Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2-4535-868/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2-4535-868/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01977-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vanda Višnevska
Ieškovas
UAB „Auksinis gyvatukas“
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
V. N.
Kategorijos
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4535-868/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01977-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5.,116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska,sekretoriaujant J. M.,

dalyvaujant ieškovo UAB „Auksinis gyvatukas“ atstovui advokatui M. S., atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei J. P., trečiajam asmeniui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Auksinis gyvatukas“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo V. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Auksinis gyvatukas“ pareiškė ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 2249,72 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad UAB „Auksinis gyvatukas" ir AB „Lietuvos draudimas“ 2011-04-06 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. 94723693, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė TOYOTA LAND CRUISER valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2011-08-17 d. draudėjo atstovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas" ir nurodė, kad įvykio metu buvo sugadinta pusašio guma ir bamperis.

Draudimo sutartyje yra nurodyta, kad remontas organizuojamas draudėjo pasirinkimu, todėl sugadinta transporto priemonė buvo pateikta remontui, ir ją suremontavo UAB „Tokvila" . Už remontą pagal sąskaitas faktūras Nr. 039597 ir 077508 buvo sumokėta 3206,16 Lt su PVM . Remonto kaina be PVM sudarė 2649,72 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartyje buvo numatyta 400 Lt besąlyginė franšizė, AB „Lietuvos draudimas" kyla prievolė sumokėti 2249,72 Lt draudimo išmoką.

AB „Lietuvos draudimas" neįvykdė prievolės sumokėti draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, tokiu būdu pažeidė tiek draudimo sutartį, tiek CK 6.987 str.

Atsakovas pateikė 2011-08-30 ir 2011-09-23 raštus, kuriuose nurodė, kad draudėjas bandė suklaidinti draudiką, nes pusašio apsauga sugadinta žymiai anksčiau ir buvo eksploatuojama su defektu ilgą laiką.

Atsakovo motyvai yra teisiškai neargumentuoti ir prieštarauja transporto priemonių draudimo principams. Draudimo įmonė, atsisakydama mokėti draudimo išmoką, privalo pagrįsti įrodymais tokį sprendimą. Atsakovas vietoje įrodymų, nurodo pamąstymus.

Ieškovas teikia įrodymus, kurie paneigia atsakovo pateiktus pamąstymus.

Sudarant draudimo sutartį 2011-04-06 dieną, jokių sugadinimų ir defektų nebuvo, nes 2012-04-29, UAB „Tokvila" suteikė garantiją, t. y. patvirtino, kad automobilis yra tvarkingas.

2012-06-16, UAB „Tuvlita" patikrino automobilį ir nurodė, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus.

2012-08-17, įvyko avarija miške, kai buvo sugadintas bamperis. Apžiūrint automobilį, buvo pastebėta, kad pusašio guma yra plyšusi.

Apibendrinus faktines aplinkybes bei įrodymus, daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2011-06-16 dienos iki 2011-08-17 dienos buvo sugadinta pusašio guma ir bamperis. Abu šie sugadinimai buvo padaryti draudimo sutarties galiojimo metu. Pusašio guma buvo pažeista galimai ne 2012-08-17 dieną, bet kažkurią kitą draudimo sutarties galiojimo dieną. Aplinkybė dėl tikslios pusašio sugadinimo datos negali būti pripažinta svarbia, nes draudėjas nėra įsipareigojęs kiekvieną dieną tikrinti važiuokle, o apie pastebėtą sugadinimą buvo nedelsiant informuotas draudikas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo atstovui V. N. pranešus apie 2011-08-18 eismo įvykį, kurio metu, pasak ieškovo atstovo, važiuojant miško keliu užkabinus ir užvažiavus ant kelyje gulėjusio pagalio buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis ir įplyšo priekinio dešinio pusašio guma, draudimo išmoka nebuvo išmokėta vadovaujantis Taisyklių 11.1.4 punktu - „draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jei jeigu draudėjas <...> bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą".

Tokia išvada padaryta žalos bylos administravimo metu AB „Lietuvos draudimas" atstovams apžiūrėjus transporto priemonę, nustačius, kad draudėjo nurodytomis aplinkybėmis vienu metu neįmanoma sugadinti priekinio bamperio bei pusašio detalių taip, kokie sugadinimai užfiksuoti automobilio apžiūros metu.

Konkrečiai nustatyta, kad automobilio priekinis bamperis buvo sugadintas slystamai kontaktuojant su vertikalia kliūtimi, kuri kontakto metu nejudėjo (ieškovo nurodytomis aplinkybėmis užvažiavus ant apvalaus rąsto, sulaužius jį ir judant, automobiliui tokio sugadinimo padaryti neįmanoma). Apžiūrėjus pusašio apsaugos išorę taip pat matyti, jog apsauga sugadinta ne 2011-08-18 eismo metu, o kur kas anksčiau, ir buvo eksploatuojama su defektu ilgą laikotarpį po sugadinimo.

Trečiasis asmuo V. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį patenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį patenkinti.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2011-04-06 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis („Kasko“), kuria apdrausta transporto priemonė Toyota L. C., valst. Nr. ECU. 2011-08-18 prašymu ieškovo atstovas (trečiasis asmuo V. N.) kreipėsi į atsakovą AB

„Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuriame nurodė, kad pažeistas priekinis bamperis, atplėšta pusašio apsauga (b. l. 22,23, 24). Atsakovas 2011-08-30 ir 2011-09-23 raštuose nurodė, kad atsisako ieškovui mokėti draudimo išmoką Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19) I dalies 11.1.4 punkto pagrindu, nes „draudėjas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis“ (b. l. 24, 27).

CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interselas“ v. UAB „IF draudimas“, bylos Nr. 3K-3-518/2008; kt.). Draudimo santykių ypatumai lemia šių santykių dalyvių pareigą ypač glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis, padedant įgyvendinti vienas kitam savo teises bei vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta AB „Detonas“ v. UAB „Balti tehnika“, bylos Nr. 3K-3-16/2011). Draudimo sutartį, kaip ir bet kurią kitą sutartį, jos šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudžiamojo įvykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatytą draudimo sumą, draudimo vertę, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydį, draudikas remiasi draudėjo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertų, tarp jų ir nepriklausomų, išvadomis. Draudėjas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, draudiko reikalavimu draudėjas taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 1 dalis). Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, padarinius ir draudimo išmokos dydį (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalis). Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu, taip pat neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmokos, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalis).

Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje nustatyta draudiko teisės atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką atsiradimo sąlyga – draudėjo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, taip pat šios teisės įgyvendinimo tvarką: draudikas privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, jis privalo įvykdyti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalies reikalavimus, kurie riboja galimybę piktnaudžiauti šia teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą – atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba tik šią išmoką sumažinti ir sumažinimo dydį – turi lemti Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalyje numatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Jankauskienė v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).

Atsakovas nurodo, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 ( 2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-19) 11.1.4. punktas numato, kad jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolių sumą, draudimo išmoka mažinama arba nemokama. Nurodytų taisyklių 8.1.17.punktas numato, kad nedraudžiamais įvykiais laikomi įvykiai, jei draudėjas ar apdraustasis, siekdamas gauti išmoką, ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Būtent nurodytų Taisyklių punktų pagrindais atsakovas pripažino įvykį nedraudžiamuoju bei atsisakė mokėti draudimo išmoką.

Atsakovas mano, kad ieškovo nurodytos įvykio aplinkybės yra nelogiškos ir prieštaraujančios fizikos ir mechanikos dėsniams (b.l. 124, 37), o žala, atsiradusi dėl techninių transporto priemonių gedimo, nedraudžiama, remiantis Taisyklių 8.1.3. punktu ( b. l. 37).

Byloje nustatyta, kad transporto priemonę Toyota L. C., valst. Nr. ECU, pagal įgaliojimą eksploatuoja trečiasis asmuo V. N.. Jis moka draudimo įmokas bei po įvykio už savo asmenines lėšas suremontavo transporto priemonę. Prašymą dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikui, t. y. atsakovui, parašė trečiasis asmuo, kuriame nurodė, kad 2011-08-17 d. apie 20.00 val. važiuodamas miško keliu užkabino rąstą, kuris atplėšė jam pusašio gumą ir kliudė priekinį bamperį ( b.l. 22). Vėliaus trečiasis asmuo V. N. prašymą patikslino bei nurodė, kad 2011-08-17 d. apie 20.00 val., Vilniaus r., D. K. k., važiuodamas miško keliu, užkabino ant kelio gulintį rastą (pagalį), užvažiuojant ant jo, jis perlūžo ir atšokęs kabino jam priekinį bamperį. Išlipęs iš mašinos pamatė po ratais gulintį perlūžusį pagalį. Išsukęs vairą apžiūrėjo ratus ir pamatė, kad išplyšusi pusašio guma (b.l. 57). Transporto priemonės sugadinimai – prekinio bamperio ir pusašio gumos - nustatyti UAB „Tokvila“ autoservise ( b.l. 23, 28,29).

Atsakovas teigia, jog dėl užvažiavimo ant gulinčio kelyje rąsto ant automobilio bamperio negalėjo atsirasti tokie nubrozdinimai. Tokią išvadą atsakovas padarė remiantis savo eksperto L. L. atliktu tyrimu įvykio aplinkybių (b.l. 24). Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. N. pirmiau duodamas parodymus kaip liudytojas, vėliaus teikdamas paaiškinimus kaip trečiasis asmuo, ne visiškai nuosekliai ir aiškiai nurodė įvykio aplinkybes, taip pat teismas mano, jog teismo posėdžio metu jis davė kitokius paaiškinimus negu yra nurodyta rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose atsakovui. Tačiau teismas mano, jog trečiojo asmens, kuris veikė ieškovo vardu, veiksmuose nenustatytina, jog jis nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką, klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Trečiasis asmuo nurodė, jog tikėtina, kad UAB „Tokvila“ nustatyti automobilio sugadinimai atsirado ne vieno įvykio metu. Taip pat teismas nurodo, kad atsakovo ekspertas L. L. nepasinaudojo savo teise posėdžio metu užduoti V. N. klausimus apie įvykio aplinkybes bei įrodinėti, jog V. N. bandė suklaidinti draudiką, klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis.

Atsakovas nurodo, jog pusašio guma atsirado dėl ilgalaikės eksploatacijos. Tačiau ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – UAB „Tokvila“ 2012-11-16 raštas Nr. 12/2.0-59 – patvirtina, kad pusašis buvo pažeistas dėl išorinio mechaninio pažeidimo. Taip pat rašte nurodyta, kad natūralus pusašio gumos nusidėvėjimas gali atsirasti nuo 250000, km. ridos, o automobilio Toyota L. C., valst. Nr. ECU, rida yra 113000 km. ( b. l. 93). Todėl teismas laiko, jog atsakovas neįrodė, kad pusašio guma nusidėvėjo, o ne buvo sugadinta.

Byloje nustatyta, kad atsakovas nebuvo nuvykęs į įvykio vietą. Atsakovas savo išvadas padarė iš nuotraukų bei trečiojo asmens paaiškinimų. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad rašytinius paaiškinimus V. N. rašė UAB „Tokvila“ darbuotoja Lina Markevičiūtė, nes trečiasis asmuo jos prašė.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad automobilis yra garantinis bei yra apdraustas nuo visų įvykių. Jis teigia, jog neturėjo jokio finansinio suinteresuotumo teigti neteisingus duomenis atsakovui apie įvykį. Kategoriškai neneigia, jog galėjo suklysti bei nenurodyti labai tikslių aplinkybių, tačiau dėl to savo kaltės neįžvelgia. Jis nurodė, kad raštu kreipėsi į atsakovą dėl jo, jog jeigu atsakovas mano, jog yra du draudiminiai įvykiai, tai sutinka dėl dviejų administruojamų žalų. Prašė dėl automobilio sugadinimo atlikti ekspertizę su kuria norėjo būti supažindintas (b. l. 25). Į nurodytą raštą atsakovas 2011-09-23 rašte Nr. 1198797 nurodė, kad ieškovas mėgino klaidinti draudiką – atsakovą – bei pažeidė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis.

Teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad ir ieškovas ir atsakovas netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, numatytą CK 6.200 str. 1 d. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas neįrodė, jog įvykis, dėl kurio buvo sugadinti automobilio Toyota L. C., valst. Nr. ECU, prekinis bamperis ir pusašio guma, yra nedraudiminis, ir atsakovas neturi pareigos ieškovui sumokėti draudimo išmokos.

Teismas konstatuoja, jog ieškovas patyrė nuostolių draudiminės apsaugos metu. Atsakovas formaliai, atsižvelgiant tik į surinktą rašytinę medžiagą (nuotraukos, paaiškinimai) bei į savo eksperto nuomonę, kurios teismas negali laikyti objektyvia, pripažino įvykį nedraudiminiu bei atsisakė mokėti draudimo išmoką. Tokius atsakovo veiksmus teismas laiko prieštaraujančiomis Draudimo įstatymo nuostatoms bei suformuotai teismų praktikai.

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2249,79 Lt draudimo išmokos.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 1555,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (71,00 Lt žyminio mokesčio + 1484,00 Lt atstovavimo išlaidų) bei 39,18 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 93 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo UAB „Auksinis gyvatukas“ naudai 2249,79 Lt draudimo išmokos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-05-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1555,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 39,18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska