Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas atskirojo skundo priėmimo klausimas.Ieškovė V. F. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl nusikalstama asmenine veika teisme daromos žalos gyvybei ir nuosavybei, prašydama priteisti jai iš teisėjos D. J. 500 000 Eur turtinę žalą ir iš Lietuvos valstybės 500 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovės teigimu, Kauno apylinkės teismo teisėja D. J. civilinėje byloje Nr. e2-13199-584/2016 sprendė ieškovės ieškinio Lietuvos valstybei, atstovaujamai V. Č., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą vilkindama bylą pusę metų, esą pateiktas pareiškimas neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Teisėja asmeniškai trukdo ieškovei įgyvendinti savo teises teisminiu keliu, todėl ji yra atsakinga už teisių ribojimą ir nusikalstama asmenine veika daromą žalą. Teisėja ieškovės 2016 m. vasario 17 d. ir 2016 m. liepos 18 d. ieškinius laikė nepaduotais taikydama įstatymus apibendrintai, neįsigilinusi į situaciją, prieštaraujančius Žmogaus teisių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 2 daliai.Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).Ieškovė padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties.Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad atskirajame skunde nenurodyti atskirojo skundo turiniui keliami reikalavimai, neaiškiai nurodyta, kokios aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nesuformuluotas apeliantės prašymas (atskirojo skundo dalykas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovė į teismą kreipėsi elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), ieškovei 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartis dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsta 2016 m. rugpjūčio 31 d., todėl laikytina, kad ši nutartis ieškovei įteikta 2016 m. rugsėjo 1 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Terminas trūkumams pašalinti suėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė iki šio termino atskirojo skundo trūkumų nepašalino.Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytu terminu ieškovė atskirojo skundo trūkumų nepašalino, teismas ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties panaikinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai yra primityvūs išvedžiojimai, nes viskas yra aiškiai suformuluota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyti priimti apeliantės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos (CPK 302 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 str. 2 d.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus jo turiniui (CPK 306 str., 338 str.). Jeigu paduotas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d., 338 str.). Jei apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d., 338 str.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė atskirojo skundo trūkumus (žr. nutarties 5 punktas). Teismo nustatytu terminu apeliantei atskirojo skundo trūkumų nepašalinus, skundžiama nutartimi apeliantės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis, teigdama, kad nutartyje, kurioje nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nurodyti primityvūs išvedžiojimai, nes viskas yra aiškiai suformuluota. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti ir tai, kokius atskirojo skundo trūkumus pirmosios instancijos teismas nustatė, ar šie trūkumai buvo pašalinti bei ar jie esminiai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės paduotas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų reikalavimų: neaiškiai nurodyta, kokios aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą; nesuformuluotas apeliantės prašymas (atskirojo skundo dalykas). Apeliantė teismo nutarties, kuria nustatyti minėti atskirojo skundo trūkumai, neskundė – atskirojo skundo dėl jos nepadavė, tačiau nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, jis laikytas nepaduotu.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės teiktas procesiniais dokumentais inter alia atskiruoju skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi taikė atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą. Atskirajame skunde be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir kitų CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų turi būti nurodytas apeliantės prašymas (atskirojo skundo dalykas) (CPK 306 str. 1 d. 5 p., 338 str.) bei aplinkybės, patvirtinančios nutarties neteisėtumą (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.). Atskirojo skundo dalykas turi būti formuluojamas atsižvelgiant į CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytas apeliacinės instancijos teismo teises. Šiuo atveju atskirajame skunde dėl 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties apeliantė, formuluodama savo prašymą teismui, tik prašo jos skundą nagrinėti teisėjo A. V., tačiau atskirajame skunde nėra suformuluotas joks jos prašymas apeliacinės instancijos teismui atsižvelgiant į CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytas apeliacinės instancijos teismo teises (pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ar perduoti jį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvo įpareigojęs apeliantę suformuoti atskirojo skundo dalyką.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė ir tai, kad iš apeliantės atskirojo skundo turinio neaišku, dėl ko ir kokios aplinkybės patvirtina 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti, neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nors apeliantė su šiais teismo argumentais nesutinka, nagrinėjamame atskirajame skunde teigdama esą viskas yra aišku ir teismo išvedžiojimai yra primityvūs, tačiau tik tokie jos teiginiai niekaip nepaneigia teismo išvadų, kad atskirasis skundas neatitiko jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams - jame iš tikrųjų nėra dėstomi argumentai dėl 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodytų motyvų, kurių pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, nepagrįstumo, o dėstomos visai kitos aplinkybės, nesusijusios su teismo nutartyje nurodytais motyvais. Dėl pirmiau paminėto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai laikytini esminiais. Apeliantė, gavusi pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, jos neskundė, bet jos ir nevykdė, t.y. nutartyje nurodytų atskirojo skundo trūkumų nešalino. Todėl jų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą, kaip tokiu atveju ir numato įstatymas, skundžiama nutartimi pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d.). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog atskirąjį skundą atsisakyta priimti, tačiau iš nutarties motyvuojamosios dalies, kaip minėta, matyti, kad teismas atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Kadangi formuluotės skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neatitikimas šiuo atveju neturi esminės reikšmės galutiniam procesiniam rezultatui, todėl nėra pagrindo vien dėl šio neatitikimo naikinti iš esmės teisingą skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.