Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, gavęs ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo teisėjos D. J., dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš teisėjos D. J. 500 000 Eur turtinę žalą ir 500 000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo teisėja D. J. civilinėje byloje Nr. e2-13199-584/2016 sprendė ieškovės V. F. ieškinio Lietuvos valstybei, atstovaujamai V. Č. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą vilkindama bylą pusę metų, esą pateiktas pareiškimas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Teisėja asmeniškai trukdo ieškovei įgyvendinti savo teises teisminiu keliu, todėl ji yra atsakinga už teisių ribojimą ir nusikalstama asmenine veika daromą žalą. Teisėja ieškovės 2016-02-17 ir 2016-07-18 ieškinius laikė nepaduotais, taikydama įstatymus apibendrintai, neįsigilinusi į situaciją, prieštaraujančius Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 2 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, kurią, jos vertinimu, turi atstovauti Kauno apylinkės teismo teisėja D. J.. Ieškovės vertinimu, dėl neteisėtų teisėjos veiksmų priimant ieškovės pareikštą ieškinį apylinkės teisme, ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir dėl bet kokio dalyko. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Todėl ir atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiama valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kadangi tinkama atsakove byloje laikytina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tai ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, nenurodė savo gyvenamosios vietos, tačiau Gyventojų registro duomenimis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

Taigi, pagal viešųjų registrų duomenis ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad daugelyje procesinių dokumentų ieškovė savo faktinę gyvenamąją vietą nurodo Didžiojoje Britanijoje, Londone. Taip pat pažymėtina, kad byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, atlyginimo atsakovę Lietuvos Respubliką galinčios atstovauti institucijos Teisingumo ministerijos buveinė yra Vilniaus mieste.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės teismui pateiktas ieškinys tiek pagal atsakovės buveinės vietą, tiek pagal ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą nėra teismingas Kauno apygardos teismui, todėl atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Nurodyti, į kurį teismą ieškovei reikia kreiptis nėra galimybės, nes ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų ieškinio turinio reikalavimų. Pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tenka ieškovei, todėl, rengiant ieškinį, ji galėtų pasirūpinti advokato (advokato padėjėjo) pagalba ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad tik tinkamai pareikštas ieškinys leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, o jeigu iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apylinkės teismo teisėjos D. J., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją kartu su ieškiniu ir jo priedais per EPP išsiųsti ieškovei.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.