Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo BIGBANK AS prašymą suinteresuotiems asmenims R. L., D. L., antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies, esančios bendra si kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai (b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/12/01239 medžiagos nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo 2012-01-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-2870-889/2012 dėl 8.137,19 Lt skolos, 1.093,45 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. L. kreditoriaus BIGBANK AS naudai (v. b. l. 1). Antstolis 2012-05-08 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinės D. L. vardu santuokos metu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 28-30). Taip pat antstolis 2012-05-08 surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Derceklių k., Bangų g. 19, sklypo plotas 0,0600 ha, unikalus Nr. 5513-0018-0078, sodo pastatą, esantį Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Derceklių k., Bangų g. 19, bendras plotas 69,38 kv. m., unikalus Nr. 5599-0027-9012, ūkinį pastatą, esantį Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Derceklių k., Bangų g. 19, užstatytas plotas 22,00 kv. m., unikalus Nr. 5599-0027-9023 (v.b.l. 32-35). R. L. ir D. L. susituokė 2008-08-02 (v.b.l. 11, 13)., t.y. ankščiau nei įgytas areštuotas turtas (automobilis (duomenys neskelbtini) įgytas 2011-05-24, žemės sklypas su priklausiniais įgytas 2010-05-18) (v.b.l. 14, 22-24). Minėtuose turto arešto aktuose antstolis įrašė patvarkymus, kuriais įpareigojo skolininką pristatyti areštuotą transporto priemonę apžiūrai 2012-05-22, pasiūlė išieškotojui, skolininkei ir bendros nuosavybės turėtojui iki 2012-07-08 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75.7; 128.11; nutartis Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2). Vien tie faktai, kad pareiškėjas remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko sutuoktinės turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto. Jeigu teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas dėl negalėjo taikyti CPK 667 straipsnį (LAT 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik CK trečiosios knygos normos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys R. L. ir D. L. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl šiuo atvejui sutuoktinių turtui taikytinos CK normas, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta prievolė įgyta vieno sutuoktinio iniciatyva laikoma bendra sutuoktinių prievole. Tokiu būdu laikytina, kad pagal paskolos sutartį atsiradusi prievolė laikytina bendra abiejų sutuoktinių prievole. Byloje nėra duomenų, kad pagal prievolės prigimtį, skolininku gali būti laikomas tik vienas sutuoktinis R. L.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nustatyta, jog prievolė atsirado pagal sutartį, kuriam sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikia ir ši prievolė atsirado R. L. ir D. L. esant santuokoje, todėl laikytina, kad sutuoktinių turtas ir jų skolos, taip pat ir tos, kurios įformintos vykdomaisiais dokumentais, jeigu atsirado po santuokos sudarymo, laikytinos bendromis (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d., 3.109 str. 1 d. 5 p.), todėl ir prievolės vykdytinos iš bendro turto, o prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto nereikia atlikti LR CPK 667 straipsnyje nurodytos sutuoktinių dalies išskyrimo, todėl pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę ir siekiant nustatyti skolininko dalį bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priimti sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (LAT 2003-01-13 civilinė byla Nr. 3K-3-140/2003). Esant nurodytoms aplinkybėms, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuota asmeninė prievolė, nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje antstolio nebuvo konstatuota, jog suinteresuoto asmens R. L. asmeninei prievolei įvykdyti nėra jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto arba tokio turto neužtenka, todėl nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į jo dalį bendrame turte su kitais asmenimis (CPK 677 straipsnis). CPK 667 straipsnio 4 dalis numato, jog išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Šiuo atveju pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis areštuotos transporto priemonės. Pagal savo prigimtį transporto priemonė yra nedalusis daiktas, kadangi fiziškai ją padalijus, pasikeistų jos tikslinė paskirtis (CK 4.6 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismui nustačius, jog skolininkui priklauso ½ dalis santuokos metu įgytos transporto priemonės, išieškojimas iš tokio turto iš esmės taptų neįmanomas, nes antstoliui būtų labai sudėtinga realizuoti ½ dalį transporto priemonės. Be to, vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų apie areštuotų transporto priemonių vertes, todėl teismas negali nustatyti skolininko turto dalies šioje bendrojoje nuosavybėje taip, kad būtų galima realiai iš jos išieškoti. Kadangi nustačius skolininkui bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančią turto dalį taip, kaip to prašo pareiškėjas, nebūtų galima iš nustatytos skolininko turto dalies išieškoti, prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0010/12/01239 antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.