Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d. Šiaulių TI apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos iškvietimo signalizacijos mygtukai, radijo taškai, dėl trumpų atvykimų į Šiaulių TI laikotarpių negaudavo knygų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą.

3. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, atsisakė priimti, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pareiškėjo skundo kitą dalį (už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. vasario 6 d.) dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priėmė.

4. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereguliuoja. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl radijo taško. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Radijo taško Šiaulių TI teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad VšĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas. Dėl galimybės naudotis biblioteka nurodė, kad knygos išduodamos vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1/01-145 patvirtintu Naudojimosi bibliotekos paslaugomis tvarkos aprašu. Knygos išduodamos pagal grafiką: antradieniais išduodamos asmenims, laikomiems 1 aukšte, trečiadieniais išduodamos asmenims, laikomiems 2 aukšte, ketvirtadieniais išduodamos asmenims, laikomiems 3 aukšte (1 a. – 1–33 kameros; 2 a. – 34–76; 3 a. – 77–109 kameros). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. būdamas kameroje Nr. 58, 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. kovo 14 d. būdamas kameroje Nr. 5, 2017 m. gegužės 30 d. būdamas kameroje Nr. 9, 2017 m. lapkričio 23 d. būdamas kameroje Nr. 91 ir 2017 m. lapkričio 30 d. būdamas kameroje Nr. 78 pagal grafiką galėjo naudotis bibliotekos paslaugomis, tačiau etapavimo dienomis kalintys asmenys bibliotekos paslaugomis nebesinaudoja. Be to, kaip matyti iš Šiaulių TI 2018 m. lapkričio 18 d. pažymos Nr. 61/04-2760, pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl knygų išdavimo nesikreipė. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tik periodiškai ir trumpais intervalais, o bibliotekos paslaugomis galėjo naudotis ten, kur buvo laikomas nuolat.

II.

6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Šiaulių TI apgyvendinimo kamerose nebuvo įrengti pagalbos iškvietimo signalizacijos mygtukai, nebuvo įrengti radijo taškai, teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.4 punktą tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau šių Taisyklių 2 punktas nustato, kad jos taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo. Kiti galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

8. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl trumpų atvykimų į Šiaulių TI laikotarpių negaudavo knygų, teismas rėmėsi atsakovas atsiliepime nurodytais paaiškinimais, jog knygos išduodamos vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1/01-145 patvirtintu Naudojimosi bibliotekos paslaugomis tvarkos aprašu. Knygos išduodamos pagal grafiką: antradieniais išduodamos asmenims, laikomiems 1 aukšte, trečiadieniais išduodamos asmenims, laikomiems 2 aukšte, ketvirtadieniais išduodamos asmenims, laikomiems 3 aukšte (1 a. – 1–33 kameros; 2 a. – 34–76; 3 a. – 77–109 kameros). Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 6 d. būdamas kameroje Nr. 58, 2017 m. vasario 10 d., 2017 m. liepos 17 d. ir 2017 m. kovo 14 d. būdamas kameroje Nr. 5, 2017 m. gegužės 30 d. būdamas kameroje Nr. 9, 2017 m. lapkričio 23 d. būdamas kameroje Nr. 91, ir 2017 m. lapkričio 30 d. būdamas kameroje Nr. 78, pagal grafiką galėjo naudotis bibliotekos paslaugomis, tačiau etapavimo dienomis kalintys asmenys bibliotekos paslaugomis nebesinaudoja. Be to, iš Šiaulių TI 2018 m. lapkričio 18 d. pažymos Nr. 61/04-2760 matyti, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl knygų išdavimo nesikreipė. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tik periodiškai ir trumpais intervalais, o bibliotekos paslaugomis galėjo naudotis ten, kur buvo laikomas nuolat.

9. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 730 įrašais, nurodė, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių TI veiksmais padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo skundą tenkinant visiškai.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl iškvietimo mygtuko ir radijo taško. Pažymi, jog tas pats teismas kitoje byloje nusprendė, kad Šiaulių TI nesilaikė reikalavimo dėl vidinio ryšio sistemos bei radijo taško įrengimo. Asmuo laikomas vienas, be radijo taško, knygų, patiria kankinimus ir dvasinius išgyvenimus. Norinti iškviesti pareigūną, reikia daužyti į duris.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 6 d., atlyginimo.

14. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą sujungti administracines bylas pagal jo skundus dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 1 dalį, bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Administracinėse bylose, kurias pareiškėjas prašo sujungti, jis savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia skirtingomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nurodytose bylose jis kaip skundų pagrindą nurodo skirtingus, jo nuomone, neteisėtus Šiaulių TI veiksmus (neveikimą) ir laikotarpius. Taigi nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjo nurodytose kitose bylose ginčas kilo ne dėl tų pačių atsakovo (jo atstovo Šiaulių TI) veiksmų, todėl nėra ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo šias administracines bylas sujungti.

15. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. A-1311-822/2018 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-03026-2016-6) pareiškėjas jau yra reiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri kilo, be kita ko, dėl to, kad 2016 m. gruodžio 5–12 d. Šiaulių TI kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, radijo taško, atlyginimo. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenurodė jokių argumentų, dėl kurių dar kartą nagrinėjo tas pačias kalinimo sąlygas (dėl iškvietimo mygtuko, radijo taško) 2016 m. gruodžio 5–12 d.

17. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1311-822/2018 jau buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl iškvietimo mygtuko, radijo taško Šiaulių TI kamerose 2016 m. gruodžio 5–12 d. (imtinai) laikotarpiu, ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

18. Pasisakant dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose kamerose nagrinėjamu ginčo laikotarpiu nebuvo vidinio ryšio sistemos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien aplinkybė, jog nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai ar jie neveikė, savaime nereiškia, kad tai yra pažeidimas ir būtent dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčias aplinkybes, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas, tačiau neįvardijo jokių konkrečių atvejų, kai jam nepavyko išsikviesti pareigūno, neteigė, kad dėl neįrengto pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško jam buvo kilęs konkretus pavojus, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų iškvietimo mygtuko ir radijo taško neįrengimo pripažįstami nepagrįstais.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl knygų išdavimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokią išvadą, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo abejoti rašytiniais bylos įrodymais.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tačiau iš dalies neteisingai pritaikė proceso teisės normas nustatydamas aktualų ginčo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl iškvietimo mygtuko, radijo taško neužtikrinimo 2016 m. gruodžio 5–12 d. (imtinai) laikotarpiu, naikintina, šią bylos dalį nutraukiant, o kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria išnagrinėtas pareiškėjo A. V. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl iškvietimo mygtuko, radijo taško neužtikrinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose laikotarpiu 2016 m. gruodžio 5–12 d. (imtinai), panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.