Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. Č. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie iškeltą bylą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, tačiau suinteresuotų asmenų, kurie pageidautų būti įtraukti į bylą, neatsirado.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1966 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos rajono architekto buvo išduotas statomo garažo Nr. 14, (duomenys neskelbtini) leidimas statybos darbams vykdyti Nr. 2/66, piliečiui Č. V., P.. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje e2YT-2089-1071/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad minėtas teisę nustatantis dokumentas yra išduotas pareiškėjui, tai yra L. V. Č.. Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad įrašų apie negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimas plane yra (duomenys neskelbtini), 7G1p, statybos pabaigos metai 1974 m., nuosavybę nėra. 2017 m. sausio 31 d. buvo parengta negyvenamosios patalpos – garažo , nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Iš 2019 m. sausio 10 d. K. P. pranešimo nustatyta, kad jis visuomeniniais pagrindais iš garažų kooperatyvo „Žaibas“, esančio P. C. g., Gargžduose, savininkų surenka elektros skaičiukų parodymus ir pinigus, atsiskaito su elektros tinklais pagal elektros skaitiklį visiems garažams. Nurodo, kad L. V. Č. yra 151 garažo savininkas ir už elektrą moka nuo 2005 m. Iš 2017 m. ir 2018 m. žemės mokesčio deklaracijų nustatyta, kad L. V. Č. išrašomi mokestiniai pranešimai dėl mokėtino žemės mokesčio už pramonės ir sandėliavimo žemę, esančią P(duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. gegužės 3 d. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-439 nustatyta, kad pareiškėjo prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto - garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, netenkintas. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pranešimo nustatyta, kad duomenų apie pareiškėjui išduotą pripažinimo tinkamu naudoti aktą (garažo, esančio P. C. g. 13A, Gargžduose) Klaipėdos departamentas neturi.

Pareiškėjas nurodo, jog negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1967 m. iki šiol, tvirtina, jog nėra jokių apribojimų nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Šias aplinkybes atsiliepime patvirtino ir suinteresuotas asmuo. Pareiškėjas nurodo, kad statybos leidimų numeracija neatitinka jo gautam statybos leidimui ir garažo numeriui, kuriuo jis naudojasi, nes 1981 m. į tarpą buvo pastatytas dar vienas garažas, o statomų garažų numeriai yra sumaišyti.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytais būdais, vienas iš jų - įgyjamąją senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas atitinka visus būtinus CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas šiam faktui konstatuoti. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo bei suinteresuoto asmens rašytinius paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas negyvenamąją patalpą – garažą valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, moka mokesčius. Įstatymo nustatyta tvarka duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532-533 straipsniai). Aplinkybių, numatytų CK 4.69 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kurios užkirstų kelią nustatyti faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pripažintina, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 1-151, turintį 20.24 kv. m. bendro ploto, esantį P(duomenys neskelbtini), teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai kaip savo nuosavybę valdęs ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima 1-151, turintį 20.24 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas daiktinėms teisėms įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.