Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. patikslintą ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės D. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir teisinių pasekmių išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“ ir akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi buvo priimta skubotai, atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tiesiogiai susijęs su ieškovo reiškiamais reikalavimais, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas labai pasunkėtų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka visas sąlygas, o pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra visiškai įrodytas, atsakovė neturi kitos galimybės, kaip tik teikti prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.

15. CPK 145 straipsnio 1 dalis nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti: 1) atsakovo nekilnojamojo daikto areštas; 2) įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; 3) kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas; 4) atsakovui priklausančio daikto sulaikymas; 5) atsakovo turto administratoriaus paskyrimas; 6) draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų; 7) draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles; 8) išimtiniais atvejais draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo; 9) turto realizavimo sustabdymas, kai pareikštas ieškinys dėl arešto šiam turtui panaikinimo; 10) išieškojimo vykdymo procese sustabdymas; 11) laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas; 12) įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; 13) kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, jog pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą; 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas; 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

18. Sistemiškai aiškinant minėtas CPK ir CK nuostatas, darytina išvada, kad ieškovėa prašomos takyti laikinosios apsaugos priemonės – ieškovo įpareigojimas suteikti atsakovei prisijungimo prie UAB „Ignitis“ savitarnos duomenis, kad atsakovė galėtų pati kas mėnesį prisijungti ir sumokėti už suvartotą elektros energiją iš esmės kaip tokios tam tikrais atvejais galėtų būti taikomos. Vis dėl to, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas ir ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

19. Kaip nurodo ieškovė atsakovė ieškovas civilinėje byloje yra pateikęs patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog nuo 2024 m. lapkričio mėnesio jis vienas moka už suvartotą name elektros energiją, todėl iki 2025 m. rugsėjo 24 d. yra susidariusi 1 374,89 Eur suma, kurią jis prašo priteisti iš atsakovės. Taigi atsakovė neginčija, jog ieškovas už elektros energiją apmoka, be to, patvirtina, kad visos sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais adresu (duomenys neskelbtini), yra sudarytos ieškovo vardu ir jo vardu yra sukurtos vartotojo paskyros.

20. Be to, atsakovė kartu su pirmosios instancijos teismui teiktu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3E-1840 „Dėl vartojimo ginčo tarp D. P. ir UAB „Ignitis“ nagrinėjimo“, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad objekte (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos 1 d. iki dabar galioja objekto bendraturčio vardu sudaryta nepriklausomo tiekimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (kliento kodas (duomenys neskelbtini)) ir kad objekto bendraturtis 2025 m. rugsėjo 25 d. telefonu ir el. paštu informavo UAB „Ignitis“, jog nesutinka, kad sutartis būtų sudaryta atsakovės vardu. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis atitinkamais teisės aktais ginčas, kylantis tarp atsakovės ir objekto bendraturčio dėl sutarties sudarymo turėtų būti sprendžiamas tarpusavio sutarimu, o esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taip pat pažymėta, jog už UAB „Ignitis“ paslaugas mokama laiku, nepriemoka nenustatyta, skolos nefiksuojamos.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, kad ieškovas apmoka elektros sąskaitas niekaip nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Vien tai, kad atsakovei lengviau mokėti tam tikras sumas sistemingai ir dalimis, negu ieškovui palankaus sprendimo atveju sumokėti visą susikaupusią sumą vienkartine įmoką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Vienok, atsakovė manydama, jog minėtas ieškovo reikalavimas tikėtinai pagrįstas, pagal tai kiek išnaudoja elektros energijos, jau dabar gali atsidėti atitinkamas sumas arba tiesiog įvykdyti ieškovo reikalavimą. Kita vertus, kaip patvirtina pati atsakovė, šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovė prisijungusi ieškovo vardu prie UAB „Ignitis“ savitarnos įgytų galimybę ieškovo vardu teikti prašymus dėl sutarčių nutraukimo, sudarymo, galimai matytų kitų objektų duomenis ir t. t. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai gali dar labiau neigiamai įtakoti ir taip jau konfliktinę situaciją. Be to, pažymėtina, kad prie UAB „Ignitis“ savitarnos galima jungtis ne tik elektroninio pašto adresu ir slaptažodžiu, bet ir per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu. Taigi, jei ieškovas jungiasi šiais būdais, atsakovei suteikti prisijungimu nebūtų galimybės. Galiausiai, atsakovė nepagrindė kodėl jai norint apmokėti elektros sąskaitas reikia būtinai prisijungti prie savitarnos. Atsakovė žino kliento kodą, todėl tikėtina, jog pagal jį gali atlikti įmokas.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog nesiėmus jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas ar kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytina teisėta ir pagrįsta.

23. Pažymėtina, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, teismo pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos ar naikinamos, jei tam yra įstatyme nustatytas pagrindas (CPK 148, 149 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.