Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-17 · Civilinė byla Nr. e2A-632-262/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-17
Bylos Nr.
e2A-632-262/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37378-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas
J. G.
Kategorijos
Civ. b. Nr. e2A-632-262/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37378-2016-6
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 3 522,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ji yra automobilio Škoda Octavia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) savininkė. 2016 m. balandžio 20 d. apie 14.00 val. ant automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), užvirto atskilusio medžio dalis, kuri apgadino automobilio stogą. Įvykį užfiksavo policijos pareigūnai. Ieškovės automobiliui padaryti apgadinimai, VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ turto vertintojo E. L. 2016 m. balandžio 26 d., buvo įvertinti 3 422,68 Eur suma (be PVM). Nurodytas automobilis savanorišku draudimu (Kasko) nebuvo draustas. Automobilis buvo priparkuotas leistinoje vietoje, nepažeidžiant KET reikalavimų. Įvykio metu minėtoje gatvėje įspėjamųjų ženklų nebuvo. Kitą, dieną po įvykio, UAB „Stebulė“ darbuotojai medį nupjovė. Iš nupjauto medžio kamieno akivaizdžiai matyti, jog medis buvo senai pažeistas, jo kamienas sutrūnijęs ir todėl jis jau anksčiau turėjo būti pašalintas už šių medžių priežiūrą atsakingų asmenų. Atsakovė į reikalavimą atlyginti žalą, nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra atsakinga už želdinių priežiūrą, ji turi atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Savivaldybėje nebuvo gautas nei vienas skundas, prašymas ar kitoks kreipimasis dėl prastos medžių būklės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vykdant inventorizavimo programą ir apžiūrėjus ginčo medį, nebuvo nustatytas poreikis jį nukirsti. Atsakovės nuomone neprotinga suabsoliutinti Savivaldybės pareigos želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį jos teritorijoje. Gyventojai, turėdami objektyvias galimybes, turėtų būti aktyvūs ir išreikšti suinteresuotumą savo turto apsauga, kas reiškia ne tik automobilio neparkavimą po galimai netinkamos būklės medžiais, bet ir atitinkamų institucijų, šiuo atveju Savivaldybės, informavimą apie pavojų jų turtui keliančius medžius. Ieškovė nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Nesant prašymo išduoti leidimą kirsti ginčo medį, o inventorizacijos metu nenustačius, jog jis yra kritinės būklės, Savivaldybė neturėjo pareigos šį medį nukirsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: iš atsakovės ieškovei priteista 3422,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos, nuo priteistos sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 179 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė, turėdama įstatyminę pareigą prižiūrėti želdynus, laiku to nepadarė ir neužtikrino, kad augantys medžiai būtų saugūs aplinkiniams bei jų turtui, taigi pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą leistinais įrodymais (apžiūros aktas, vertinimo ataskaita, sąmata) nes jai padarytos žalos nereikėtų įrodinėti jeigu automobilis nebūtų apgadintas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tarp atsakovės neveikimo ir ieškovės automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 3 522,68 Eur turtinės žalos atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netyrė ir nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas tenkinti ieškovo reikalavimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė medžių priežiūrą. Neįmanoma atlikti nuolatinės kiekvieno medžio stebėsenos, nes tai prieštarautų protingumo principams. Teismas, net ir nusprendęs, jog egzistuoja sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltę (ieškovė automobilį pastatė po medžiu neįsitikinusi, jog tai yra saugu) CK 6.282 str. 1 d. pagrindu bei visiškai ar iš dalies atleisti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.253 str. 1 d. dėl įvykio metu siautusios audros.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Atsakovė pažeidė įstatymuose nustatytą pareigą rūpintis jos teritorijoje augančiais medžiais, todėl ieškovei kilusią žalą turi atlyginti atsakovė. Atsakovė nepagrįstai remiasi nenugalimos jėgos aplinkybe, nes šia aplinkybe nesirėmė kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

11. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

12. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigų želdinių priežiūros srityje suabsoliutinimas iki pareigos prižiūrėti kiekvieną, įskaitant ir sveiką, Savivaldybės teritorijoje esantį medį, akivaizdžiai prieštarautų protingumo bei teisingumo principams. Su tokiu atsakovės teiginiu nesutiktina.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės pareiga prižiūrėti jos teritorijoje esančius medžius yra įtvirtinta net keliuose teisės aktuose.

14. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, įskaitant jų būklės stebėseną, medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimų sprendimą ir kt.

15. Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte įtvirtinta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas, 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti.

16. Iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, todėl atsakovės teiginiai, kad jos pareigų želdinių priežiūros srityje suabsoliutinimas iki pareigos prižiūrėti kiekvieną, įskaitant ir sveiką, Savivaldybės teritorijoje esantį medį, akivaizdžiai prieštarautų protingumo bei teisingumo principams yra nepagrįsti. Paminėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti atsakovė. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.

17. Taigi, atsakovė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad, ginčo medis nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio dalies) priežiūra, stebima jų būklė.

18. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad iš į bylą pateiktos medžiagos nėra aišku, ar tikrai automobilis stovėjo leidžiamoje vietoje. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo pastatytas neleistinoje stovėti vietoje. Įvykio vietą fiksavę ir ikiteisminį tyrimą atlikę Vilniaus AVPK pareigūnai nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi kokias nors kelių eismo taisykles. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje.

19. Apeliantė skunde nurodo, kad ieškovė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, siekdama apsaugoti savo turtą – automobilį, turėjo nestatyti jo šalia akivaizdžiai netinkamos būklės medžio. Toks apeliantės teiginys taip pat nepagrįstas. Ieškovė yra asmuo neturintis jokių specialių žinių medžių būklei nustatyti, todėl įvertinti ar ginčo medis yra pažeistas, supuvęs, lūžęs ar pavojingas ji neturėjo ne tik pareigos, bet ir jokios galimybės. Be to, medis augo vidiniame „Genio“ mokyklos kieme, o nuo važiuojamosios kelio dalies jį skyrė ne tik vejos ruožas bet ir šaligatvis.

20. Apeliantė nurodo, kad ginčo medis nuvirto ne dėl prastos būklės, tačiau dėl įvykio dieną vyravusių meteorologinių sąlygų, šių aplinkybių pirmos instancijos teismas visiškai nevertino. T. y. apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad ginčo medžio dalis nulūžo veikiama force majeure aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais atsakovo teiginiais nesutinka.

21. Visų pirma – bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovė savo atsikirtimų negrindė force majeure aplinkybe ir jų pagrindu neprašė nei atleisti jos nuo atsakomybės ar mažinti priteistinos žalos dydį, todėl apeliaciniame skunde remtis aplinkybėmis, kuriomis atsikirtimai nebuvo grindžiami pirmosios instancijos teisme nėra pagrindo.

22. Antra – ginčo situacijoje force majeure aplinkybės apskritai neegzistavo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu buvo užfiksuoti kokie nors ekstremalūs reiškiniai, kurie atitiktų Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremalių įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus. T. y. į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kokios įvykio metu buvo oro sąlygos. Be to, byloje nėra jokių oficialių dokumentų, leidusių teigti, jog aplink augę medžiai būtų nulaužti, taigi, vėjas/vėtra negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga.

23. Įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei, byloje taip pat nėra duomenų, kad žalos kilimą, medžio daliai užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar stichiniai gamtos reiškiniai, o ne apeliantės veiksmai – netinkama medžio priežiūra.

24. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė želdynų priežiūrą ir žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Taigi, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 635 Eur (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į.k. 188710061), ieškovei J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 635 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Ona GasiulytėDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė