Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, termino palikimui pagal Įstatymą priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei A. B., trečiajam asmeniui Lazdijų rajono 2- ajam notarų biurui notarei R. G., institicijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notarės R. G. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išduoti išankstinį teismo leidimą ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip įstatyminei nepilnametės dukros B. S. atstovei, nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą atsiradusį po palikėjo A. S., mirties (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip įstatyminei nepilnametės dukros B. S. atstovei, praleistą trijų mėnesių terminą paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, dėl palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo.

Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), kaip įstatyminei nepilnametės dukros B. S. atstovei, kuri yra pirmesnės eilės įpėdinė, lėšas - 2000 Eur, gautas realizavus įpėdinei priklausantį turtą - žemės sklypą registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vaiko gimimo liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad B. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu nurodytas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I., b. l. 11). Valstybės Įmonės registrų centro išrašas patvirtina, kad A. S. (duomenys neskelbtini), turėjo 0,63 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė nuo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagrindu tapo A. B. (el. T. I, b. l. 9-12, 13-16).

(duomenys neskelbtini) mirė A. S. (mirties akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Lazdijų r. sav. CMS) (T. I, el. b. l. 12-13). Jis buvo nevedęs, gyveno motinos namuose (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas - asmeninės nuosavybės teise priklausantis 0,63 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (T. I, b. l. 14-16). Jis testamento nepaliko, todėl po jo mirties likęs palikimas buvo paveldimas pagal įstatymą (T. I, el. b. l. 18).

A. S. sesuo A. B., kaip įstatyminė įpėdinė, (duomenys neskelbtini) padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir viena priėmė palikimą. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir šis žemės sklypas įregistruotas atsakovės nuosavybe VĮ Registrų centre. (duomenys neskelbtini) sklypą pardavė (T. I, el. b. l. 23-30).

Atsakovei nebuvo žinoma, kad A. S. su ieškove turėjo bendrą vaiką, brolis nesakė, kad su ieškove turi bendrą vaiką. A. S. nebuvo vedęs.

Palikimo atsiradimo diena yra laikoma patikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti pratęsiamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pirmuoju atveju asmuo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti mirusiojo turtą, šiuo turtu rūpinasi (naudoja, prižiūri jį, moka turto mokesčius ir t. t.). Tokios aplinkybės ieškovė neįrodinėja ir neteigia, kad ji būtų faktiškai valdžiusi paveldimą turtą.

Antruoju atveju, jei kreipėsi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tokios aplinkybės taip pat nėra.

Trečiuoju atveju įpėdinis priimti palikimą gali padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ieškovė nurodo, kad ji nepasinaudojo ir šiuo būdu palikimui priimti bei, kad ji praleido palikimo priėmimo terminą.

Ieškovė pati neneigia aplinkybės, kad ji žinojo apie A. S. mirtį iš karto po A. S. mirties, nes po konflikto su ieškove jis pasikorė ieškovės motinos sodybos daržinėje. Ji pripažįsta, kad buvo atvykusi ir į A. S. laidotuves, todėl ieškovė, žinodama apie A. S. mirtį, turėjo visas galimybes savo nepilnametės dukros vardu priimti palikimą, paduodama notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ar pasinaudoti kitais įstatymo leistinais būdais priimti palikimą, tačiau ji to nepadarė, pareiškimo notarui nepadavė.

Taigi šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra praleidusi terminą palikimui priimti.

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, įpėdinis, praleidęs terminą palikimui priimti, gali priimti palikimą. Tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, palikimą priėmusi įpėdinė, nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, nes terminą palikimui priimti ieškovė yra praleidusi dėl nesvarbių priežasčių.

CK 5.57 straipsnyje yra nustatyta galimybė praleidusiam terminą palikimui priimti asmeniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2015 m. gegužės 6 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju, ieškovė savo reikalavimą iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog jai visiškai nebuvo žinoma, kad A. S. palikimą sudaro žemės sklypas. Ieškovė teigia, jog jai nebuvo žinoma, kad A. S. turėjo turto, kad šias aplinkybes A. S. ir jo artimieji slėpė nuo jos ir dukros, kad apie tai ji sužinojo atsitiktinai, tik 2017 metų vėlų rudenį, apie tai sužinojo būdama pas seniūnę ir nugirdo atsitiktinai pokalbį apie A. S. žemę. Ieškovė šio teiginio pagrindimui nepateikė jokių įrodymų.

Ieškovė deklaratyviai teigia, kad nedelsiant kreiptis į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo ji neišgalėjo dėl sunkios materialinės padėties, bei, kad pradėjo tvarkyli dokumentus dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos jai skyrimo ir tai ilgai užtruko. Tačiau dėl šių nurodomų aplinkybių nepateikė jokių įrodymų. Yra visiškai nerealu, kad dokumentus dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos skyrimo galėjo tvarkyti daugiau nei dvejus metus. Ieškovės teiginiai yra prieštaringi: paneigdama ankstesnį savo teiginį, kad į teismą ji kreipėsi nedelsiant po to, kai tik sužinojo apie palikimo buvimą ir kad ieškojo teisinės pagalbos, čia pat ieškinyje ji jau teigia, kad 2017 metais jai atsirado galimybė išvykti dirbti į užsienį, į kur ji ir išvyko, ten gyveno ir dirbo, sugrįžusi iš užsienio ji ėmėsi tvarkyti A. S. palikimo priėmimo dokumentus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose užvesdama civilinę bylą Nr. 2YT-9595-780/2018, kurioje teismas 2018 m, gruodžio mėn. 7 d. nutartimi jos prašymą atsisakė priimti ir išaiškino, kad ji turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą ginčo teisenos tvarka pareikšdama ieškinį. Tačiau ieškovė ir po šios teismo nutarties priėmimo be jokių svarbių priežasčių nedelsiant nesikreipė į teismą ieškiniu, bet ieškinį pateikė praėjus daugiau nei metams.

Ieškovė po A. S. mirties turėjo visas galimybes per įstatymo nustatytą terminą paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė be jokių svarbių priežasčių ir todėl nėra jokio pagrindo šį terminą atnaujinti. Nors ieškovė kaip svarbią palikimo priėmimo termino praleidimo priežastį nurodo tą aplinkybę, jog ji nežinojo, kad A. S. turėjo turto, tačiau tokia jos nurodoma aplinkybė nagrinėjamu atveju negali būti pripažinta svarbia palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimi. Nežinojimas, kad po palikėjo A. S. mirties egzistavo turtas, kurį ieškovė (nepilnametės ieškovės dukros vardu) turėjo teisę paveldėti, niekaip nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad paveldimo turto masės, viso paveldimo turto nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2011 m. gegužes 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 91/2011).

Būtina nustatyti, ar termino atnaujinimo siekdama ieškovė buvo atidi, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovei nebuvo jokių kliūčių ir suvaržymų dalyvauti paveldėjimo procese. Nors ieškovė turėjo visas galimybes dalyvauti paveldėjimo procese, tačiau ji buvo neatidi, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ta aplinkybė, jog asmuo, prašantis pratęsti (atnaujinti) terminą, nežinojo, kad po palikėjo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nenustačius galimybių dalyvauti paveldėjimo procese kliūčių ir suvaržymų, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius - teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N., 3K-3-246/2011).

Pažymėtina, kad ieškovė į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi po labai ilgo laiko - net po 14 metų po A. S. mirties. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių jai laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą minėto termino praleidimo laikotarpį,

Teisė priimti palikimą yra paties įpėdinio (šiuo atveju - jo įstatyminės atstovės) apsisprendimo laisvė, bet tokią laisvę turėdama ieškovė neišreiškė valios nepilnametės dukters vardu priimti palikimą. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė neinformavo apie paveldėtiną turtą, neturi reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu.

Nors, kaip nurodo pati ieškovė, jai nebuvo žinomos aplinkybės apie A. S. turimą turtą - žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir vėliau, per labai ilgą laikotarpį nuo jo mirties, ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, būtinų palikimui priimti. Priešingai, byloje esančios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė labai ilgą laiką visiškai nesidomėjo turtu bei jo sudėtimi, posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad netikrino registrų informacijos.

Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad palikimo priėmimo termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios priežastys, o subjektyvi ieškovės pozicija. Pačios ieškovės neveikimas šiuo atveju buvo subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti.

Įstatymas reikalauja, kad įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Nagrinėjamoje byloje būtent nerūpestingas ieškovės elgesys savo pareigų atžvilgiu, nesidomėjimas turimu turtu ir jos realia teise dukters vardu jį paveldėti, sukėlė neigiamas pasekmes. Ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi kokia nors ypatinga situacija, dėl kurios terminas palikimui priimti praleistas dėl ne nuo ieškovės priklausančių, svarbių, objektyvių priežasčių. Ieškovė turėjo visas galimybes atlikti veiksmus, būtinus ne tik palikimui priimti, bet ir mirusiojo turimo turto sudėčiai išsiaiškinti, tačiau to nepadarė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų bandžiusi domėtis turto paveldėjimo procesu, tikrinusi VĮ Registrų centro duomenis ir pan.

Neįgyvendinus savo subjektinės teisės iki materialinės teisės normose apibrėžtų terminų pabaigos, tokia teisė pasibaigia. Dėl to, nesant svarbių termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įpėdinių teisė į palikimą pasibaigė.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastys pagrįstai vertintinos kaip nesvarbios. Ieškovės teisinio išsilavinimo stoka taip pat nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, toks vertinimas atitinka suformuotą teismų praktiką šiuo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-378/2017 21 punktas). Ieškovė ir neteigia, kad teisinių žinių neturėjimas ir nesuvokimas jai sutrukdė kreiptis į notarą dėl informacijos gavimo apie mirusiojo turto paveldėjimo procesą.

Ieškovė teigia, kad notarė neteisėtai išdavė paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir kad jis pripažintinas negaliojančiu. Ji mano, kad termino praleidimą palikimui priimti iš esmės įtakojo tai, kad notarė, išdavusi atsakovei, paveldėjimo teisės liudijimą, neatliko pareigos, numatytos CK 5.33 straipsnyje, nes privalėjo patikrinti ar nėra pirmesnės eilės paveldėtojų. Su tokiais ieškovės teiginiais negalima sutikti dėl šių priežasčių ir aplinkybių.

Įpėdinis (jo įstatyminis atstovas) pagal įstatymą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti palikimą (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Tam ieškovė turėjo teisę per nustatytą terminą paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba priimti palikimą faktinio paveldimo turto valdymo būdu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip minėta, ieškovė nepateisinamai ilgą laiką neatliko jokių aktyvių veiksmų ir palikimo nepriėmė.

Ankstesnės eilės įpėdinių teisė priimti palikimą nagrinėjamu atveju buvo pilnai apsaugota, kadangi paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini) - praėjus daugiau nei 12 mėnesių (14 mėnesių) po palikėjo mirties (jis mirė (duomenys neskelbtini)), t. y. notarei išlaukus daugiau nei reikiamą terminą paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Atsakovės kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo metu, (duomenys neskelbtini), įpėdinių paieškos sistemos nebuvo ir notarai tuo metu neturėjo galimybės Gyventojų registre tikrinti žinias apie palikėje vaikus, bet įpėdiniai patys turėjo prisistatyti notarui. Tai, kad ieškovė nesikreipė dėl palikimo priėmimo, yra jos, kaip jos nepilnametės dukters atstovės pagal įstatymą, asmeninis požiūris. CK 3.188 straipsnyje reglamentuota, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė nei atsisakė, nei priėmė nepilnametės dukters vardu palikimą, ji nepasinaudojo savo teise atsisakyti priimti palikimą ar kreiptis į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Ieškovė prašo teismą išduoti jai išankstinį leidimą palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu. Kadangi netenkintinas jos ieškinio reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmestinas ir jos prašymas dėl išankstinio leidimo išdavimo.

(duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi paveldėtą žemės sklypą atsakovė pardavė. Ieškovė teigia, kad atsakovei kyla pareiga pirmesnės eilės įpėdiniui grąžinti lėšas, gautas realizavus įpėdinei priklausančią turto dalį ir prašo teismą priteisti ieškovei R. K. lėšas - 2000 Eur, gautas realizavus žemės sklypą. Tačiau šis turtas ieškovės dukrai niekada nepriklausė, jis visada buvo atsakovės brolio nuosavybė, todėl ieškovės teiginys, kad jos dukrai priklausė turto dalis, neatitinka tikrovės. Kadangi dėl aukščiau išdėstytų priežasčių ir aplinkybių atmestinas ieškovės reikalavimas dėl jos praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl atmestinas ir ieškovės reikalavimas priteisti jai 2000 Eur.

Teismui atnaujinus palikimo priėmimo terminą, įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 straipsnis). Šiuo atveju paaiškėjus, kad atsakovė paveldėtą turtą realizavo už 2000 Eur parduodama tretiesiems asmenims, iš atsakovės išreikalautinos lėšos, gautos realizavus įpėdinei priklausantį turtą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį. Tačiau šios bylos aplinkybių kontekste akivaizdu, kad gauti pinigai už parduotą žemės sklypą – 2000 Eur buvo panaudoti A. S. kapo sutvarkymui (tai patvirtina sutartis ir sąskaitos) (T. I, el. b. l. 141-142, 153-154), šią aplinkybę pripažino ir ieškovė teismo posėdžio metu, teikdama, kad kapas sutvarkytas. Todėl teigti, kad pardavus turtą lėšos turėtų būti priteistos ieškovei jokio pagrindo nėra, nes gautos lėšos jau buvo panaudotos ir jų nėra išlikusių.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai prašo minėtą sumą pinigų priteisti jai, nors ji nagrinėjamu atveju nėra ir negalėjo būti įstatyminė įpėdinė. Todėl jos reikalavimas yra nepagrįstas ir šiuo požiūriu.

Priimdamas sprendimą teismas turi vadovautis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškinio patenkinimo atveju šie kriterijai būtų pažeisti. Tokio sprendimo sukeltos teisinės pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios ieškovės teisės dukros vardu priimti palikimą savalaikiam neįgyvendinimui, taip pat neišvengiamai būtų pažeisti teisėti atsakovės interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai vieno asmens teisę įgyti pali­kimą ginčija kiti to paties palikėjo įpėdiniai, kyla ginčas dėl teisės paveldėti. CPK 578 straips­nis taikytinas tik tuo atveju, kai nekyla ginčo (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutar­tis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).

CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priė­mi­mo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priė­mu­siam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tik nuginčijus paveldėjimo teisę atsi­ran­da CK 5.9 straipsnyje nustatytos paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmės: asmuo, kurio teisė nuginčyta, laikomas palikimo nepriėmusiu, o teisę nuginčijęs įpėdinis – priėmusiu palikimą ir įgiju­siu nuosavybės teisę į paveldėtą turtą (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuta­rtis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2014).

Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika leidžia teigti, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti nepilnametės dukters teisę paveldėti jos mirusio tėvo palikimą, turi įstatymo (CK 5.8 straipsnio) nustatyta tvarka nuginčyti palikimą priėmusio asmens paveldė­ji­mo tei­sę ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad net ir palankaus teismo sprendimo dėl praleisto įstatyme nustatyto termino priėmimo atveju, nenuginčijus palikimą priė­mu­sios A. B. paveldėjimo teisės ir jai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nebus pasiektas siekia­mas teisinis rezultatas, nes pareiškėjos nepilnametė dukra ir pareiškėja, kaip jos įstatyminė atstovė, negalės tęsti paveldėjimo procedūros ir priimti pali­ki­mą.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnyje numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti jo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012 ir kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, ieškinio senaties terminas paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista.

Iš ieškinio turinio ir prie ieškinio pateiktų dokumentų bei ieškovės paaiškinimo akivaizdu, kad ieškovė apie palikimą sužinojo 2017 metų pabaigoje, todėl ieškinio pareiškimo metu CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti yra praleistas.

Atsakovė ir jos atstovas prašo taikyti šį senaties terminą ir nenaikinti paveldėjimo teisės liudijimo ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu. Šis ieškinio reikalavimas atmestinas ir šiuo pagrindu.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad praleisto termino palikimui pagal įstatymą priimti trukmė - 14 metų, yra nepateisinamai didelė, vertinant termino praleidimą civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principas negali būti suabsoliutinamas, nes praėjus 14 metų nuo palikimo atsiradimo, būtų sugriautas paveldėjimo santykių stabilumas ir tuo pačiu neproporcingai pažeistos atsakovės turtinės teisės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškinys atmestinas visiškai.

Ieškovei 2019 m. gruodžio 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pratęsimais, valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis nustatyta 100 procentų. CPK 96¹ straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas ieškinys viešajam interesui ginti ar valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje pateikto advokato prašymo ir pinigų priėmimo kvito (T. I, el. b. l. 143-144) matyti, kad atsakovė turėjo 400 Eur atstovavimo išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės atstovas teikė teisines konsultacijas, dalyvavo teismo posėdžiuose, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės R. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. K. 400 (keturis šimtus) eurų atsakovei A. B. bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.