Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir K. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. K. pripažintas recidyvistu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už tai, kad prievartavo didelės vertės turtą, t. y. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasinant prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą bei panaudojant psichinę prievartą, o būtent: K. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpose, 2018 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val., neteisėtai reikalavo laisvės atėmimo bausmę atliekančio V. S. sumokėti jam 20 000 Eur sumą už tai, kad V. S., nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. būdamas karantine (duomenys neskelbtini) patalpose, kartu patalpintiems nuteistiems asmenims melagingai nurodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl plėšimo, o ne dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, – dėl nepilnamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Grasindamas prieš V. S. panaudoti fizinį smurtą – jį ,,paleisti gabalais“, jei reikalaujamos sumos V. S. jam nesumokės, tęsdamas nusikalstamą veiką, turto prievartavimo tikslu 2018 m. rugpjūčio 10 d. apie 9.00 val. (duomenys neskelbtini) būrio virtuvės patalpose jis V. S. pasiteiravo, ką jis renkasi – ar sumokėti 20 000 Eur sumą, ar fizinį smurtą – būti ,,paleistam gabalais“. V. S. atsakius, kad pinigų neturi, jis padavė V. S. neteisėtai laikomą mobiliojo ryšio telefoną ir liepė skambinti šeimos nariams dėl pinigų pervedimo. Po panaudotos psichinės prievartos, V. S. paskambino mobilaus ryšio telefonu savo mamai G. S. ir jai pasakė, jog pataisos namuose grasinama su juo fiziškai susidoroti, panaudoti fizinį smurtą – ,,paleisti jį gabalais“, jei jis nesumokės 20 000 Eur. Motinai G. S. atsakius, kad ji tokios pinigų sumos neturi, V. S., K. K. liepus, iš to paties telefono paskambino sugyventinei V. G. ir jai pasakė, kad pataisos namuose jo reikalaujama sumokėti 20 000 Eur sumą, o jei nesumokės, su juo bus fiziškai susidorota. Sugyventinei V. G. atsakius, kad tokios pinigų sumos ji neturi, K. K. paėmė iš V. S. mobiliojo ryšio telefoną ir, tęsdamas pokalbį su V. G., nurodė jai surinkti ir pervesti jam 19 500 Eur sumą, nes 500 Eur ji jau yra pervedusi. Tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sužinojęs, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. apgaulės būdu buvo užvaldyti V. G. priklausantys 500 Eur (ikiteisminis tyrimas K. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punktu, jai grasindamas, kad, priešingu atveju, jos sugyventinį V. S. parsiųs namo sukapotą gabalais. Po to jis liepė V. S. vėl skambinti mamai G. S.. V. S. jai paskambinus, K. K. iš V. S. perėmė mobiliojo ryšio telefoną ir G. S. liepė surinkti ir perduoti jam 20 000 Eur pinigų sumą, kitaip prieš V. S. jis pagrasino panaudoti fizinį smurtą – ,,paleisti gabalais“. Tokiu būdu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai grasindamas prieš nukentėjusįjį V. S. panaudoti fizinį smurtą, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiųjų V. S., G. S. ir V. G. atžvilgiu, jis neteisėtai vertė nukentėjusiuosius V. S., G. S. ir V. G. perduoti jam didelės vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos grąžinimo prokurorui

Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų

7. Šie nuteistojo K. K. skundo argumentai nepagrįsti. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas, nustatant faktines bylos aplinkybes ir taikant baudžiamąjį įstatymą, apeliacine tvarka apskųstame teismo sprendime neturi esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų jį naikinti ar keisti. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydams faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį K. K. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (paties nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), juos įvertino atskirai ir lygindamas tarpusavyje susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę, taip pat aptarė nuteistojo gynybos versijas ir jas motyvuotai atmetė.

10. Nors nuteistasis K. K. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad V. S. negrasino ir turto iš jo neprievartavo, o nukentėjusysis jį apkalbėjo, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo V. S., nukentėjusųjų V. G., G. S. parodymams, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei telefoninių kontaktų suvestinėse, tarnybiniuose pranešimuose, kratos, apžiūros protokoluose fiksuotiems duomenims.

11. Nukentėjusysis V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. K. iki įvykio nepažinojo, skolingas jam nebuvo. K. K., sužinojęs, kad jis kitiems nuteistiesiems melagingai pasakė, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl plėšimo, o ne dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, – dėl nepilnamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, iš jo pareikalavo 20 000 Eur. K. K. jam pasakė, kad V. G. (V. S. draugė) jau sumokėjo 500 Eur, todėl jis turi sumokėti likusią pinigų dalį 19 500 Eur. Tuo atveju, jeigu jis to nepadarys, bus ,,paleistas gabalais“. V. S. paaiškino, kad tokių pinigų neturi, tačiau K. K. į tai nekreipė dėmesio ir liepė pasirinkti: arba ,,gabalais paleis“, arba jis turi skambinti draugei, mamai ir ieškoti pinigų. K. K. jam davė telefoną, kuriuo nukentėjusysis iš pradžių paskambino draugei ir prašė jos, kad surinktų 20 000 Eur, kitaip jį ,,paleis gabalais“. V. G. neturėjo pinigų, todėl jam liepė paskambinti mamai.

12. Nuteistasis K. K. skunde tvirtina, kad nukentėjusiojo V. S. parodymai yra nepatikimi, nes jis nuteistąjį apkalbėjo, siekdamas kuo ilgiau išlikti izoliacijoje ir taip išvengti kitų kalinių patyčių. Teisėjų kolegija šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra tokių duomenų, kad V. S. buvo suiteresuotas nepagrįstai apkaltinti K. K. Tiek nukentėjusysis V. S., tiek nuteistasis K. K. nurodė, kad jie iki šio įvykio vienas kito nepažinojo ir nebendravo, konfliktų tarp jų nebuvo. V. S. į (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas visai neseniai, tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti V. S. parodymus, buvo perskaityti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams (t. 1, b. l. 56–58, 59–60). Kaip matyti iš apklausos protokolų, šių apklausų metu nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad K. K. reikalavo iš jo pinigų, grasino ,,paleisti gabalais“, jeigu nesumokės 20 000 Eur, davė telefoną ir liepė skambinti draugei, mamai, kad jos surinktų 20 000 Eur. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl K. K. veiksmų davė teisingus parodymus.

13. Pirmosios instancijos teismas dėl esminių įvykio aplinkybių nuosekliais nukentėjusiojo parodymais neturėjo pagrindo abejoti, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

14. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. ji buvo nuvykusi į įkalinimo įstaigą pasimatyti su V. S. Po šio pasimatymo, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyras iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, prisistatęs advokatu, pasisiūlė už 500 Eur padėti V. S. išeiti į laisvę su apykoja. Ji pagal nurodytus banko duomenis pervedė 500 Eur, nes patikėjo, kad V. S. gali būti išleistas iš (duomenys neskelbtini) anksčiau laiko su apykoja. Kitą dieną ji vėl sulaukė skambučio. Tačiau buvo siūlomos kitokios V. S. paleidimo su apykoje sąlygos, todėl ji suabejojo tokiu pasiūlymu. Po trijų dienų, t. y. rugpjūčio 10 jai V. S. paskambino iš mobiliojo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir paklausė, kiek iš jos išviliojo pinigų. Ji pasakė, kad skambino advokatu prisistatęs vyras, kuriam ji sumokėjo 500 Eur. Iš V. S. balso jautėsi, kad jis kalba ne taip, kaip visada, girdėjosi, jog yra ne vienas. Po kelių minučių 9.22 val. vėl paskamino V. S. iš to paties telefono numerio ir pasakė, kad ji turi surinkti 20 000 Eur už jo saugumą. Pokalbio metu iš V. S. kažkoks vyras atėmė telefoną ir jos pasiteiravo, kiek iš jos buvo išviliota pinigų. Ji pakartojo, kad 500 Eur. Šio asmens balsas buvo ramus, solidus, ,,kaip kunigo“. Po to pokalbis nutrūko. 9.35 val. jai vėl paskambino tas pats vyras ir pasakė, kad ji turi surinkti 19 500 Eur, nes 500 Eur jau sumokėjo, o nesutikus sumokėti, V. S. parsiųs ,,gabaliukais“. V. G. paklausė, kiek turi šiandien pervesti pinigų. Jai buvo pasakyta, kuo daugiau, tuo labiau V. S. bus apsaugotas. Tuomet liudytoja suprato, kad V. S. gyvybei gresia pavojus. Po šio pokalbio ji paskambino V. S. mamai, ir jos abi nuėjo į policiją.

15. Nukentėjusioji G. S. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. ryte apie 9.00 val. į mobiliojo ryšio telefoną iš mobiliojo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kelis kartus skambino sūnus, prašė 20 000 Eur, tačiau kam pinigai reikalingi, nesakė. Jų pokalbių metu girdėjo, kad sūnus yra ne vienas, kažkas patarinėją, kaip ir ką kalbėti. Po to kažkoks vyras iš V. S. paėmė telefoną ir jos paklausė, kiek ji gali surinkti pinigų. Liudytoja atsakė, kad 1 000 Eur. Vyras pasakė, kad mažai, ji per valandą turi surinkti 5 000 Eur, nes, priešingu atveju, sūnus bus ,,paleistas gabalais“. Maždaug po penkių minučių iš to paties numerio jai paskambino sūnus ir pasakė, kad kartu bausmę atliekantys kaliniai sužinojo, už ką jis atlieka bausmę, ir reikalauja iš jo 20 000 Eur, jeigu nori, kad jo neužmuštų. G. S., pasitarusi su advokatu, apie šį įvykį pranešė policijai.

16. Ikiteisminio tyrimo metu, tikrinant nukentėjusiojo V. S., o tuo pačiu ir nukentėjusiųjų V. G., G. S. parodymus, 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. priėmė nutarimą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo taikymo nenustatytos tapatybės asmens atžvilgiu, kuris naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Šio nutarimo teisėtumą patvirtino Marijampolės apylinkės teismo teisėjas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (t. 1, b. l. 175–176). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 6 d. protokolo (t. 1, b. l. 178–179) matyti, kad, analizuojant nuteistojo K. K. naudoto abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotines, buvo nustatyta, kad nuteistasis, po įvykio kalbėdamasis privačiai su jam artimais asmenimis: mama ir savo mergina, pats prisipažino, jog kito asmens nurodymu pareikalavo 20 000 Eur iš nukentėjusiojo, nes jis pamelavo, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl plėšimo, o ne dėl nepilnamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Štai, 2018 m. rugpjūčio 20 d. 14.28 val. vykusio pokalbio metu K. K. sako, kad pas jį gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata dėl to, kad jis (K. K.) ,,žmogaus“, kuris davė nurodymą pasakyti tokiam ,,pedofilui“, kuris su K. K. gyveno tose pačiose (duomenys neskelbtini), kad arba ,,dvidešimt štukų, arba gabalais eis“. Toliau K. K. pokalbio metu pasakoja, kad pasakė, kas jam buvo liepta ir padavė ,,ragelį“ (kaip nustatyta V. S.), kad susitvarkytų ir pasuktų namo (suvestinė 2018 m. lapkričio 5 d.).

17. Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės metu gauti duomenys atitinka nukentėjusiųjų V. S., V. G., G. S. parodymus apie įvykių eigą, K. K., kaip nusikaltimo vykdytojo, vaidmenį nusikaltimo padaryme ir kitas aplinkybes.

18. Nuteistasis K. K. teigia, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2018 m. lapkričio 6 d. protokole užfiksuoti duomenys neįrodo jo kaltės, nes jis savo artimiesiems papasakojo apie tai, ką sužinojo iš kitų kalinių, pats iš nukentėjusiojo pinigų nereikalavo ir apie tai savo artimiesiems nesakė. Apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje perklausius 2018 m. lapkričio 6 d. protokole fiksuotus nuteistojo K. K. pokalbių su motina ir mergina garso įrašus (t. 1, b. l. 178–179), pasitvirtino, kad toks K. K. aiškinimas prieštarauja garso įrašo turiniui, kuris neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis pasakojo apie savo paties veiksmus V. S. atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas abejoti šių garso įrašų autentiškumu. Pats nuteistasis K. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, pripažino, kad garso įrašuose užfiksuotas balsas yra jo ir, kad abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Nors nuteistasis aiškina, kad tokio pokalbio neprisimena, tačiau neneigė, kad jis kalbėjosi su savo mama ir mergina. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti garso įraše užfiksuotų duomenų teisingumu. Kaip minėta, šie įrašai buvo padaryti Marijampolės apylinkės teismo teisėjui 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi leidus kontroliuoti telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėti duomenys gauti teisėtu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai rėmėsi šiais faktiniais duomenimis kaip nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu.

19. Apeliantas skunde tvirtina, kad asmens, kuris naudojosi abonento numeriu (duomenys neskelbtini) nusikaltimo darymui, atžvilgiu procesinės prievartos priemonės nebuvo taikomos (taikytos abonento numeriui (duomenys neskelbtini)), todėl 2018 m. rugpjūčio 10 d. protokole užfiksuoti duomenys yra niekiniai. Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

20. Byloje nustatyta, kad inkriminuoto nusikaltimo vykdymui buvo naudojamas abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), o K. K. su savo artimaisiais bendravo kitu abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad K. K. padarė jam inkriminuotus veiksmus ir nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo V. S. parodymais. Byloje nustatyta, kad nuteistasis be abonento numerio (duomenys neskelbtini) naudojosi ir kitu mobiliojo ryšio abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. kratos protokolo ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad, atliktus papildomą kratą nuteistojo K. K. gyvenamosiose patalpose, nuteistasis pats atidavė lango rėme paslėptą telefoną SAMSUNG GT-E 12011M, IMEI (duomenys neskelbtini) su joje esančia SIM kortele ,,Pildyk“, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 83–85). Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 10 d. A. R. tarnybinio pranešinio (t. 2, b. l. 89), buvo nustatyta, kad kratos metu rastai SIM kortelei ,,Pildyk“, (duomenys neskelbtini) priskirtas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio įvykio metu buvo skambinta V. S. artimiesiems ir neteisėtai pareikalauta 20 000 Eur. Atlikus kratos metu rasto telefono SAMSUNG GT-E 12011M, IMEI (duomenys neskelbtini), kontrolę taip pat nustatyta, kad į šį mobilaus ryšio telefoną buvo įstatyta dar viena SIM kortelė abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), iš kurio iki inkriminuoto įvykio buvo skambinta V. S. sugyventinei V. G., siekiant sukčiavimo būdu iš jos gauti pinigų (500 Eur). Be to tuo pačiu numeriu K. K. ir po įvykio bendravo su artimaisiais ir jiems prisipažino reikalavęs iš V. S. 20 000 Eur. Iš apeliacinės instancijos teisme apklausto liudytojo A. R. paaiškinimų matyti, kad pagrindinė priemonė yra SIM kortelė, kuri gali būti įdėta į bet kurį telefono aparatą. Nagrinėjamu atveju K. K. gyvenamosiose patalpose paslėptame telefono aparate, kurį papildomos kratos metu padavė pats K. K., buvo naudojamos dvi kortelės. Tyrimo metu nustatyta, kad vieno abonento numeris buvo (duomenys neskelbtini), o kito – (duomenys neskelbtini). Pagal telefono skambučių ir pokalbių išklotines nustatyta, kad K. K. šiais abonentais skambino nukentėjusiosioms ir savo artimiesiems. Šie liudytojo A. R. parodymai neprieštarauja ir mobiliojo ryšio telefonų abonentinių numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kontaktų išklotinių analizei, išdėstytai 2018 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime (t. 2, b. l. 24–25). Analizuojant K. K. gyvenamosiose patalpose kratos metu rastame telefone SAMSUNG GT-E 12011M naudoto abonento numerio (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo kontaktuojama su nukentėjusiaja V. G., skambučių išklotines nustatyta, kad 2018 metais laikotarpiu nuo rugpjūčio 7 d. iki rugpjūčio 9 d. iš šio abonento į abonento numerį (duomenys neskelbtini) (V. S. namuose paliktas telefonas) buvo skambinta 38 kartus. Analizuojant kito K. K. naudoto abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių išklotines matyti, kad įvykio dieną jis nuolat kontaktavo su V. S. artimaisiais (2018 m. rugpjūčio 10 d. keturis kartus kontaktavo su V. G. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir penkis kartus su G. S. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini)).

21. Tai, kad iš telefono abonento SAMSUNG GT-E 12011M numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo K. K. gyvenamosiose patalpose kratos metu rastame telefone, su nukentėjusiąja V. G. buvo kontaktuota dar iki inkriminuoto įvykio, siekiant iš jos sukčiavimo būdu išgauti pinigų (500 Eur) už tariamą V. S. paleidimą į laisvę, o K. K. sumažino iš V. S. reikalaujamą sumą iki 19 500 Eur, kalbėdamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuoto turto prievartavimo metu, neprieštarauja tam, kad nuteistasis K. K. iki nagrinėjamo įvykio galėjo dalyvauti ir kito nusikaltimo padaryme (siekiant sukčiavimo būdu iš V. G. gauti pinigų), nes V. G. buvo skambinta iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), o šios SIM kortelės naudojimą apeliacinės instancijos teisme pripažino pats nuteistasis K. K.

22. K. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad liudytojas M. Š. iš jo buvo pasiskolinęs telefoną. Liudytojas M. Š. paaiškino, kad prašė K. K. mobiliojo ryšio telefono, nes jo reikėjo V. S., o liudytojas N. N. šią aplinkybę patvirtino, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nepripažino, kad jie K. K. telefonu kalbėjo su V. S. drauge ar motina. Taigi jų parodymai, vertinant juos kartu su kitais, nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kad turto prievartavimo vykdytoju buvo K. K.

23. Nukentėjusioji V. G. parodė, kad jai skambinusio vyro balsas buvo solidus. Nuteistasis skunde tvirtina, kad toks balso apibūdinimas nebūdingas jo balsui, todėl kelia pagrįstas abejones, kad su V. G. kalbėjo K. K. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas. Iš tiesų, vertinant nuteistojo pokalbius su motina ar drauge, K. K. balsas neatitinka solidaus balso apibūdinimo, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistojo K. K. apklausa patvirtino, kad jis gali kalbėti išlaikytai ir atitikti V. G. su ja kalbėjusio vyro balso apibūdinimą, t.y., kad jis gali manipuliuoti savo balsu, prisitaikydamas prie aplinkybių. Skirti fonoskopinę ekspertizę teismas neturėjo pagrindo, nes K. K. mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas turto prievartavimo metu, kontrolė įvykio metu nebuvo atliekama, todėl paimtų balso pavyzdžių nebūtų su kuo palyginti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo daromų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas nepriklauso nuo visų įmanomų galimų įrodymų surinkimo, jų ištyrimo ir įvertinimo. Įrodymų, surinktų byloje, visuma turi būti pakankama teismų išvadoms padaryti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai K. K. kaltės įrodymų, kurie neabejotinai patvirtina, kad jis prievartavo nukentėjusiuosius perduoti didelės vertės turtą, todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamus veiksmus pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl bausmės

24. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014).

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį, paminėtų reikalavimų nepažeidė.

26. BK 181 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą – nuo trejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. K. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną sunkų nusikaltimą; kaltės formą ir rūšį – veikė tiesiogine tyčia; nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į nuteistojo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas, nusikaltimą padarė (duomenys neskelbtini) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitą nusikalstamą veiką, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas nuobaudomis už nustatytos tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimus, konstatuotas neigiamas jo požiūris į darbinę veiklą (t. 1, b. l. 104–105). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

28. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismas nuteistajam K. K. paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktą gynėją. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. sausio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam K. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 280,44 Eur išlaidų.

29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau yra darbingo amžiaus ir gali dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

30. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Kauno apygardos teismas, paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta K. K. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį K. K. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo K. K. 280,44 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 44 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2020 spalio 19 d. nuosprendį, pašalinti nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.