S3f-23324, sustabdė piniginių lėšų, gautų už parduotą turtą – pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirstymą ir išieškojimą išieškotojams (4 tomas, vykdomosios bylos 26 l.).

Pareiškėjas R. P. skundė dėstė reikalavimą įtraukti jį į vykdomąją bylą, pateikti jam antstolės E. M. raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei visus privalomus pateikti vykdomosios bylos dokumentus (turto arešto aktą, patvarkymus dėl turto vertės nustatymų ir t. t.). Tačiau CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numato, kad vykdymo procese šalimis gali būti skolininkas ir išieškotojas bei numato išieškotojo ir skolininko teises bei pareigas. Pareiškėjas E. P. nėra nei skolininkas, nei išieškotojas, todėl jo į vykdomąją bylą įtraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510­­–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.