- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-325/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- R. M., J. M.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir N. P., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-886-125/2011 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams R. M., J. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, paskolos sandorio pripažinimo negaliojančiu, atleidimo nuo prievolės įvykdymo ir restitucijos taikymo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaujantis sutarties sąlyga, numatančia, kad sutartis bus nutraukta pirkėjui su pardavėjais neatsiskaičius.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Ž. ieškiniu prašė nutraukti tarp jo ir atsakovų 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovų pagal ją sumokėtus 300 000 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštą ir atleisti jį nuo pareigos grąžinti atsakovui R. M. 150 000 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pagal 2007 m. lapkričio 9 d. su atsakovais sudarytą dalies žemės sklypo ir buto, pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) sumokėjo atsakovams 300 000 Lt ir iki 2008 m. birželio 30 d. turėjo sumokėti, bet nesumokėjo 180 000 Lt. Pagal sutarties 7.3 punktą parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisė liko atsakovams. Sutarties 3.5 punkte susitarta, jog pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti pardavimo kainą, šalys nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi ieškovas nesumokėjo pinigų, sutartis nutrauktina, tačiau atsakovai vengia įforminti pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, todėl ieškovas prašo teismo ją nutraukti.
Nurodo, kad 2008 m. balandžio 29 d. dokumentas, pavadintas paskolos raštu, nelaikytinas paskolos sutartimi, nes nėra esminių paskolos sutarties sąlygų, t. y. pinigų perdavimo ir įsipareigojimo grąžinti paskolą. 2008 m. balandžio 29 d. dokumente yra nurodyta, kad 150 000 Lt yra pinigų suma, kurią atsakovas R. M. jo vienašaliu teigimu ir vertinimu yra investavęs į gyvenamąjį namą, dėl kurio pirkimo, remdamasis abiejų šalių susitarimu, ieškovas nutraukia sutartį teismo keliu pareikšdamas ieškinį. Ieškovas pašydamas pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštą siekia gintis nuo atsakovo pareikštų reikalavimų dėl pinigų priteisimo ir siekia įrodyti faktą, kad sudarytas sandoris yra negaliojantis ir sudarytas dėl suklydimo.
Kadangi atsakovai namo ir žemės sklypo ieškovui nebuvo perdavę ir ieškovas niekada jais nesinaudojo, taikyti restituciją grąžinant namą ir žemės sklypą nereikia, tačiau atsakovai privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtus 300 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai nurodė, kad būtent pardavėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gyvinimo būdą – pareikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį. Sutarties nutraukimas praėjus daugiau nei dvejiems metams po galutinio atsiskaitymo sukeltų atsakovams didelius nuostolius. Sutarties 3.5 punktas, kuriuo remiasi ieškovas, siejamas su ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, todėl sutarties nutraukimo atveju ieškovui kyla pareiga atlyginti pardavėjų patirtus nuostolius, kuriuos sudarytų turto vertės sumažėjimas per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo.
Dėl paskolos sutarties atsakovai pažymi, kad pats ieškovas surašė ir pasirašė 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštelį. Be to, neaišku, kuo grindžia suklydimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ne pirkėjas, o pardavėjai turi teisę pasirinkti savo teisių gyvinimo būdą, t. y. arba pareikalauti sumokėti kainą, arba atsisakyti vykdyti sutartį (CK 6.314 str. 6 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai pasirinko savo teisių gynimo būdą pareikšdami ieškinį dėl likusios kainos už parduotą daiktą priteisimo.
Šalių laisvės principas negali būti absoliutus ir vertinant sudarytos sutarties sąlygas būtina atsižvelgti į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 6.156 str. 1 d., 1.5 str.). Kadangi ieškovas visą perkamo daikto kainą turėjo sumokėti iki 2008 m. birželio 30 d., tačiau nesumokėjęs likusios 180 000 Lt kainos dėl sutarties nutraukimo kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 metams, teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys pažeidžia atsakovų interesus, nes keitėsi nekilnojamojo turto kaina ir dėl sutarties nutraukimo atsakovai patirtų nuostolių. Anksčiau ieškovas nebuvo išreiškęs noro nutraukti sutartį, todėl elgėsi nesąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), o atsakovų kaltės – esminio sutarties pažeidimo iš atsakovų pusės, nenustatyta (CK 6.217 str. 1 d.).
Reikalavimą dėl suklydimo pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštą teismas atmetė ieškovui nepateikus faktų, pagrindžiančių, kad paskolos raštą pasirašė dėl suklydimo. Teismas pažymėjo, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.5. punkte šalys susitarė, kad pirkėjui (ieškovui) neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti pardavimo kainą šalys įsipareigoja nutraukti šią pirkimo- pardavimo sutartį. Be to, sutartyje nenumatyta, kad parduodamas daiktas yra perduodamas ieškovui (pirkėjui), ieškovui nebuvo perduota nuosavybės teisė, nebuvo pasirašytas daikto perdavimo-priėmimo aktas.
2. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai - sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Teismas, nurodydamas, kad ieškovas tik 2010 m. rugsėjo 13 d. kreipdamasis į teismą dėl sutarties nutraukimo elgėsi nesąžiningai, nemotyvavo, kodėl tokį atsakovo elgesį laiko nesąžiningu, tačiau nelaiko nesąžiningu atsakovų kreipimosi į teismą 2010 m.
Teismas tinkamai neanalizavo ieškovo 2008 m. balandžio 29 d. dokumento, pavadinto paskolos raštu, neatsiejamai nuo pirkimo - pardavimo sutarties. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas negalėjo vykdyti 2008 m. balandžio 29 d. skolos rašto sąlygos grąžinti pinigus pardavus namą, kai ieškovas neturėjo nuosavybės teisės į parduotą namą.
Pažymi, kad ieškovas su atsakovais sudarė pirkimo-pardavimo sutartį kaip draudimą atsakovui perduotų pinigų. Šalys ketino kartu pardavinėti pastatytą namą ir gautas pinigines įplaukas pasidalinti bendru sutarimu, todėl atsakovas anksčiau nereikalavo sumokėti pinigų. Neišanalizavus visų šių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė.
3. 2008 m. balandžio 29 d. dokumentas, pavadintas paskolos raštu, atsižvelgiant jo turinį, šalių atliktus veiksmus pagal dokumentą, negali būti laikomas paskolos sutartimi, nes 2008 m. balandžio 29 d. dokumente nenurodyta, kad ieškovas iš atsakovo pasiskolino 150 000 Lt., nenurodyta, kad atsakovas R. M. būtų perdavęs ieškovui 150 000 Lt. Šį sandorį prašoma pripažinti negaliojančiu dėl esminio pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovai R. M. ir J. M. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Skunde išdėsto sutikimą su teismo motyvais sprendime ir papildomai nurodo, kad parduodant turtą buvo tiksliai nustatyta jo kaina, ją pripažino ir ieškovas. Atsakovai ieškovui nežadėjo kartu parduodamą namą ir sklypą kam nors parduoti. Ieškovui ilgą laiką neatidavus skolos ir pradėjus slapstytis atsakovai pareiškė ieškinį.
2007 m lapkričio mėn. 9 d. sutarties 3.5 punkto taikymas praėjus keliems metams neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo sąžiningumo ir teisėtumo principų. Ieškovas pareikalavo nutraukti sutartį tik tada, kai ieškovai atsakovo atžvilgiu inicijavo bylą. Nekilnojamojo turto kainų kritimas apie trisdešimt procentų laikotarpiu (2008-2009 m.) pripažintinas visiems žinoma aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2009).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Dėl 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.
Taigi bylos išsprendimui teismas, taikydamas įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valia, išreikštą joms sudarant bei vykdant sutartis.
Pagal bylos duomenis šalys 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo už 480 000 Lt sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pirkėjas (ieškovas) dalį kainos, lygią 180 000 Lt, įsipareigojo sumokėti iki 2008 m. birželio 30 d. (Sutarties 3.3.4 p.). Dėl likusios, taip pat dalimis mokėtinos kainos sumokėjimo tarp šalių ginčo nekilo, todėl toliau teismas pasisakys tik dėl minėtos kainos dalies, lygios 180 000 Lt, nesumokėjimo teisinės reikšmės.
Sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti Sutartyje numatytą kainą, šalys įsipareigoja nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Tuo atveju šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką buvo gavusios pagal šią sutartį ir atlyginti visus nuostolius, kuriuos pardavėjai turėjo ryšium su šios sutarties sudarymu (Sutarties 3.5 p.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sutarčių laisvės principas leido šalims nustatyti tokią sąlygą. CK 6.314 straipsnio 6 dalis suteikia pardavėjui galimybę, jeigu pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pasirinkti arba reikalauti sumokėti kainą, arba atsisakyti vykdyti sutartį. Sutarties 3.5 punktu šalys išreiškė suderintą valią, kad pirkėjui nesumokėjus kainos, šalys Sutartį nutrauks, taigi buvo susitarta, kuria iš CK 6.314 straipsnio 6 dalyje numatytų alternatyvių galimybių pirkėjas gins savo teises kainos nesumokėjimo atveju. Tokia sąlyga iš esmės nustatyta pirkėjo interesais ir jam naudinga tuo atveju, kai jis neturi galimybės vykdyti pareigą sumokėti kainą. Sutarties sąlyga dėl dalies kainos sumokėjimo vėliau irgi savo esme skirta tam atvejui, kai pirkėjas negali sumokėti visos kainos Sutarties sudarymo metu, tačiau pagrįstai tikisi, kad ateityje turės pakankamai lėšų įvykdyti sutartinį įsipareigojimą.
Kadangi šalys susitarė, jog 180 000 Lt kainos dalį, dėl kurios sumokėjimo kilo ginčas, pirkėjas sumokės iki 2008 m. birželio 30 d., akivaizdu, kad pirkėjo manymu, iki šios datos jis turės reikiamą sumą. Jeigu neturėtų, jo interesais buvo suderinta ir Sutartyje įtvirtinta šalių valia sutartį nutraukti atlyginant pardavėjui dėl sutarties sudarymo turėtus nuostolius.
Byloje nėra ginčo, kad Sutartyje numatytu terminu, t.y. iki 2008 m. birželio 30 d. pirkėjas pardavėjui 180 000 Lt nesumokėjo. Po šios datos šalys, ar bet kuri iš jų turėjo galimybę pasinaudoti Sutarties 3.5 punkte numatyta galimybe sutartį nutraukti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nepasinaudojimas šia galimybe vertintinas kaip šalių nesuinteresuotumas įgyvendinti Sutarties 3.5 punkte numatytas kainos nesumokėjimo pasekmes, taigi, akivaizdu, kad abiejų šalių interesus labiau atitiko sutartinio santykio ir jo pasekmių bei įsipareigojimų išsaugojimas. Ši Sutarties vykdymo aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, turi esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui.
Pagal šalių nurodytas aplinkybes ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pardavėjas 2010 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu priteisti 180 000 Lt pagal 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį (bylą sustabdyta iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje). Taigi pardavėjas, būdamas nesuinteresuotas sutarties nutraukimu, beveik du metus po termino sumokėti 180 000 Lt pasibaigimo dar laukė iš ieškovo (pirkėjo) šios sumos. Pirkėjas (ieškovas) taip pat nesiėmė iniciatyvos pasinaudoti Sutarties 3.5 punkte numatyta galimybe nutraukti sutartį, todėl darytina išvada, kad taip pat buvo suinteresuotas sutartinio santykio išsaugojimu. Taigi sutarties vykdymo aplinkybių analizė rodo, kad abi šalys, pirkėjui laiku nesumokėjus visos kainos, tebebuvo suinteresuotos Sutarties išsaugojimu ir tą parodė savo elgesiu.
Kaip jau minėta, Sutarties sąlyga, kad kainos nesumokėjimo atveju, šalys nutrauks sutartį, iš esmės nustatyta pirkėjo interesais ir apriboja pardavėjo teisių apimtį (pardavėjas atsisako teisės reikalauti vienos iš įstatyme jam numatytų alternatyvių teisių gynimo būdų – reikalauti sumokėti kainą), todėl pirkėjas, suėjus Sutarties 3.3.4 punkte nustatytam 180 000 Lt mokėjimo terminui, matydamas, kad neturi galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, turėjo tuo metu pasinaudoti Sutartyje numatyta galimybe reikalauti nutraukti Sutartį. Kadangi jis šia galimybe nepasinaudojo, akivaizdu, kad jo interesus atitiko sutartinio santykio išsaugojimas, kas, pirkėjui elgiantis sąžiningai, turėjo būti paremta numatymu esant realią galimybę su pardavėju atsiskaityti vėliau. Byloje nėra duomenų apie pirkėjo turtinę-finansinę situaciją 2008 m. birželį, tačiau vėliau jo padėtis nebuvo labai gera (ieškovas tuo pagrindu atleistas nuo didelės dalies žyminio mokesčio sumokėjimo), ir nebuvo tokia, kad sudarytų pagrindą realiai tikėtis iš gaunamų pajamų galimybės sumokėti pardavėjui likusią 180 000 Lt kainos dalį. Neabejotinai žinodamas, kad likusios kainos dalies sumokėti negali ir negalės, matydamas, kad pardavėjas suinteresuotas sutarties išsaugojimu, todėl, turėdamas tam pagrindą, nereikalaują sutartį nutraukti, pirkėjas, elgdamasis sąžiningai (CK 6.200 str.) galėjo pats inicijuoti sutarties nutraukimą, pasinaudodamas jo interesais numatytu Sutarties 3.5 punktu, o to nedarydamas leido pardavėjui pagrįstai tikėtis sutarties vykdymo, t.y. likusios kainos dalies sumokėjimo. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais apie pirkėjo nesąžiningumą tik 2010 m. rugsėjį išreiškiant norą nutraukti Sutartį.
Konstatavus, kad abiejų šalių elgesys vykdant Sutartį rodė jų nesuinteresuotumą Sutarties nutraukimu pardavėjui laiku nesumokėjus 180 000 Lt kainos dalies, taip pat įvertinus tai, kad Sutarties 3.5 punktas į Sutartį įtrauktas iš esmės pirkėjo interesais ir konstatavus, kad dėl pirkėjo elgesio pardavėjas galėjo pagrįstai tikėtis likusio kainos dalies pavėluoto sumokėjimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu Sutarties nutraukimas dėl ženkliai pasikeitusių nekilnojamojo turto kainų sąlygotų pardavėjo nuostolius ir todėl nebeatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str., Sutarties 9.1 p.).
Dėl 2008 m. balandžio 29 d. paskolos rašto pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos motyvais, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, rodančių suklydimą, taigi neįrodė savo reikalavimo faktinio pagrindo. Ieškovas nurodo, kad minėtame paskolos rašte nurodytą 150 000 Lt pinigų sumą atsakovas yra investavęs į gyvenamąjį namą, kurio pardavimo sutartį ieškovas, abiejų šalių susitarimu, nutraukia teisme pareikšdamas ieškinį (b.l. 4). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovų nuoseklios pozicijos procese matyti, jog nėra bendro sutarimo nutraukti sutartį, ką patvirtina ir atsakovo ieškinys Klaipėdos apygardos teisme, kuriuo prašoma priteisti likusią 180 000 Lt sumą.
Pagal bylos duomenis (Sutarties 7.2 punktas, be to, dėl šio fakto nėra tarp šalių ginčo) 2007m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas pirkėjui ir pirkėjui neperėjo nuosavybės teisė į daiktą (Sutarties 7.3 p.)). Todėl, net jeigu ginčijamas 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštelis ir yra surašytas siekiu įforminti atsakovo padarytus pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ieškovui parduotas pardavimo metu buvęs dar nebaigtas statyti (Sutarties 2.1.2 p.) butas, pagerinimus, kaip kad teigia ieškovas (b.l. 3), tokia situacija tik patvirtina teismo išvadą, kad šalys siekė išsaugoti pirkimo-pardavimo sutartį, o keičiantis aplinkybėms (atsakovui papildomai investuojant į parduotą tuo metu dar nebaigtą statyti butą) buvo modifikuojami (pildomi) šalis siejantys sutartiniai santykiai papildomai pasirašant paskolos raštelį ir taip apsaugant pardavėjo, galimai atlikusio parduoto turto pagerinimą, interesus. Paskolos raštelyje minimos statybos medžiagos ir darbai pastatui, kuriame pagal nurodytą unikalų numerį yra ieškovui parduotas butas. Nors nebuvo įrodinėjama, kad tai būtent ieškovui parduoto buto pagerinimas, šalys šios aplinkybės neginčija ir pats ieškovas nenurodė kitų motyvų, kurių vedamas būtų pasirašęs 2008m. balandžio 29 d. paskolos raštelį. Ieškovui nenurodžius kitų išsamių argumentų, kodėl, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, pasirašė 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštelį, tik teigiant, kad pasirašė suklysdamas, teismui nėra pagrindo šį skolos raštelį pripažinti negaliojančiu. Byloje esančių duomenų visuma leidžia tikėti ieškinyje ir skolos raštelyje nurodytu jo surašymo pagrindu, t.y. kad ieškovas paskolos rašteliu įsipareigojo atlyginti pardavėjui (atsakovui) išlaidas už statybines medžiagas ir statybos darbus pastate, kuriame nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti ieškovas. Tai, kad paskolos raštelyje ieškovas įsipareigojo 150 000 Lt atsakovui grąžinti pardavus pagerintą namą su sklypu, neduoda pagrindo kitokiai išvadai ir ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant, nuo kada atsakovas turi teisę pagal 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštelį reikalauti ieškovo sumokėti 150 000 Lt. sumą, tačiau šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Esant tokiai byloje nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija ieškovo tik 2010 m. rugsėjo mėnesį išreikštą norą nutraukti 2007 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o kartu pripažinti negaliojančiu 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštelį, vertina kaip ieškovo norą atsisakyti su atsakovais siejančių sutartinių įsipareigojimų, nenorą priimtus įsipareigojimus vykdyti. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovas, prašydamas pripažinti 2008 m. balandžio 29 d. paskolos raštelį negaliojančiu, tik ginasi nuo atsakovo ieškinio. Taigi ieškovas išreiškė norą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir skolos raštelį ginčyti pradėjo tik tada, kai atsakovas teisėtai pareikalavo vykdyti ieškovo prisiimtus įsipareigojimus, o iki to laiko elgėsi kaip asmuo, ketinantis vykdyti Sutartį ir sudarydamas prielaidas atsakovui to tikėtis. Tokį ieškovo elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesąžiningu.
Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta kaip draudimas atsakovui perduotų pinigų, kad šalys ketino kartu parduoti namą ir pasidalinti pinigus, nepaneigia aukščiau išdėstytų motyvų, yra neįrodyti (CPK 178 str.). Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta notariškai, ieškovui buvo išaiškintos šios sutarties sudarymo pasekmės, ieškovas savo paties parašu patvirtino, kad sandoris nėra sudarytas tik dėl akių, juo nesiekiama pridengti kitą sandorį (Sutarties 9.2 p.). Net jeigu ieškovas ir neketino naudotis 2009 m. lapkričio 9 d. Sutartimi įsigytu nekilnojamuoju turtu, o siekė iš jo pardavimo gauti pajamas, tai nepaneigia ieškovo valios savo investiciją įforminti būtent įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir taip įgyjant šio turto savininko teises bei prisiimant turto savininko rizikas ir pareigas.
Kadangi pirkimo-pardavimo sutarties šiuo metu nutraukimas ieškovo reikalavimu pagal Sutarties 3.5 punktą neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo kriterijų ir todėl ieškinio reikalavimas nutraukti Sutartį atmestinas, nesant įrodyto kito paskolos raštelio pasirašymo pagrindo kaip kad siekis atlyginti pardavėjui už jo investicijas į pastatą, kuriame turtą pirkimo-pardavimo sutartimi siekė įsigyti ieškovas, šiuo paskolos rašteliu įformintą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 str.) taip pat nėra pagrindo.
Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.