Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00356-2012-5

N U T ARTIS

2013 m. gegužės 22 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovui D. R., institucija byloje teikianti išvadą – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas praleido įstatymų nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl yra taikytina ieškinio senatis. Teisingai nurodė, jog terminas ieškiniui paduoti yra praleistas, kadangi apeliantas apie tėvystę sužinojo ne 2009 metų gegužės mėn. 28 d., o tada, kai gimė abiejų dukra G. R., t.y. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms neįmanoma atlikti genominės (DNR) ekspertizės, nes parvykimas yra neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 263 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nurodytos nuostatos iš esmės buvo pažeistos, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR CK 3.152 str. 1 d. laikė, kad apeliantas buvo pasyvus ir jo pasyvumas dėl tėvystės santykių su vaiku turėjo lemiamą reikšmę, nustatant ieškinio senaties pradžią, todėl teismas atsižvelgdamas į vaiko prioritetines teises, konstatavo, kad apeliantas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali yra aplinkybė, kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Visgi, bylos duomenys sudarė teismui pagrindą prielaidai, kad G. R., gimusi (duomenys neskelbtini), t.y. kai šalys kartu jau nebegyveno daugiau kaip metus laiko, gali būti ir ne ieškovo B. R. dukra. Tačiau teismas įrodymus apie senaties termino pradžią jau vertino vienareikšmiai. Apeliantas tvirtina iki 2008 metų žinojęs, kad atsakovė turi dar vieną dukrą, tačiau abejonės, ar G. R. yra jo duktė paaiškėjo tik 2008-05-28 gavus iš Mažeikių rajono apylinkės teismo raštą Nr. S1-5368, kurio kopija teismui nėra pateikta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad tiek 2000-12-29 siunčiant pranešimą, tiek 2001 m. sausio 10 d. nutarimas dėl alimentų nepilnametei G. išieškojimo būtų įteiktas ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad 2003-02-21 Antstolio M. L. kontoros teikimas Kauno rajono Domeikavos PN dėl B. R. supažindinimo su LR BK 125 straipsniu būtų įteiktas ar pateiktas ieškovui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į Domeikavos nuovados policininko V. M. įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 125 str. dėl piktybinio vengimo mokėti alimentus turinį bei jo pateikimo pasirašyti aplinkybes, nesudaro pagrindo vienareikšmiai nustatyti sužinojimo apie dukrą G. momentą. Be to, vertintinos ir 2008-06-30 ieškovo teismui pateikto ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo grąžinimo aplinkybės.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo B. R. ieškinys buvo pareikštas dar dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo, t.y. užvesta ir nagrinėjama civilinė byla iš šeimos teisinių santykių, todėl tokią bylą nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad byla būtų išspręsta teisingai (CPK 376 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios procesinės nuostatos nesilaikė, apsiribodamas tik tais įrodymais, esančiais byloje, o jų, teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nepakanka tam, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl tėvystės nuginčijimo privalo siekti, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė, užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje akcentavo, kad nagrinėjamu atveju itin svarbu nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su vaiko žiniomis apie jo kilmę, kokį asmenį vaikas žino kaip savo tėvą, esant galimybei nustatyti tikrąją G. kilmę. Be to, teismas nesiaiškino aplinkybių apie atsakovės ketvirtą vaiką, tai yra G. brolį.

LR CK 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė santuokoje [...] galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Būtent šiuo aspektu nagrinėjant bylą gali būti atskleistos visos nepilnamečio vaiko teises ir interesus liečiančios aplinkybės. Siekiant užtikrinti visapusišką bylos aplinkybių išaiškinimą ir, tuo pačiu, maksimalią vaikų teisių apsaugą, įstatymų leidėjas nustatė specialias tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo taisykles. LR CK 3.164 str. 1 d., LR CPK 380 str. 1 d. yra nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ar per atstovą. Nagrinėjamoje byloje tai padaryta nebuvo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra aiški paties vaiko, šiuo metu jau pilnametės G. R., pozicija.

Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Vertinant bylos duomenis būtina nustatyti ar šiuo atveju tarp G. R. ir B. R. yra susiklostę tėvo ir vaiko santykiai ar jie vienas kitą pažįsta, ar tarp ieškovo ir vaiko yra socialiniai ryšiai. Visi klausimai susiję su vaiku sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, būtina įvertinti vaiko savijautą, požiūrį, ryšį su tam tikru asmeniu kaip tėvu. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčyti tėvystės vien tik dėl to, kad motina to nenori, nėra teisėta, nes taip būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę, taip pat būtų pažeidžiamos ir asmens, kuris įrašytas vaiko tėvu teisės. Nagrinėjamu atveju, teismas iš esmės suvaržė vaiko besąlyginę teisę žinoti kas yra jo tikrasis tėvas ir, kad jo tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas. Laikytina, kad ginčo teisiniame santykyje subjektu, atsakingu už teisingą įrašą apie vaiko tėvą yra atsakovė, vaiko motina, todėl šiuo atveju ji turėtų prisiimti visą atsakomybę. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ginčyti tėvystę, kas iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia dabar jau pilnamečio vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą. Todėl nagrinėjamu atveju, jau ir iš pilnamečio vaiko pozicijos spręstinas klausimas dėl ekspertizės atlikimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, išnagrinėti ir įvertinti turinčias reikšmės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikšmės priimant teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, apskųstąjį teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai ištirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti visų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą. Nagrinėjamu atveju byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas ne tik ieškinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios jau su pilnamečio vaiko interesais.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.