- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2S-1323-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00968-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Institucija), bei atsakovo A. Š. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė S. R. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko V. Š., g.(duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove), patvirtinti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – atsakovas) nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 306 Eur iki vaiko pilnametystės, 1 950 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
3. Atsakovas 2024 m. birželio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-212-783/2024 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl atsakovo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Prašyme nurodė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo nutarties, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, priėmimo yra praėję 8 mėnesiai. Per šį laikotarpį atsakovas aktyviai vykdė laikiną bendravimo tvarką, atitinkamai ryšį su vaiku yra suformavęs – dukra su atsakovu jaučiasi visiškai laisvai, noriai su juo bendrauja, žaidžia, pasitiki juo. Pažymi, kad pagal laikiną bendravimo tvarką atsakovo bendravimas su vaiku turi vykti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Šiame centre esanti aplinka ne visai tinkama bendrauti su vaiku, turint omenyje tai, kad vaikas lankosi koridoriuose su sergančiais asmenimis, tame pačiame centre yra įsikūręs ne tik globos centras, bet ir savarankiško gyvenimo namai, o pačiame centre vyraujanti socialinė atmosfera primena slaugos namų ar gydymo įstaigos atmosferą, kas neformuoja vaikui teigiamų emocijų. Atsakovas pažymi, kad toje centro patalpoje, kurioje yra žaislai ir knygutės, vaikui bendrauti su tėvu visus pastaruosius 8-is mėnesius jau pasidarė per sunku, nes ši patalpa apriboja tiek veikimo laisvę, tiek ir vaikui jau yra atsibodusi. Tačiau atsakovas norėtų bendrauti su dukra ir savo gyvenamojoje vietoje, taip pat kitose vietose – pvz. nuvykti su dukra į viešas lankytinas vietas, aplankyti giminaičius ir draugus (pvz., močiutę) ir pan., kas suteiktų dukters bendravimui su tėvu dar didesnių įspūdžių ir teigiamų emocijų, tinkamai pasitarnautų tėvo ir vaiko ryšio stiprinimui, padėtų užmegzti vaiko ryšius su atsakovo šeimos nariais, kam šiuo metu sąlygos nesudaromos.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad dėl vaiko amžiaus, charakterio, asmeninių psichologinių savybių vaikui ypatingai reikalingas pastovumas, stabilumas. Vaiko ir tėvo ryšys nėra susiformavęs, o iki 2023-03 mėn. kažkoks ir buvęs ryšys šiuo metu yra visiškai nutrūkęs, vaikas tėčio neprisimena. Tai, kad atsakovo ryšys su vaiku nėra atkurtas, įrodo ir šioje byloje paskirta teismo vaikų ir paauglių psichologijos ekspertizė, kurios tikslas ir yra nustatyti tokio ryšio buvimą/nebuvimą ir kitas bendravimui su vaiku, įskaitant ir laikiną bendravimą, reikšmingas aplinkybes, dėl kurių savo išvadas yra pateikusi tiek vaiko teises ginanti institucija, tiek ir socialinė darbuotoja. Vaikas mažas ir nėra vienas likęs be mamos su nakvyne kitoje aplinkoje, todėl atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka pakenktų vaikui emociškai ir psichiškai. Šiai dienai vaikas patiria ir taip daug streso ir įtampos, nes vis dar sunkiai adaptuojasi darželyje, vaiko aplinkoje daug dar vis jam mažai pažįstamų žmonių, o vaikui labai svarbu yra dienos režimas, rutina ir pan. Taip pat vaikas yra labai jautrus ir saugiai jaučiasi tik jam gerai įprastoje aplinkoje ir tik prie ieškovės ar vaikui labai gerai pažįstamų asmenų.
5. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad yra tikslinga iš dalies pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo ir jos dukters laikino bendravimo, t. y. susitikimai vyktų ne socialinių paslaugų centre, o kitoje viešoje vietoje netoli mergaitės gyvenamosios vietos. Nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku nebuvo toks aktyvus kaip teigė atsakovas. Nuo 2024 metų pradžios iki 2024 m. gegužės mėnesio galima teigti, kad vyko tik minimalus bendravimas. Dalis susitikimų neįvyko dėl vaiko ligos, pačio atsakovo patirtų sveikatos sutrikimų, tačiau didžioji dalis susitikimų neįvyko dėl paties atsakovo neatvykimo dėl nežinomų priežasčių. Institucijos vertinimu vaiko ir tėvo bendravimas darbo dienomis turėtų vykti vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad vaiko ir tėvo susitikimai visada vyko netoliese esant ieškovei bei socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui. Nežinomas bendravimo sėkmingumas ir vaiko emocinė būsena nesant netoliese mamos. Socialinės darbuotojos pateikta informacija patvirtina, kad vaikas susitikimų su tėvu metu stebi mamą, ar ji yra šalia, kartas nuo karto prie jos prieidama, todėl manytina, kad atsakovas su vaiku turėtų bendrauti kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, kad ieškovė reikalui esant galėtų būti greitai pasiekiama. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai, manytina, būtų tikslinga numatyti konkrečias savaitės dienas, kuriomis atsakovas atvyks susitikti su vaiku, o nesant galimybei nustatytą dieną atvykti susitikti dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatyti galimybę perkelti susitikimą į kitą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies – pakeitė atsakovo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką, nustatytą Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Teismas nustatė tokią laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, pagal kurią atsakovas bendrauja su vaiku tris kartus per savaitę - antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį (nesant galimybei nustatytą dieną atvykti susitikti dėl vaiko ligos ar kitų objektyvių priežasčių, numatyti galimybę perkelti susitikimą į kitą dieną, naujo susitikimo dieną ir laiką suderinti ne anksčiau kaip dieną prieš) be nakvynių. Darbo dienomis, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą, atsakovas pasiima vaiką bendravimui iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Savaitgalį ir tomis dienomis, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelanko, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos ryte nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nuo 15.00 val. iki 16.00 val. - jei tėvas nustatytu bendravimo tvarkoje laiku negali atvykti bendravimui su vaiku, jis apie tai informuoja motiną trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną; - jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvo bendravimas su vaiku negalimas dėl objektyvių priežasčių, motina apie tai informuoja tėvą trumpąja SMS žinute prieš 1 (vieną) dieną, pateikdama aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (dokumentus).
7. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės siūlė laikinai nustatyti bendravimo tvarką pasiimant vaiką pas save ilgesniam laikui ir su nakvyne, taip pat prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką per didžiąsias šventes – Šv. Kalėdas ir Velykas, teigiant, kad atsakovo ryšys su vaiku jau yra atstatytas. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, o vien iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų negalima daryti kategoriškos išvados apie susiformavusį glaudų ryšį tarp atsakovo ir vaiko, kad netraumuojant vaiko psichikos ir nepažeidžiant vaiko interesų bei įprasto maitinimo ir poilsio režimo, atsakovas galėtų bendrauti su vaiku pagal jo prašomą nustatyti tvarką. Teismas nurodė, kad teismas nesprendžia klausimo dėl atsakovo bendravimo su vaiku švenčių, atostogų ir panašiu metu, nes tai turėtų būti nuspręsta ginčą nagrinėjant iš esmės.
8. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra susidariusi konfliktinė situacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas jau 8 mėnesius bendrauja su vaiku (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre dalyvaujant socialinei darbuotojai ir vaiko motinai. Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir atsakovo bei vaiko tarpusavio iki galo nesuformuotą (formuojamą) ryšį, į prioritetinius šalių vaiko interesus – būtinybę užtikrinti saugią aplinką, įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, sprendė, kad geriausius vaiko interesus šiuo metu atitiktų mažesnės apimties vaiko ir tėvo bendravimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo atsakovo prašymo dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti, pareiškė alternatyvų reikalavimą - prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir pailginti ir/ar padažninti susitikimų laiką (pvz.: po 2 val. antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 18 val.), nustatant, kad jie vyksta viešosiose ar kitose vietose ((duomenys neskelbtini).), stebint (akivaizdoje) vaiko motinai, socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui bei nustatant, kad nuo kažkurios teismo nustatytos datos ar nurodytiems specialistams konstatavus, jog kad vaikas priprato būti be mamos netoliese, susitikimai gali vykti ir be mamos buvimo šalia. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo pakeista laikina bendravimo su vaiku tvarka, nustatant kad atsakovas vaiką pasiima iš vaiko ugdymo įstaigos, bendrauja su vaiku nesant motinos ar kito specialisto vaiko akivaizdoje, be to, šeštadienį dar ir pasiimant tokiam ilgam laiko tarpui, t. y. 7 val. (nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nuo 15.00 val. iki 16.00 val.), visą šį laiką vaikui nematant motinos ir atsiduriant vaikui nežinomoje ir tuo pačiu vaikui neįprastoje aplinkoje bei su nepažįstamais žmonėmis, tikrai neatitiktų geriausių vaiko interesų, nebūtų vaikui saugi ir galėtų padaryti vaikui neatitaisomą žalą (psichologinę, emocinę, fizinę).
1.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino bei neatsižvelgė į Institucijos pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog yra tikslinga iš dalies pakeisti laikinąsias apsaugos priemones dėl atsakovo ir jos dukters laikino bendravimo, t. y. susitikimai vyktų ne socialinių paslaugų centre, o kitoje viešoje vietoje netoli mergaitės gyvenamosios vietos. Institucija yra pažymėjusi, kad vaiko ir tėvo susitikimai visada vyko netoliese esant ieškovei bei socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui. Nežinomas bendravimo sėkmingumas ir vaiko emocinė būsena nesant netoliese mamos. Socialinės darbuotojos pateikta informacija patvirtina, kad vaikas susitikimų su tėvu metu stebi mamą, ar ji yra šalia, kartas nuo karto prie jos prieidama, todėl manytina, kad atsakovas su vaiku turėtų bendrauti kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos, kad ieškovė reikalui esant galėtų būti greitai pasiekiama. Tačiau teismo pakeista laikina bendravimo su vaiku tvarka tikrai neatitinka pastarųjų kriterijų ir neužtikrina bei neapsaugo, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai vaiko interesai ir pan.
1.3. Nuo teismo nutarties priėmimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) praėjo 8 mėnesiai, tačiau pirmuosius 3 mėnesius susitikimai nebuvo intensyvūs, o paskutinius 4 mėnesius jie buvo tik pavieniai, tik paskutinį mėnesį susitikimai vyko intensyviai, dėl to akivaizdu, kad tėvas su vaiku per mėnesį laiko neatkūrė ryšio. Tėvas niekada neklausė ir nesidomėjo apie vaiko dienotvarkę, mėgstamas veiklas, įpročius, gebėjimus, o tai rodo, kad būdamas vienas su vaiku ilgesnį laiką nesugebėtų tinkamai juo pasirūpinti, nes vaikas dar nekalba aiškiai ir neturi savo nuomonės bei tikrai nemoka jos mažai ją pažįstamam asmeniui tinkamai išreikšti.
1.4. Susitikimai parke, kurie vyko paskutinį mėnesį, nuolatos fotografuojami tėvo sugyventinės, kuri nuolatos vaikšto aplinkui ir kelia įtampą susitikimo metu. Taip pat ko nors mamos klausdamas apie vaiką visada viską įrašinėja, kas tikrai kelia daug nepasitikėjimo ir nesuteikia laisvumo. Nutartyje nėra nurodytas kitų asmenų dalyvavimas susitikimų metu, jie skirti vaiko su tėvu ryšiui atkurti. Akivaizdu, kad tėvas nesilaiko nutarties nurodymų ir tuo manipuliuoja atsiveždamas savo šeimos narius ir neskirdamas viso laiko tik vaikui, su kuriuo atvyksta susitikti.
1.5. Vaikui dar nėra 3 metų, yra mažas ir jam yra svarbus pastovumas, stabilumas ir dienos rėžimas. Tuo labiau, kad vaikas apart darželio, kuriame lieka 4 val. su vaikais, niekur kitur nėra likęs vienas be mamos, jau nekalbant apie nakvynes.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas jau daugiau kaip aštuonis mėnesius bendravo su dukra socialinių paslaugų centre, kas yra itin ilgas laiko tarpas (nepaisant to, kad dalis susitikimų ir neįvyko). Atsakovas negali sutikti su ieškovės atskirojo skundo teiginiais, kad ir toliau turėtų būti taikomi jo bendravimo ribojimai, leidžiant jam bendrauti su dukra tik viešoje vietoje greta mergaitės namų, nes tai būtų eilinė provokacinė situacija, kelianti dukrai dirbtinį mamos ilgesį.
2.2. Skundžiama nutartimi atsakovui nenumatytas bendravimas su nakvynėmis, per šventes, nenumatyta galimybė bendrauti su dukra per atostogas, o jo bendravimas vyktų vos tris kartus per savaitę apie pusdienį. Nelaikytina, kad pusdienis bendravimo su tėvu be mamos kaip nors pažeis vaiko teises į ryšį su mama, nes dukra lanko darželį ir jame būna be mamos, tačiau tame ieškovė problemos nemato. Atitinkamai spręstina, kad pakeista atsakovo laikinoji bendravimo su dukra tvarka leistų užtikrinti atsakovo ryšio su dukra gilinimą ir puoselėjimą.
2.3. Šalių nepilnamečio vaiko maksimalus bendravimas su atsakovu labiausiai nesiderina su ieškovės norais, tuo tarpu objektyvių, ne nuogąstavimais ir prielaidomis, o patikimais įrodymais pagrįstų duomenų apie būtent atsakovo, o ne abiejų šalių sukurtos konfliktinės situacijos, daromą žalą vaikui (ne ieškovei) nepateikta. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė nurodo, kad susitikimai toliau turėtų būti stebimi ir vykti parkuose, žaidimų kambaryje, kepyklėlėje ir pan. Atsakovas norėtų pažymėti, kad vaiko bendravimas su tėvu nėra tik vaiko pramogavimas, bet vaiko ryšio su tėvu ir jo aplinka kūrimas, atitinkamai ieškovės pageidavimai dėl vaiko pramogavimo būtent bendravimo su tėvu metu yra visiškai nepagrįsti – pati ieškovė, turėdama žymiai daugiau laiko su dukra, jo juk neleidžia žaidimų kambariuose ir aikštelėse ar kepyklėlėse.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, šalių pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
14. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė atskiruoju skundu prašo arba panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba pakeisti 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir pailginti ir/ar padažninti susitikimų laiką, nustatant, kad jie vyksta viešosiose ar kitose vietose stebint (akivaizdoje) vaiko motinai, socialiniam darbuotojui ir/ar psichologui bei nustatant, kad nuo kažkurios teismo nustatytos datos ar nurodytiems specialistams konstatavus, jog kad vaikas priprato būti be mamos netoliese, susitikimai gali vykti ir be mamos buvimo šalia.
15. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliantės atskirojo skundo reikalavimas pakeisti nutartį ir nustatyti dar kitokią bendravimą tvarką, kuri nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, negali būti pirmą kartą nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.
16. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
17. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką, pagal kurią vaiko tėvas su vaiku bendrauja (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val., išskyrus švenčių dienas, šių vaiko bendravimų su tėvu metu, dalyvaujant socialinei darbuotojai bei vaiko motinai.
20. Nagrinėjamu atveju šalys turi bendrą dukrą (kuriai šiuo metu yra trys metai), šalių santykiai yra konfliktiniai, atsakovas, prašydamas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi tuo, kad 2 valandų bendravimas per savaitę yra per mažai siekiant labiau pagilinti atsakovo ryšį su vaiku. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre esanti aplinka ne visai tinkama bendrauti su vaiku. Patalpa, kuri buvo skirta jo ir vaiko bendravimui riboja veikimo laisvę ir yra atsibodusi. Atsakovas norėtų bendrauti su vaiku savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje lankytoje viešoje vietoje.
21. Ieškovės teigimu, teismo pakeista laikina bendravimo su vaiku tvarka neužtikrina bei neapsaugo prioritetinių vaiko interesų ir pan., vaikas yra mažas ir jam yra svarbus pastovumas, stabilumas ir dienos rėžimas, atsakovas, būdamas vienas su vaiku ilgesnį laiką, nesugebėtų tinkamai juo pasirūpinti, nes vaikas dar nekalba aiškiai ir neturi savo nuomonės bei tikrai nemoka jos tinkamai išreikši mažai pažįstamam asmeniui.
22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo, grąžinimo), tiek kasdieniniais klausimais, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinė situacija, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaiko interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaiko psichologinei būklei. Be to, šalys geruoju gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos be teismo įsikišimo, jei randa bendrą sutarimą ir dėl to tarp šalių nekyla ginčai ar konfliktai.
23. Nagrinėjamoje stadijoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti vaiku, kad jo aplinka vaikui būtų nesaugi ar kad jo asmeninės savybės neleistų jam savarankiškai bendrauti su vaiku. Apeliantės argumentai, kad atsakovas yra naudojęs fizinį bei psichinį smurtą prieš ieškovę, turėjo priklausomybę nuo narkotinių ar kt. psichiką veikiančių medžiagų, savaime nereiškia, kad atsakovas kelia grėsmę savo nepilnametei dukrai. Skundžiama teismo nutartis yra priimta siekiant atkurti, sustiprinti vaiko emocinį ryšį su tėvu. Sutiktina, kad vaiko mamos nuolatinis dalyvavimas tėvo bendravimo su dukra metu gali turėti neigiamą įtaką tėvo ir dukros bendravimui dėl labai priešiškų tėvų tarpusavio santykių. Pažymėtina, kad byloje gautoje Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2024 m. birželio 17 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės pritariama kad atsakovo ir jo dukters susitikimai vyktų ne socialinių paslaugų centre, o kitoje viešoje vietoje netoli mergaitės gyvenamosios vietos.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaikais yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra, ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad teismas kitaip vertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar vertino ir tyrė ne visas ieškovės nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.
25. Apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinąją apsaugą šeimos bylose. Nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.