Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (išieškotojų) A. K., V. K., J. B. 2023-10-26 prašymą suinteresuotiems asmenims E. V. (skolininkas), I. V. (skolininko sutuoktinė), antstolei Audronei Muzikevičienei dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0151/23/00389, Nr. 0151/23/00390, Nr. 0151/23/00392, Nr. 0151/23/00438 pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį dėl 6 834,93 Eur turtinės žalos, 35 000 Eur neturtinės žalos ir 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojai A. K. (vykdomoji byla Nr. 0151/23/00392); 35 000 Eur neturtinės žalos ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojui V. K. (vykdomoji byla Nr. 0151/23/00390); 20 000 Eur neturtinės žalos ir 400 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojai J. B. (vykdomoji byla Nr. 0151/23/00389), 4792,56 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko E. V. išieškotojai Valstybinei ligonių kasai (vykdomoji byla Nr. 0151/23/00438). Iš viso keturiems išieškotojams turi būti išieškota 104827,49 Eur suma. Ši suma atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo jo priėmimo dieną, iš nuteistojo (skolininko) E. V. priteistą sumą. Bylinėjimosi išlaidos už nukentėjusiųjų atstovavimą apeliacinės instancijos teisme priteistos ir iš išteisintosios I. V.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi, kuria buvo nagrinėti du kasaciniai skundai, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalys, susijusios su nukentėjusiems priteistomis sumomis, nebuvo keičiamos. Nors nukentėjusiajam D. J. yra priteista 500 Eur neturtinės žalos ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šio asmens naudai yra inicijuotas priverstinis išieškojimas, tačiau pareiškėjų, tarp kurių nėra D. J., prašymu nėra siekiama išieškojimą nukreipti į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, vykdant pinigų išieškojimą šio nukentėjusio asmens naudai.

Antstolės Audronės Muzikevičienės 2024-06-28 pranešimo DOK-25791 duomenimis bendra visų skolininko E. V. įsiskolinimų keturiems išieškotojams nurodytose antstolės Audronės Muzikevičienės vykdomosiose bylose suma 2024-06-28 dieną yra 76644,17 Eur. Antstolei Audronei Muzikevičienei per visas nurodytas vykdomąsias bylas skolininkas skolingas 1133,64 Eur vykdymo išlaidų. Tokiu būdu skolų ir vykdymo išlaidų bendras įsiskolinimas yra 77777,81 Eur. 2024-10-23 antstolės Audronės Muzikevičienės pranešimo DOK-41558 duomenimis, po 2024-06-28 d., t. y. po paskutinės antstolės Audronės Muzikevičienės informacijos pateikimo teismui, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos už skolininką E. V. į antstolės depozitinę sąskaitą iki pranešimo teismui pateikimo dienos viso buvo pervesta 5 Eur (2024-05-08 d. 2,50 Eur ir 2024-03-21 2,50 Eur). 2024-10-09 d. buvo užvesta vykdomoji byla 0151/24/01564 dėl 500 Eur E. V. solidarios su I. V. skolos sumokėjimo išieškotojo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal 2024- 07-16 Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-216-530/2022. Skola šioje byloje buvo sumokėta 2024-10-23 d., liko sumokėti ir grąžinti išieškotojui jo sumokėtas 47,87 Eur vykdymo išlaidas E. V. byloje. 2024-10-10 d. buvo užvesta vykdomoji byla 0151/24/01572 dėl 400 Eur skolos sumokėjimo iš E. V. išieškotojo D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal 2023-03-13 Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-216-530/2022. Skola bei 47,87 Eur vykdymo išlaidos šioje byloje pranešimo pateikimo teismui dieną (2024-10-23) dar nesumokėta, išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą, sumokėjimo terminas iki 2024-10-26. Taigi, 2024-10-23 duomenimis nagrinėjamai bylai, kurioje pagal pareiškėjų A. K., V. K., J. B. prašymas yra sprendžiamas skolininko turto dalies nustatymo klausimas, yra aktuali 77772,81 Eur, kuri sudaryta atsižvelgiant ir į suinteresuotų asmenų (apeliantų) atliktus dalinius mokėjimus, neįvykdyta skolų ir vykdymo išlaidų bendro įsiskolinimo suma.

BPK 346 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo metu skolininko atžvilgiu yra vykdomi Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis, tiek kiek jis nebuvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, bei apeliacinės instancijos nuosprendis, kiek jis buvo nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartimi. Nuosprendžiai turi būti vykdomi nedelsiant, iš karto jiems įsiteisėjus, juose nebuvo nustatytas joks priteistų sumų mokėjimo terminas atidėjimas ar išdėstymas dalimis. Kadangi skolininkas laisva valia, tikėtina ir dėl objektyvių priežasčių – dėl didelių priteistų sumų, nuosprendžių neįvykdė, buvo inicijuotas ir pradėtas priverstinis vykdymas. Vykdymo veiksmai, susiję su pinigų išieškojimu, šiuo metu yra atliekami vadovaujantis civilinio proceso normomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamoje byloje yra siekiama nukreipti išieškojimą į skolininko E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. V. esantį turtą. Vykdymo procese antstolei nenustačius pakankamai skolininkui E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, todėl antstolė, siekdama, kad vykdyti pateikti vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, areštavo skolininko turtą (žemės sklypus), kuris yra bendras su sutuoktine I. V. bei I. V., pinigines lėšas, esančias visose jos vardu atidarytose sąskaitose kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose. Toks antstolės veiksmas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje numatytą pasiruošimo skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymui procedūrą, t. y. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą.

Teismas įsitikino, kad egzistuoja faktinis pagrindas išvadai, jog 2024-10-23 antstolės Audronės Muzikevičienės duomenimis nėra įvykdyta 77772,81 Eur skolų ir vykdymo išlaidų bendro įsiskolinimo suma, kai keturiems išieškotojams A. K., V. K., J. B., Valstybinei ligonių kasai turi būti išieškota 104827,49 Eur suma. Kadangi didžioji dalis išieškotinų sumų nėra įvykdyta (iš 104827,49 Eur neįvykdyta 77772,81 Eur, neatsižvelgiant, kad dalį sumos – 1133,64 Eur sudaro vykdymo išlaidos), todėl yra faktinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalies normą, numatančią, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas (ir) į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje. Kadangi įsiteisėję nuosprendžiai turi būti vykdomi nedelsiant, todėl antstolės ir išieškotojų veiksmai, siekiant nustatyti skolininko fizinio asmens turto dalį, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė (skolininko ir jo sutuoktinės bendro turto areštas, antstolės 2023-09-26 siūlymas kreiptis į teismą, pareiškėjų kreipimasis į teismą), atitinkamai siekiant teisėto tikslo, kad vykdyti pateikti vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, negali būti laikomi pažeidžiančiais skolininko ir jo sutuoktinės teisėtus interesus.

Pagrindiniai skolininko E. V. ir jo sutuoktinės I. V. (suinteresuotų asmenų) nesutikimo su pareiškėjų prašymu argumentai yra tie, kad skolininko turto yra areštuota iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, o tai neatitinka proporcingumo principo. Suinteresuoti asmenys yra nurodę, kad antstolė neįvertino jų turto, t. y. turto arešto aktuose nenurodė kiekvieno aprašyto ir areštuoto daikto bent jau nominalios vertės. Suinteresuoti asmenys taip pat argumentuoja aplinkybe, kad antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Šie ir kiti suinteresuotų asmenų nesutikimo su pareiškėjų prašymu argumentai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2116-530/2022 nėra išspręstas I. V. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu taikytos procesinės prievartos priemonės – laikinas nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo klausimas, kad antstolis turto vertei nustatyti nekvietė eksperto, kad pareiškėjai prie prašymo nėra pridėję pasiūlymo skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, kad antstolė areštavo skolininko turtą nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitam įstatymu apibrėžtam asmeniui ir kiti negali būti pareiškėjų prašymo atmetimo motyvais. Dėl suinteresuotų asmenų skolininko E. V. ir jo sutuoktinės I. V. atsiliepime išdėstytų argumentų esmės teismas galėtų pasisakyti jeigu šiuos, suinteresuotų manymu pažeistų teisėtų interesų būtų pareikšti savarankiški reikalavimai (suformuluotas dalykas, nurodytas faktinis pagrindas), jie būtų priimti, atitinkamai užvesti nauji teisminiai procesai. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimo, tokių bylų teisenos ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512, 513 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje, kuri yra privataus intereso byla, teismas neturi pagrindo viršyti (skolininko ir jo sutuoktinės) pareikštų reikalavimų, kurie netgi nesuformuluoti kaip reikalavimai, o yra tik atsiliepime pareikšto nesutikimo su pareiškėjų prašymu argumentai. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo peržiūrėti ir savo iniciatyva keisti antstolės taikomo turto arešto mąstą, įpareigoti antstolę nustatyti turto vertę, įpareigoti kviesti ekspertą, panaikinti areštą, nes galimai skolininko turtas buvo areštuotas nedalyvaujant pačiam skolininkui ar įpareigoti atlikti kitus teisines pasekmes sukeliančius veiksmus.

Esamos bylos, kurioje turi būti išspręstas skolininko turto dalies nustatymo klausimas, nagrinėjimo ribos ir pareiškėjų įrodinėtinos aplinkybės yra šios: ar suinteresuotų asmenų turto atžvilgiu galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, ar nėra pakeistas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, ar jų turtas nėra padalytas bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų prezumpcija ir būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Suinteresuoti asmenys šių nagrinėjamai byloje įrodinėtinų aplinkybių neįrodė, nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos, todėl nėra pagrindo atmesti pareiškėjų prašymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

Nustatyta, kad skolininko atžvilgiu yra vykdomi vykdomieji dokumentai dėl pinigų išieškojimo, kurį vykdo antstolė Audronė Muzikevičienė. Skolininkui pakankamai neturint (asmeninių) piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, išieškotojai, antstolės 2023-09-26 siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Išieškotojų pateiktais 2023-09-26 Gyventojų registro duomenimis skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs, jos sutuoktinė yra I. V.. 2024-11-08 LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl E. V. ir I. V. santuokos nutraukimo. Duomenų apie galiojančią skolininko ir jo sutuoktinės vedybų sutartį Vedybų sutarčių registro 2024-11-08 duomenimis, nėra. Teismas neturi duomenų apie sutuoktinių turto padalijimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai suinteresuotų asmenų santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, darbo užmokestis ir kitos pajamos, susijusios su darbo santykiais, pensijos ir kitų rūšių pajamos laikytinos bendrąja jungtine E. V. ir I. V. nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, jų susitarimu nėra pakeistas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, jų turtas nėra padalytas, į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad pusė suinteresuotų asmenų santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, pusė I. V. darbo užmokesčio, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų ir kitų rūšių pajamų, priklauso skolininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 593 straipsnio 5 dalimi, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso:

1/2 dalis turto, areštuoto antstolės Audronės Muzikevičienės 2023 m. balandžio 14 d. turto arešto aktu Nr. S-23-151-6671, t. y. 1/2 (viena antroji) dalis: (i) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas sudaro 1.0000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

1/2 dalis sutuoktinės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių visose jos vardu atidarytose sąskaitose kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose, areštuotų antstolės Audronės Muzikevičienės 2023 m. liepos 13 d. nurodymais nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-151-11989, Nr. S-23-151-11992 ir Nr. S-23-151-11996.

Nustatyti, kad negalima išieškoti iš sutuoktinio piniginių lėšų, kurios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose yra numatytos kaip išimtys, t. y. iš tokios rūšies (tikslinių, susijusių tik su sutuoktiniu) lėšų, kurios nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0151/23/00389, Nr. 0151/23/00390, Nr. 0151/23/00392 ir Nr. 0151/23/00438 grąžinti antstolei Audronei Muzikevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.