- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- ATP-895-211/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06884-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- G. M.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo panaikinimo tenkintas iš dalies, nustatė :
Aprašomoji dalis
Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas T. B. 2015 m. balandžio 8 d. surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-14.1-60 dėl ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad 2015-03-20 patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. VR-14.7-124) nustatyta, kad atsakingas asmuo BUAB „L“ bankroto administratorius G. M. nepateikė atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus, nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), o PVM sąskaitas-faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24, tokiu būdu neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-93. Šiais savo veiksmais G. M. kaltintas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus ir padaręs ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 47-49).
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas T. B. 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. VR-14.1-60 (AM 118123) pripažino G. M. kaltu nesilaikius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. nuostatų ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir paskyrė jam 434 eurų baudą dėl to, kad pastarasis nevykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2.93 reikalavimų ir, būdamas BUAB „L“ bankroto administratoriumi, nepateikė nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), o PVM sąskaitas-faktūras pateikė tik 2014-12-04, nors jas pateikti privalėjo iki 2014-11-24 (b. l. 50).
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-29 nutartimi skundą tenkino iš dalies, skundžiamą nutarimą pakeitė ir G. M. už LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė 289 eurų dydžio baudą.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotu apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-29 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui teiktas pastarojo skundas buvo netinkamai įvertintas, nes nebuvo atskleista teisės pažeidimo, dėl kurio padarymo pastarasis pripažintas kaltu, esmė, neįsigilinta į skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, teismas buvo pasyvus, todėl neišnagrinėjo ir nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Mano, kad pripažintas kaltu ir nuobauda paskirta nepagrįstai.
Apeliantas skunde teigia, kad jam, kaip BUAB „L“ bankroto administratoriui nuomos sutartis dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) nebuvo perduotas, ką patvirtina į bylą pateiktas 2013-09-02 Dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šis dokumentas apskritai egzistavo, buvo minėtoje įmonėje saugomas. Teigia, kad atsakomybė už šio dokumento neišsaugojimą ar galimą paslėpimą, ar sunaikinimą, negali būti perkelta bankroto administratoriui, o tai, kad pastarasis neišreikalavo nurodyto dokumento, t.y. nuomos sutarties, negali būti vertinama kaip netinkamas bankroto administratoriaus pareigų atlikimas. Apelianto teigimu, negalima sutapatinti įmonės vadovo iki bankroto bylos iškėlimo ir bankroto administratoriaus atsakomybės, nes bankrutuojančios įmonės administratorius nėra visiškai savanoriškas teisių ir pareigų perėmėjas, kadangi pagrindinė administratoriaus paskirtis yra kreditorių interesų apsauga.
Skunde nurodoma ir tai, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo pateiktos praleidus nustatytą terminą nežymiai – 5 dienas, kas neįtakojo jokių teisių suvaržymų ir nesukėlė neigiamų pasekmių. Apeliantas nurodo, kad šis vėlavimas buvo nulemtas aplinkybių, nepriklausiusių nuo paties bankroto administratoriaus valios, kadangi, nors sąskaitų-faktūrų kopijos buvo surinktos į elektroninę laikmeną laiku, tačiau pats inspektorius R. D. tuo metu atostogavo, o kiti darbuotojai paaiškino, kad apeliantas turėtų sulaukti šio pareigūno ir dokumentus perduoti tiesiogiai privalomąjį nurodymą surašiusiam pareigūnui. Po atostogų sugrįžusiam inspektoriui R. D. visa bankroto administratoriui prieinama medžiaga tiesiogiai jam buvo perduota, lydraštis, inspektoriaus nurodymu, užregistruotas raštinėje. Apeliantas nurodo ir tai, kad pats inspektorius R. D. prašė, kad būtų pateikiami ne popieriniai dokumentų egzemplioriai, bet visi dokumentai būtų nuskenuoti ir perkelti į informacinę laikmeną (CD), kas nulėmė, kad minėti dokumentai buvo pateikti būtent inspektoriui R. D., o ne tiesiog Vilniaus RAAD.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo ir tai, kad privalomajame nurodyme duotas terminas pateikti dokumentus buvo labai trumpas, o ir pastarasis nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka dėl termino pratęsimo, kadangi neturėjo galimybės numatyti, jog reikalaujamų dokumentų nustatytu terminu nepateiks dėl to, kad inspektorius atostogaus. Nurodo, jog 5-iomis dienomis pavėluotas dokumentų pateikimas jokių neigiamų pasekmių ir žalos nesukėlė, taigi, vadovaujantis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas padarė ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nes pastarojo veiksmuose nėra šio pažeidimo sudėties elemento – kaltės.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sumažinta administracinė bauda yra neproporcinga atsižvelgiant į pažeidimą ir jo sunkumą bei pastarojo asmenybę, mano, kad nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis LR ATPK 30¹ str., organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylą, bei teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, turėjo visai neskirti administracinės nuobaudos. Pasak apelianto, pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą, galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas, pavaduojantis Agentūros vedėją R. D. (toliau – Agentūra) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-313-932/2015 palikti nepakeistą ir G. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad, Agentūros manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai išnagrinėjęs administracinio teisė pažeidimo bylą Nr. II-313-932/2015, joje esančius įrodymus, priėmė teisingą ir pakankamai palankią nutartį G. M. atžvilgiu, pagrįstai nustatė, jog G. M. tiek dėl nuomos sutarties nepateikimo, tiek dėl PVM sąskaitų-faktūrų pavėluoto pateikimo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. Agentūra atkreipia dėmesį, kad G. M. privalomojo nurodymo termino pratęsti neprašė ir su tokiu prašymu nesikreipė. Be to, privalomasis nurodymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, galėjo būti apskųstas, bet G. M. minėto nurodymo neskundė ir kitomis, įstatymo suteikiamomis savo teisėmis nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantas nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento savo kaltę kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad jo veiksmuose nėra administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. kilti būtinos sąlygos – kaltės, kadangi privalomojo nurodymo laiku neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pagal LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. nubaustas už tai, kad nepateikė nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), o PVM sąskaitas-faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24, t.y. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-93 reikalavimų, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog apeliantas G. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d., kur nustatyta administracinė atsakomybė už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.
Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. užtraukia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku. Pagal teismų praktiką šiam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga nustatyti, kad nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 23 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros inspektoriaus R. D. 2014-11-18 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-93 BUAB „L“ buvo nurodyta iki 2014-11-24 pateikti Vilniaus RAAD visus dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, krovinio vežimo važtaraščius ir kt.), patvirtinančius visų rūšių stiklo atliekų gavimą ir perdavimą už 2012 m., 2013 m., 2014 m. bei nuomos sutarties patvirtintą kopiją dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 56). Taip pat medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „L“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2013-10-21 nutartimi iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtos UAB „V“ įgaliotam asmeniui G. M., minėtas privalomasis nurodymas elektroniniu paštu išsiųstas 2014-11-19 (b. l. 57). Aplinkybės, kad minėtą nurodymą apeliantas gavo ir tokiu būdu privalomajame nurodyme išdėstytus reikalavimus jis turėjo įvykdyti per 5 dienas, jis neginčija ir pats.
Matyti, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra, 2015-03-20 atlikusi neplaninį patikrinimą BUAB „L“, nustatė, kad minėtos įmonės bankroto administratorius G. M. nepateikė privalomajame nurodyme prašomų dokumentų – atliekų apskaitos žurnalų už 2012-2013 metus, nuomos sutarties dėl teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), o PVM sąskaitas-faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24. Tuo pačiu buvo nustatyta, kad, vykdydamas šį privalomąjį nurodymą, apeliantas 2014-11-24 raštu informavo Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, kad BUAB „L“ valdymo organai, perduodami įmonės dokumentus, bankroto administratoriui nepateikė teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties bei atliekų apskaitos žurnalų, taip pat informavo, kad minėta įmonė nuo 2013 m. spalio mėn. veiklos nebevykdo (b.l. 12-13). Nepaisant to, apeliantui 2015-04-08 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 47-49).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apelianto atstovė taip pat tvirtino, kad G. M. teritorijos nuomos sutartis perduota nebuvo (b.l. 58-60). Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad apeliantas, kaip BUAB „L“ bankroto administratorius, turėjo pareigą imtis veiksmų, jeigu jam buvo perduoti ne visi įmonės dokumentai, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus RAAD privalomajam nurodymui įvykdyti buvo duotas neproporcingai trumpas laiko tarpas, apeliantas prašomus dokumentus Agentūrai pateikti turėjo tik 5 dienas.
Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kartais bankroto administratoriui sudėtinga išreikalauti iš įmonės vadovo absoliučiai visus su įmonės steigimu ir jos veikla susijusius dokumentus. Ir nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad apeliantas galėjo pasinaudoti teise prašyti nustatytą terminą pratęsti, tačiau, kaip matyti iš Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, tam, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (22 str. 1 d.). Darytina išvada, kad apeliantas tik gavęs privalomąjį nurodymą, turėjo kreiptis dėl jo termino pratęsimo.
Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apeliantui G. M. privalomajame nurodyme prašomam pateikti dokumentui – teritorijos nuomos sutarčiai buvo nustatytas neproporcingai trumpas laiko tarpas, per kurį apeliantas, neturint minėto dokumento, neturėjo realios galimybės jį išsireikalauti iš įmonės vadovo ar registrų centro ir pateikti Agentūrai.
Skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybė, kad bankroto administratoriui G. M. be kitų įmonės dokumentų – komercinių, darbo sutarčių buvo perduota ir 151 lapas kitų sutarčių, neįrodo, kad apeliantui buvo perduota ir BUAB „L“ teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Lydraštyje nekonkretizuojama, kokios tai sutartys (b.l. 27-28). Tokiu būdu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas pagrįstai Vilniaus RAAD Vilniaus agentūros nubaustas už tai, kad Agentūrai nepateikė minėtos sutarties, taip pat teismo posėdyje apelianto atstovės išsakyti teiginiai dėl per trumpo termino nepagrįstai buvo įvertinti kaip siekis sušvelninti apelianto veiksmus.
Dėl privalomajame nurodyme Nr. VR-14.2-93 nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų pavėluoto pateikimo Agentūrai tiek apeliantas skunde, tiek pastarojo atstovė bylos teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad minėtus dokumentus G. M. į CD laikmeną surinko laiku, tačiau susisiekus su Agentūra, darbuotojai paaiškino, kad privalomąjį nurodymą surašęs inspektorius R. D. atostogauja, ir kad apeliantas minėtus dokumentus geriau pateiktų tiesiogiai jam, kai šis sugrįš.
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015-03-20 neplaninio patikrinimo išvadose nustatyta, kad G. M. PVM sąskaitas-faktūras pateikė 2014-12-01, kai turėjo pateikti iki 2014-11-24. Taigi matyti, kad apeliantas minėtus dokumentus pateikti pavėlavo 7 dienas. Apeliantas skunde nurodo, kad po atostogų grįžusiam inspektoriui R. D. jis pateikė visą bankroto administratoriui prieinamą medžiagą tiesiogiai, lydraštis inspektoriaus nurodymu buvo užregistruotas raštinėje.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nepiktybiškai nevykdė privalomojo nurodymo, o buvo suklaidintas Agentūros darbuotojų. Tai, kad privalomąjį nurodymą per neproporcingai trumpą terminą G. M. stengėsi įvykdyti laiku rodo ir tai, kad pastarasis reikiamus dokumentus kuo skubiau surinko į CD laikmeną ir teiravosi, kaip juos galėtų perduoti nurodymą surašiusiam pareigūnui. Minėtus dokumentus apeliantas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros atstovui atidavė iškarto, kai pastarasis grįžo iš atostogų. Taigi apeliantas privalomąjį nurodymą šioje dalyje, nors ir nežymiai pavėluotai, tačiau įvykdė. To neginčija ir Agentūra.
Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto G. M. pažeidimas, dėl kurio jis nubaustas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015-04-22 nutarimu tėra formalus pažeidimas, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pastarojo veiksmai negali būti traktuojami kaip tyčiniai.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Nagrinėjamu atveju nenustačius vieno iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d., lementų – apelianto kaltės, byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p., nutarė:
patenkinti G. M. apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje: administracinio teisės pažeidimo bylą dėl LR ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo G. M. atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.