- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-18
- Bylos Nr.
- 2-886-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-01170-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Atsakovas
- R. M., J. M.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Bronius Valius, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovui R. M., atsakovų atstovui advokatui V. G., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams R. M., J. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, atleidimo nuo prievolės įvykdymo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovų 2007-11-09 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; priteisti iš atsakovų 300 000 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu 2008-04-29 paskolos raštą ir atleisti jį nuo pareigos grąžinti atsakovui R. M. 150 000 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-11-09 su atsakovais sudarė dalies žemės sklypo ir buto, esančių Kunkių k., Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią jis sumokėjo atsakovams 300 000 Lt, iki 2008-06-30 turėjo sumokėti, tačiau nesumokėjo atsakovams 180 000 Lt. Pagal sutarties 7.3 p. parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisė liko atsakovams. Sutarties 3.5 p. buvo susitarta, jog pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti pardavimo kainą, šalys nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas nurodo, kad atsakovai vengia įforminti pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, todėl prašo teismo ją nutraukti. Taip pat ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2008-04-29 jo ranka surašytą dokumentą, pavadintą paskolos raštu. Nurodo, kad atsižvelgiant į šio dokumento turinį, šalių atliktus veiksmus pagal dokumentą, jis negali būti laikomas paskolos sutartimi. Kadangi 2008-04-29 dokumente, pavadintame paskolos raštu, nėra nurodyta, kad ieškovas iš atsakovo pasiskolino 150 000 Lt, dokumente taip pat nėra nurodyta, kad atsakovas R. M. būtų perdavęs ieškovui 150 000 Lt, ieškovas teigia, kad šio dokumento pagrindu tarp šalių susiklostę santykiai negali būti laikomi paskoliniais santykiais, nes nėra esminių paskolos sutarties sąlygų, t. y. pinigų perdavimo ir įsipareigojimo grąžinti paskolą. 2008-04-29 dokumente yra nurodyta, kad 150 000 Lt yra pinigų suma, kurią atsakovas R. M. jo vienašaliu teigimu ir vertinimu yra investavęs į gyvenamąjį namą, dėl kurio pirkimo, remdamasis abiejų šalių susitarimu, ieškovas nutraukia sutartį teismo keliu pareikšdamas ieškinį. Ieškovas nurodo, kad nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, šalys yra grąžinamos į pradinę padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Kadangi atsakovai namo ir žemės sklypo jam nebuvo perdavę, jis niekada jais nesinaudojo, todėl taikyti restituciją grąžinant namą ir žemės sklypą nereikia, todėl ieškovas teigia, kad atsakovai privalo grąžinti jam jo sumokėtus 300 000 Lt. Ieškovas nurodo, kad nereikalauja, jog teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus dėl jo, kiek tai susiję su 2008-04-29 paskolos raštu, nes jis tik ginasi nuo atsakovo pareikštų reikalavimų dėl pinigų priteisimo ir siekia įrodyti faktą, kad sudarytas sandoris yra negaliojantis ir sudarytas dėl suklydimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį ieškovai prašo atmesti ieškovo ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-11-09 nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties 3.5 p. taikymas yra negalimas, kadangi pirkėjo A. Ž. pareigos sumokėti visą daikto kainą neįvykdymas sykiu reiškia ir atsisakymą sumokėti kainą ir atsisakymą priimti daiktą. Įstatymas numato, kad būtent pardavėjas turi teisę pasirinkti savo teisių gyvinimo būdą – pareikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį, o šiuo atveju atsakovai nurodo, kad atsakovas R. M. tiek neteismine, tiek teismine tvarka jau išreiškė savo valią ir pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų likusią daikto kainą. Be to, atsakovai pažymi, kad ieškovas anksčiau nebuvo išreiškęs noro nutraukti 2007-11-09 sutartį, apie sutarties nutraukimą pradėjo kalbėti tik, kai atsakovas R. M. pareikalavo sumokėti likusią daikto kainą. Taip pat atsakovai nurodo, kad sutarties nutraukimas praėjus daugiau nei dvejiems metams po galutinio atsiskaitymo sukeltų jiems didelius nuostolius. 2007-11-09 sutarties 3.5 p., kuriuo remiasi ieškovas, sutarties nutraukimas siejamas su ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimu, todėl remiantis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, sutarties nutraukimo atveju ieškovui kyla pareiga atlyginti pardavėjų patirtus nuostolius, kuriuos sudarytų turto vertės sumažėjimas per laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Dėl paskolos sutarties atsakovai pažymi, kad ieškovas neteisingai nurodo, jog pinigai nebuvo perduoti ieškovui ir nesuprantama, kodėl ieškovas ginčija pinigų skolinimą, kadangi pats ieškovas surašė ir pasirašė 2008-04-29 paskolos raštelį. Taip pat atsakovai teigia, kad negalima sutikti, jog paskolos raštelis sudarytas ieškovo dėl suklydimo, nes ieškovas nepaaiškina nei dėl kokių faktų suklydo, nei priežasčių, dėl kurių surašė ir pasirašė paskolos raštelį, todėl neaišku, kuo grindžiamas ieškovo suklydimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-09 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovui nekilnojamąjį turtą – 696/1500 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1500 ha, gyvenamosios paskirties patalpą pastate – butą Nr. 1, nebaigtą statyti, baigtumas 53 proc., buto bendras plotas 93,70 kv. m, esančius Kunkių k., Klaipėdos r. (b. l. 8–12). Šalys nustatė parduodamo turto kainą – 480 000 Lt. Sutarties 3.3.1. p. šalys patvirtino, kad ieškovas iki sutarties sudarymo sumokėjo atsakovams 150 000 Lt, 150 000 Lt šalys sutarė, kad bus pervesta per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo, o 180 000 Lt ieškovas sumokės atsakovams iki 2008-06-30. Sutarties 3.5 p. numatyta, jog pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti pardavimo kainą, šalys įsipareigoja nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir tuo atveju šalys privalo grąžinti viena kitai visa, ką buvo gavusios pagal sutartį ir atlyginti visus nuostolius, kuriuos pardavėjas turėjo ryšium su sutarties nutraukimu. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis nesumokėjo atsakovams 180 000 Lt, todėl atsakovams atsisakius nutraukti sutartį, prašo teismo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Sutarties sudarymo laisvės principas ir sutarties sąlygų turinys, priklausantis nuo sutarties šalių susitarimo, kuris yra jų bendrai suderintos valios išraiška, leidžia šalims sukurti, pakeisti bei nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str., 6.156 str.), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos įpareigoja vieną šalį (pardavėją) perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). CK 6.314 str. 6 d. nustato, kad kai pirkėjas atsisako priimti daiktus ir už juos sumokėti, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti sumokėti kainą arba atsisakyti vykdyti sutartį. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pirkėjas – ieškovas – nesumokėjo pardavėjui, t. y. atsakovams visos kainos už parduodamą daiktą, nors pardavėjai ir įvykdė pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju ne pirkėjas, o pardavėjai turi teisę pasirinkti savo teisių gyvinimo būdą, t. y. arba pareikalauti sumokėti kainą, arba atsisakyti vykdyti sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai pasirinko savo teisių gynimo būdą pareikšdami ieškinį dėl likusios kainos už parduotą daiktą priteisimo (b. l. 53). Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis turi būti nutraukta vadovaujantis sutarties 3.5 p. kuris numato, jog pirkėjui neįvykdžius įsipareigojimo sumokėti pardavimo kainą, šalys įsipareigoja nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nors šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, šalių laisvės principas negali būti absoliutus ir vertinant sudarytos sutarties sąlygas būtina atsižvelgti į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 6.156 str. 1 d., 1.5 str.). Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties, ieškovas visą perkamo daikto kainą turėjo sumokėti iki 2008-06-30. Tačiau nesumokėjęs likusios 180 000 Lt kainos, dėl sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi praėjus daugiau kaip 2 m. nuo datos, kai turėjo sumokėti pardavėjui visą daikto kainą. Toks ieškovo elgesys akivaizdžiai pažeidžia atsakovų interesus, kadangi per laikotarpį nuo galutinės kainos sumokėjimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dėl sutarties nutraukimo, keitėsi nekilnojamojo turto kaina, todėl atsakovai dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolius, susijusius su turto nuvertėjimu. Be to, pažymėtina, kad iki to laiko, kol atsakovai nesikreipė į teismą dėl likusios daikto kainos priteisimo, ieškovas nebuvo išreiškęs noro nutraukti sutartį. CK 6.200 str. 1 d. nustato, jog šalys turi sutartis vykdyti tinkamai bei sąžiningai, todėl toks ieškovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Pažymėtina, kad CK 6.217 str. 1 d. numato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi šiuo atveju ieškovas prašydamas nutraukti sutartį, turėjo nurodyti, koks yra atsakovų esminis pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų pažeidimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovai pažeidė sutarties sąlygas ar netinkamai jas vykdė, todėl konstatuotina, jog jokios pardavėjų kaltės dėl sutarties pažeidimo nėra, todėl nėra pagrindo nutraukti sutartį (CK 6. 6.217 str. 1 d. , CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-04-29 ieškovas pasirašė paskolos raštą, kuriuo patvirtino, kad jis yra skolingas atsakovui R. M. 150 000 Lt, sumokėtų už statybines medžiagas ir atliktus statybinius darbus, ir įsipareigojo pinigus grąžinti pardavęs namą su žemės sklypu (b. l. 13). Ieškovas prašo pripažinti šį 2008-04-29 paskolos raštą negaliojančiu ir atleisti jį nuo pareigos grąžinti atsakovui R. Malūkui 150 000 Lt. Tokį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog dokumentas buvo pasirašytas dėl suklydimo ir kad šio dokumento pagrindu susiklostę santykiai negali būti laikomi paskoliniais santykiais, nes nėra esminių paskolos sutarties sąlygų, t. y. pinigų perdavimo ir įsipareigojimo grąžinti paskolą. Teismas atkreipia dėmesį, jog sandoriai yra sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį, sudarytą dėl suklydimo nenurodo jokių aplinkybių, kuo jis suklydo savo ranka pasirašydamas 2008-04-29 paskolos raštą. Iš byloje pateikto 2008-04-29 paskolos rašto nustatyta, kad ieškovas savo parašu patvirtino, jog yra skolingas atsakovui R. M. 150 000 Lt, taip pat paskolos rašte nurodytas pinigų grąžinimo terminas, todėl ieškovui nepateikus jokių faktų, pagrindžiančių, kad paskolos raštą pasirašė dėl suklydimo, nėra pagrindo 2008-04-29 paskolos raštą pripažinti negaliojančiu ir atleisti ieškovą nuo pareigos grąžinti atsakovui R. M. 150 000 Lt (CK 1.91 str., CK 177 str., 178 str., 185 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CK 1.5 str., 1.91 str., 6. 217 str., CK 178 str., 185 str.). Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo A. Ž. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Ž. atsakovui R. M. 1 000 Lt išlaidų, susijusių su teisine pagalba.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovų R. M. ir J. M. turtui.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.