Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, esančio BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) bankroto administratoriumi, LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebausto, neteisto, skundą dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-60 (AM 118123), kuriuo G. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 434 eurų bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas T. B. 2015 m. balandžio 8 d. surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1-60 dėl ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad 2015-03-20 patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. VR-14.7-124) nustatyta, kad atsakingas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius G. M. nepateikė atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus, nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios Savanorių pr. 197, Vilniuje, o PVM sąskaitas-faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24, tokiu būdu neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-93. Šiais savo veiksmais G. M. kaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padaręs ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 47-49).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas T. B. 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. VR-14.1-60 (AM 118123) pripažino G. M. kaltu nesilaikius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatų ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 434 eurų baudą dėl to, kad pastarasis nevykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2.93 reikalavimų ir, būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, nepateikė nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios Savanorių per. 197, Vilniuje, o PVM sąskaitas-faktūras pateikė tik 2014-12-04, nors jas pateikti privalėjo iki 2014-11-24 (b. l. 50).

Skunde akcentuojama, jog bankroto administratorius nėra ir negali būti atsakingas už įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai, perduodami įmonės dokumentus bankroto administratoriui, nepateikė nei atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus, nei nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2013-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. Č. pasirašytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo lydraštyje nenurodoma, kad bankroto administratoriui buvo perduoti atliekų apskaitos žurnalai už 2012-2013 metus bei nuomos sutartis. Pabrėžia, jog atsakomybė už prašomų dokumentų netvarkymą ar šių dokumentų neišsaugojimą negali būti perkelta bankroto administratoriui. Tokiu būdu nėra ir nebuvo galimybės Institucijai pateikti nurodytus dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, jog visą laiką geranoriškai bendradarbiauja ir bendradarbiavo su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnais, operatyviai reagavo į visus atliekamus patikrinimus, žodžiu teikė savo paaiškinimus ir pastabas. Pažymi ne kartą telefonu R. D. paaiškinęs, jog atliekų apskaitos žurnalai, nuomos sutartis bankroto administratoriui perduoti nebuvo, todėl pateikti jų negali, be to, pats 2014-10-31 kreipėsi su prašymu į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą nustatyti ir įvertinti galimus pažeidimus. Taip pat tikina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų-faktūrų kopijos buvo surinktos į elektroninę laikmeną laiku, tačiau pats inspektorius R. D. nebuvo darbo vietoje, nekėlė telefono ragelio, o kiti darbuotojai paaiškino, kad tuo metu pastarasis atostogavo. Po atostogų sugrįžusiam inspektoriui R. D. buvo perduota visa bankroto administratoriui prieinama medžiaga. Atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentų pateikimo terminas praleistas nežymiai (6 dienomis) ir toks termino praleidimas nelėmė jokių teisių suvaržymų ir nesukėlė neigiamų pasekmių. Skundą pateikusio asmens įsitikinimu, sankcijos turėtų būti taikomos tik tuomet, kai visos kitos priemonės iki tol yra išnaudotos ir neduoda rezultatų (b. l. 14-18).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokato padėjėja A. R. prašė pateiktą skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog skundžiamu nutarimu G. M. pripažintas kaltu padaręs du atskirus pažeidimus, t. y. dėl: 1) atliekų apskaitos žurnalų bei nuomos sutarties nepateikimo ir 2) pavėluoto PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo. Dėl pirmojo pažeidimo nori pabrėžti nesant jo atstovaujamojo kaltės, kadangi G. M., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui, šie dokumentai nebuvo perduoti, ką patvirtina byloje esantis lydraštis dėl pateikiamų dokumentų sąrašo. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad tie apskaitos žurnalai apskritai egzistavo, buvo minėtoje įmonėje vedami, tokių aplinkybių neįrodė Institucija, nors ir turėjo tam visas galimybes (patikrinti, ar buvo teikiamos ataskaitos ir tt.). Akcentavo, kad Institucijai buvo pateikti visi pirminiai dokumentai, iš kurių galima spręsti, ar apskaitos žurnalai buvo vedami, kadangi šiuo atveju administracinės atsakomybėn patrauktam asmeniui nežinomos tokios aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad įstatyme įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga priimti jam perduodamus dokumentus, tačiau jis neturi pareigos reikalauti, kad jam būtų perduoti dokumentai, kuriuos pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą privalo perduoti valdymo organai. Tai, kad bankroto administratorius neišreikalavo nurodytų dokumentų, negali būti vertinama kaip netinkamas bankroto administratoriaus pareigų atlikimas, taip pat ta aplinkybė, kad bankroto administratorius nesikreipė dėl tam tikrų sankcijų ar nesiėmė kitokių veiksmų išreikalauti dokumentus, nepatvirtina jo kaltės. Negalima sutapatinti įmonės vadovo iki bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriaus atsakomybės. Pagrindinė administratoriaus paskirtis yra kreditorių interesų apsauga. Šiuo atveju nepateikti dokumentai yra išskirtinai susiję su aplinkos apsauga, jie nėra nei pirminiai, nei suvestiniai, jų nebuvimas neturi įtakos atlikto patikrinimo veiksmų kokybei bei rezultatams.

Dėl to, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos praleidus nustatytą terminą, nori pabrėžti, kad terminas praleistas nežymiai, juo labiau, kad visi dokumentai buvo surinkti laiku, tačiau dėl pareigūno atostogų nebuvo galimybės jų pateikti iki nustatyto laiko. Taip pat negalima nepastebėti to, kad privalomajame nurodyme duotas terminas pateikti dokumentus buvo labai trumpas, dėl ko galimybė suspėti buvo dar labiau apsunkinta. Palieka teismui spręsti, ar šiuo atveju buvo pažeidimas, ar ne. Jeigu teismas nuspręs, kad pažeidimas buvo, tada būtina įvertinti jo pavojingumą, kurio iš esmės šiuo atveju nėra, tai, kad galimai padarytas neatsargiai, taip pat anksčiau nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamu atveju G. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas dėl to, kad nevykdė privalomojo nurodymo reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarydamas ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje kaip tik ir numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatos nurodo, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Šiuo atveju iš byloje esančio patikrinimo akto Nr. VR-14.7-124, privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-93, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 093285 matyti, kad G. M. turėjo pareigą įvykdyti 3 reikalavimus, ko iš esmės nepadarė, o vieną iš jų atliko pavėluotai. Visgi skundžiamu nutarimu G. M. buvo nubaustas tik dėl dviejų nurodymų neįvykdymo, t. y. nors ankstesniais nurodytais dokumentais ir nustatyta, kad pastarasis, privalėjęs pateikti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apskaitos žurnalus už 2012-2013 m., jų nepateikė, tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio aiškiai matyti, kad dėl minėto nurodymo nevykdymo G. M. atsakomybė nekonstatuota. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis nevykdė privalomojo nurodymo reikalavimų ta apimtimi, jog nepateikė nuomos sutarties dėl nurodytos teritorijos bei pavėluotai pateikė PVM sąskaitas-faktūras, t. y., kaip matyti, neįvykdė 2-ojo ir 3-ojo privalomojo nurodymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta mažesnė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų apimtis, teismas neanalizuos tiek pastarojo skunde, tiek teismo posėdyje atstovės išsakytų teiginių, susijusių su atliekų apskaitos žurnalų nepateikimu.

Taigi, analizuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, kuriems pritaikyta administracinė atsakomybė, pirmiausia paminėtina, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros inspektoriaus R. D. 2014 m. lapkričio 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-93 BUAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo nurodyta iki 2014 m. lapkričio 24 d. pateikti Vilniaus RAAD visus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, krovinio vežimo važtaraščius ir kt.), patvirtinančius visų rūšių stiklo atliekų gavimą ir perdavimą už 2012 m., 2013 m., 2014 m. bei nuomos sutarties patvirtintą kopiją dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 56). UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtos UAB „(duomenys neskelbtini) “ įgaliotam asmeniui G. M., minėtas privalomasis nurodymas elektroniniu paštu išsiųstas 2014 m. lapkričio 19 d. (b. l. 57) (laikytina, kad šį nurodymą G. M. gavo, ko pastarasis ir neginčija). Tokiu būdu G. M. turėjo įvykdyti 2014 m. lapkričio 18 d. privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-93 nurodytus reikalavimus per 5 dienas. Galima sutikti, jog pareigūno nustatytas terminas buvo pakankamai trumpas, tačiau kiekvienu atveju asmuo, kuriam duotas privalomasis nurodymas, matydamas nesant galimybės per nustatytą terminą jį įvykdyti, gali prašyti terminą pratęsti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje kaip tik ir nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, jo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei tokį prašymą teikė, nei kitokia forma nurodė priežastis, dėl kurių negali nustatytu terminu įvykdyti reikalavimų. Tokiu būdu teismo posėdyje atstovės išsakyti teiginiai dėl per trumpo termino vertintini kaip siekis sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus. Teismo taip pat buvo prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad nurodyti dokumentai laiku nepateikti dar ir dėl privalomąjį nurodymą surašiusio inspektoriaus R. D. atostogų. Šiuo atveju pažymėtina, jog aplinkybė dėl minėto pareigūno atostogų niekaip neapribojo G. M. veiksmų pateikti dokumentus Vilniaus RAAD. Akivaizdu, jog pastarasis, surinkęs reikiamus dokumentus, turėjo juos pristatyti nurodytai institucijai arba privalomąją nurodymą surašiusiam pareigūnui, kas ir matyti iš paties privalomojo nurodymo turinio (b. l. 56), ir ta aplinkybė, kad pareigūnas atostogavo, niekaip nekliudė skundą padavusiam asmeniui dokumentus pateikti Vilniaus RAAD. Taigi, įvertinus tai, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos 2014 m. gruodžio 1 d., nors terminas jų pateikimui buvo nustatytas iki 2014 m. lapkričio 24 d., laikytina, jog skundžiau nutarimu pagrįstai konstatuota G. M. laiku neįvykdžius duoto nurodymo pateikti dokumentus.

Kita skundžiamo nutarimo dalimi G. M. pripažintas kaltu nevykdęs privalomo nurodymo reikalavimo pateikti nuomos sutarties kopiją dėl teritorijos, esančios Savanorių pr. 197, Vilniuje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovė tikino teismui, kad pastarajam tokia sutartis nebuvo perduota, dėl ko jis negali būti atsakingas už jos nepateikimą. Teismo posėdyje atstovė taip pat akcentavo tą aplinkybę, kad, jos įsitikinimu, bankroto administratorius turi pareigą priimti jam perduodamus dokumentus, o ne pareigą reikalauti, kad jie būtų perduodami, tad ta aplinkybė, kad bankroto administratorius neišreikalavo nurodytų dokumentų, negali būti vertinama kaip netinkamas bankroto administratoriaus pareigų atlikimas. Šiuo atveju pažymėtina, jog G. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už netinkamą bankroto administratoriaus pareigų vykdymą, o už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Priešingai nei tvirtina skundą padavęs asmuo ir jo atstovė, teismas daro išvadą, kad G. M., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, turėjo pareigą imtis veiksmų tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ar kitas valdantysis organas (savininkas) išties neperdavė ar perdavė ne visus bendrovės dokumentus. Šiuo atveju gi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kokių veiksmų jis ėmėsi dėl to, kad bendrovės vadovai nevykdė teismo nustatytos pareigos perduoti dokumentus (ar kreipėsi į vadovą, kontaktavo su pastaruoju, galiausiai ar kreipėsi į teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties nevykdymo). Beje, iš byloje esančio perduodamų dokumentų sąrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. Č., perduodamas bendrovės dokumentus, be komercinių, darbo sutarčių perdavė ir 151 lapą kitų sutarčių (b. l. 27-28), kas neleidžia besąlygiškai tikėti teiginiais dėl neperduotos nuomos sutarties (visgi, atsižvelgiant į ankstesnius argumentus, ši aplinkybė ir neturi įtakos sprendžiant asmens kaltę dėl nurodyto dokumento nepateikimo pagal privalomąjį nurodymą).

Taigi, teismo vertinimu, G. M. tiek dėl nuomos sutarties nepateikimo, tiek PVM sąskaitų-faktūrų pavėluoto pateikimo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nutarimu G. M., dėl kurio nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta straipsnio sankcijos vidurkį atitinkanti administracinė nuobauda. Nors nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos dydis parinktas ir nepažeidžiant nuobaudos skyrimo taisykles, tačiau šiuo atveju teismas vis dėlto mano, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. M. straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Atsižvelgtina į tai, kad pirmuoju atveju buvo nepateiktas vos vienas dokumentas, o kiti nurodyti dokumentai privalomajame nurodyme nustatytą terminą pateikti praleidus neženkliai, paties nurodymo pobūdis nėra susijęs su veiksmais, kuriuos būtina atlikti itin operatyviai, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principą - prevencijos principą, kuriuo siekiama išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Teismo vertinimu, tiek dėl padaryto pažeidimo pavojingumo, tiek dėl paties G. M. asmenybės administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant asmeniui straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai prilygintas pareigūnu, atitinkamai jo veiksmus vertinant griežtesnės sankcijos ribose. G. M. yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, kuris laikytinas juridiniu bei faktiniu bankrutuojančios įmonės vadovu, jam suteikiant įgalinimus bendrovės vardu atlikti visus veiksmus, taip pat ir susijusius su aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu ir priežiūra, taigi, yra asmuo, bendrovėje vykdantis tiek organizacines - tvarkymo, tiek administracines - ūkines pareigas, o tai atitinka ATPK 14 straipsnio 1 dalyje pateiktą pareigūno sąvoką. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-775/2009, Vilniaus apygardos teismo 2013-10-29 nutartis administracinio teismo pažeidimo byloje Nr. ATP-1138-303.2013, Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-628-402/10, Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-449-493/2011).

Dar labiau švelninti skundžiamu nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas neturi pagrindo. Administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N146-436/2009, N62-409/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas tokių aplinkybių, kurios būtų laikytinos išimtinėmis ir būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

G. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. VR-14.1-60 (AM 118123), kuriuo G. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 434 eurų bauda, ir paskirti G. M. 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.