Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo D. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas laiduotojo E. U. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu nutraukta.

Nuspręsta D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti R. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. padarytoje veikoje nustatė nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, charakterizuojančias D. K. ir nepagrįstai konstatavo, jog yra nustatytos visos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo.

8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

9. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad D. K. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, jis padarė nesunkų nusikaltimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog yra pagrindo manyti, kad D. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Kaip teisingai nurodė prokurorė apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė, jog D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, nes, jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), tačiau ši klaida nėra teisiškai reikšminga laidavimo institutą reglamentuojančių teisės normų taikymo kontekste.

11. Viena iš BK 40 straipsnio taikymo sąlygų numato, kad laidavimo institutas taikomas asmeniui, pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog 2020 m. gruodžio 11 d. D. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo atveju D. K. baudžiamuoju teisiniu vertinimu vis tik laikytinas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, nes dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs. Baudžiamasis teisinis santykis taikius sąlyginį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pasibaigia, jei per nustatytą laiką (terminą) nėra gaunama duomenų apie naujos nusikalstamos veikos padarymą ir vykdomos kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-142-697/2022). Taigi, nurodyta aplinkybė reikšminga tik sprendžiant klausimą, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, t.y., ar yra pagrindas manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

12. Kita BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, jeigu asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan.

13. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 26 d. įteikus pranešimą apie įtarimą atsisakė duoti parodymus, kaltu prisipažino tik papildomos įtariamojo apklausos metu ir tik dėl byloje surinktų įrodymų. Prokurorė taip pat nurodo, jog įvykio vietoje D. K. elgėsi įžūliai, atkakliai tvirtindamas, kad jis yra R. K., ir tik esant nepaneigiamiems liudytojo M. T. parodymams, poziciją pakeitė, suprasdamas, kad jo kaltė yra aiškiai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Valstybinės kaltintojos nuomone, toks D. K. prisipažinimas negali būti vertinamas kaip nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis.

14. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką, visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, jog kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. Svarbu, kad kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-516-697/2015, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Taigi, kaltės pripažinimas iš dalies, kai yra pripažįstamos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės, neigiant dalį neesminių, neeliminuoja galimybės kaltininko parodymus vertinti kaip prisipažinimą BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos prasme.

15. Vertindama D. K. parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad vis tik jis pripažino visas esmines inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybes ir apie jas davė parodymus, paskutiniojo žodžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos gailisi. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo D. K. parodymų vertinti kitaip nei juos įvertino pirmos instancijos teismas, todėl šioje dalyje prokurorės apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, ir spręstina, kad D. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminė apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, užkertanti kelią D. K. atžvilgiu taikyti laidavimo instituto normas yra ta, kad jo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, jog nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors pirmos instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, neatsižvelgė į tai, kad ji 2020 m. gruodžio 11 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (už eismo įvykio sukėlimą, kuomet kitam asmeniui buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas), vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (1 t., b. l. 68-69, 72-75), kas neigiamai charakterizuoja D. K. asmenybę, parodo, kad jis linkęs elgtis rizikingai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Šį manymą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis eilę kartų baustas administracine tvarka, išimtinai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog D. K. 2020 m. lapkričio 23 d. baustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už greičio viršijimą 39 km/h; 2022 m. kovo 31 d. baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė transporto priemonę vairavusio asmens; 2023 m. kovo 13 d. baustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už automobilių stovėjimo taisyklių pažeidimą; 2023 m. birželio 27 d. baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 d. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam; 2023 m. rugpjūčio 4 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti; 2023 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, taip pat iš chuliganiškų paskatų išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, apvažiuodamas kitas transporto priemones, laukiančias prie šviesoforo, tuo demonstravo nepagarbą ir kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį (1 t., b. l. 62-67).

19. Vertinant D. K. padarytus administracinius nusižengimus, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. K. šią nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiame nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ypač neigiamai charakterizuoja D. K.. Šių aplinkybių visuma, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o ankstesni administraciniai nusižengimai lėmė sunkesnio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, nes praradęs teisę vairuoti, D. K. šios administracinio poveikio priemonės nevykdė, o siekdamas išvengti dėl to gresiančios atsakomybės, policijos pareigūnams pateikė svetimą – savo brolio R. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad D. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šį ,manymą patvirtina ir tai, kad D. K. du paskutinius itin grubius administracinius nusižengimus, nurodytus šio nuosprendžio 18 punkte, padarė jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad D. K., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, nėra pagrindo D. K. taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir dėl to priimamas naujas nuosprendis – D. K. pripažįstant kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje ir jam paskiriant bausmę.

Bausmės skyrimas.

21. Panaikinus D. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje padarymo, spręstina dėl bausmės skyrimo šiam asmeniui.

22. D. K. padarė vieną nusikaltimą priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, dirbantis (1 t., b. l. 82-85), eilę kartų baustas administracine tvarka (šio nuosprendžio 18 punktas), baudos sumokėtos 2024 m. sausio 30 d. (1 t., b. l. 176-177), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 166), vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kurių vienam (duomenys neskelbtini).

23. D. K. veikoje yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

24. Nagrinėjamu atveju kolegija įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog D. K. skirtina švelniausia BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas) – 150 MGL (7 500 Eur).

25. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirtina 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad D. K. augina du nepilnamečius vaikus, į jo pajamas, nustatytinas 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria D. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti D. K. 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 6 mėnesius į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismui. Nesumokėjus per nustatytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.