Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. S. gynėjui advokatui M. J.,

neviešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės

A. S., būdamas nepakaltinamas, nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio – motinos D. S. sveikatą, būtent: 2023 m. kovo 9 d. apie 16⁴⁵ val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajai D. S. į kairę ranką, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji D. S. parodė, kad įvykio dieną sūnus paprašė kebabo. Ji užsakė maistą ir po kiek laiko užėjo į sūnaus kambarį. Pastebėjo, kad sūnus nesuvalgė kebabo ir jam pasakė: „Ir vėl nedavalgei?“ Sūnus tėškė savo telefoną į žemę. Ji paėmė telefoną, nešė padėti ant staliuko. Sūnus atsistojo ir du kartus trenkė. Nukentėjusioji, žinodama, kad gali baigtis blogai, išbėgo iš kambario į virtuvę ir iškvietė greitąją pagalbą. Su medikais atvyko ir policija. Sūnus įsiuto vien dėl to, kad ji papriekaištavo sūnui. Sūnų išvežė į psichiatrinę ligoninę 4-5 kartą. Policijos pareigūnai įkalbėjo ją rašyti prašymą. Tokie įvykiai vyksta ne pirmą kartą.

Iš psichiatrinės ligoninės sūnų paleido (2023 m.) balandžio pabaigoje. Tą kartą sūnus ligoninėje praleido apie 2 mėnesius, anksčiau išbūdavo po mėnesį. Vaikų psichiatrinėje (ligoninėje) laikydavo tik mėnesį. Sūnus pasakojo, kad ten irgi daužė telefoną. Sūnus nuo (duomenys neskelbtini) m. turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini). Jis girdi tik (duomenys neskelbtini). Nuo vaikystės daužo ją, dar nemušdavo, bet spardydavo, mėtydavo akmenis, spjaudydavo, šoko per balkoną. Nukentėjusioji skėlė sūnui antausį už tai, kad kai pasilenkė nusimauti, jis jai purvinais batais išdaužė galvą. Tą kartą teko aiškintis su „vaikų teisėm“. Jų namai išdaužyti, kambariai be durų, nes sūnus išlaužė duris.

Nuo (2023 m.) gegužės sūnui išrašė leidžiamus (ilgalaikio veikimo) vaistus. Dabar sūnus nebedaužo, bet pastumia, peiliu duria. Sūnus jai sudaužė šonkaulius. Nukentėjusioji buvo 1,5 mėnesio nedarbinga. Nukentėjusioji ne kartą ėjo pas psichiatrę klausti, ką daryti su sūnumi. Jai patarė kviesti greitąją ir policiją. Nukentėjusiajai vis gaila sūnaus, taip pat gėda kviesti pareigūnus savo vaikui. Sūnus iš jos juokiasi, tyčiojasi, bado su peiliu. Nukentėjusioji mano, kad sūnui patinka, kai jai skauda.

Nukentėjusioji 2018 m. buvo įdarbinusi sūnų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dirbo tris dienas. Sūnus tai eidavo, tai neidavo į darbą. Nukentėjusioji turėdavo aiškintis su darbdaviu dėl to. (Sūnus) skundėsi, kad į jį visi ne taip žiūri, į gatvę bijo išeiti.

Sūnus mandarino nenusilupa, vandens neįsipila – nieko nedaro. Nukentėjusioji savo namuose yra vergė. Nukentėjusioji pavargo nuo tokio gyvenimo, nuolat gyventi skausme. Mano, kad sūnui reikia gydymo specializuotoje įstaigoje, nes kuo toliau, tuo blogiau su juo. Kol jis buvo vaikas, ji sutvardydavo jį, paimdavo už rankų, sulaikydavo, kad nedaužytų. Dabar sūnus suaugęs vyras apie 2 metrų (ūgio).

Teisiamajame teismo posėdyje teismo psichologas ekspertas G. B. nurodė, kad su kolege S. B. 2023 m. rugsėjį – spalį atliko A. S. psichiatrinę ekspertizę. Atlikdami ekspertizę, rėmėsi duomenimis iš A. S. ligos istorijos ir jo mamos žodžiais. Iš mamos žodžių sužinojo, kad namuose buvo smurtas prieš daiktus. Pirmą kartą gydytojas diagnozavo A. S. (duomenys neskelbtini), kai jis 5 metų namuose smurtavo. Vėliau rašė (duomenys neskelbtini). Daugiausia smurtas nukreiptas į mamą, kadangi A. S. su mama praleidžia daug laiko. Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis izoliuotas nuo aplinkinių, su kitais nelabai gali palaikyti kontakto. Ekspertizė buvo atlikta per dvi vertėjas, su A. S. bendrauta gestais. Jo gestų kalba primityvi, nedaug naudoja išraiškos priemonių.

Ekspertai konstatavo, kad A. S. nuo vaikystės serga įvairiais psichikos susirgimais. Nuo 5 metų jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Vėliau jie buvo (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra nuolatinis, lėtinis psichikos sutrikimas. Šiuo sutrikimu jis sirgo ir baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, todėl negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

Ekspertizės metu atliko intelekto tyrimą ir nustatė, kad dėl (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), o neverbalinis intelektas atitinka (duomenys neskelbtini). Taip pat A. S. buvo konstatuota gretutine liga – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu A. S. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Atlikus smurtinio elgesio rizikos analizę, nustatyta, kad smurto rizika aukšta, todėl rekomendavo taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Anot teismo psichologo eksperto G. B., bėda ta, kad A. S. vaistų nevartoja, kad jam dėl (duomenys neskelbtini) sudėtinga komunikuoti su aplinkiniais. Yra didesnė tikimybė, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje labiau pataikys vaistus A. S. ir kad jis nuolatos juos vartos. Tikslas būtų pasiekti medikamentinę remisiją, kad stabilizuotųsi jo būklė. Tai gali užtikrinti stacionarinis gydymas. Be to, kas pusę metų peržiūrima, kaip jis elgėsi, kaip jo liga, kokie simptomai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. paaiškino (b. l. 104-106), kad kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Įvykio dienos neprisimena. Įvykio metu mamos paprašė telefono ir sudavė jai smūgį į ranką (rodo ranka į žastą). Mama iš baimės grąžino telefoną ir jis apsiramino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. S. parodė (b. l. 60-61), kad A. S. yra jos sūnus. Jis nesupranta žodžių reikšmės, beveik negirdi. Sūnui lengviau bendrauti gestų kalba. Dėl psichinės ligos sūnus neįgalus.

Įvykio dieną, t. y. 2023 m. kovo 9 d., apie 16³⁰ val. sūnus paprašė užsakyti kebabą. Atvežus maistą, sūnus pradėjo valgyti. Po kiek laiko ji nuėjo į jo kambarį ir pamatė nebaigtą valgyti kebabą. Paklausė: „Ar vėl nepabaigei valgyti?“ Po šių žodžių sūnus tapo labai agresyvus ir metė savo mobilųjį telefoną į žemę. Nukentėjusioji pakėlė telefoną ir padėjo ant stalo. Sūnus staiga atsistojo, priėjo prie jos ir, nieko nesakęs, sudavė kumščiu du stiprius smūgius į kairės rankos žastą. Patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji pabėgo į virtuvę ir iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad sūnus negirdėjo, kaip ji kvietė pareigūnus. Nukentėjusioji sūnaus labai bijo, jis yra neprognozuojamas ir agresyvus. Atvykę medikai sūnų išvežė į psichiatrinę ligoninę. Įvykio niekas nematė.

Kitų objektų apžiūros 2023 m. kovo 17 d. protokole (b. l. 29-30) užfiksuota garso įrašo, 2023 m. kovo 9 d. (nukentėjusiajai D. S.) skambinant į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, apžiūra. Garso įraše girdisi, kad moteris teigia, jog jos (duomenys neskelbtini) metų sūnui sutriko psichika, daužo daiktus, ją apdaužė. Prašo medikų, kad nuvežtų sūnų į psichiatrinę ligoninę.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (b. l. 24) matyti, kad D. S. 2023 m. kovo 9 d. 16⁴⁷ val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog namuose (duomenys neskelbtini) metų sūnui sutriko psichika: jis elgiasi agresyviai, namuose mėto daiktus, apdaužė pranešėją. Reikia GMP.

Nukentėjusioji D. S. 2023 m. kovo 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 8-10) rašė, kad 2023 m. kovo 9 d. apie 16³⁰ val. sūnus A. S. paprašė užsakyti valgyti. Ji užsakė kebabą. Atvežus maistą, sūnus pradėjo valgyti. Po kiek laiko ji nuėjo į sūnaus kambarį ir pamatė nebaigtą valgyti kebabą. Paklausė jo: „Ar vėl nedavalgei?“ Po šių žodžių sūnus tapo labai agresyvus, metė savo mobilųjį telefoną į žemę. Ji pakėlė telefoną ir padėjo ant stalo. Sūnus staiga atsistojo, priėjo prie jos ir, nieko nesakęs, sudavė du stiprius smūgius į dešinės rankos žastą. Patyrė fizinį skausmą. Fizinį skausmą vertina 7 balais iš 10. Pabėgo į virtuvę ir iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus serga (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas O. Š. 2023 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl smurto artimoje aplinkoje“ (b. l. 46) nurodė, kad 2023 m. kovo 9 d. 16⁴⁹ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų sūnui sutriko psichika: jis elgiasi agresyviai, mėto daiktus ir apdaužė moterį. Policijos pareigūnai 16⁵¹ val. atvyko minėtu adresu. Buto duris atidarė D. S. ir paaiškino, kad blaivus sūnus A. S. serga (duomenys neskelbtini). Dėl ligos sūnui pasireiškia agresijos priepuoliai ir jis elgiasi neadekvačiai. Ji pasakė sūnui apie nesuvalgytą maisto porciją. Šis metė telefoną į sieną, pradėjo daužyti daiktus, du kartus trenkė moteriai į ranką. Atvykę medikai išvežė A. S. į psichiatrinę ligoninę. D. S. medikų pagalbos atsisakė. Filmuota.

Apžiūros 2023 m. balandžio 14-17 d. protokole (b. l. 33-34) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, kaip D. S. policijos pareigūnui tvirtino, jog sūnus serga (duomenys neskelbtini), yra beveik (duomenys neskelbtini). Sūnus iš visų jėgų trenkė jai du kartus į ranką. Sūnus supyko, nes moteris pasakė: „Ir vėl nedavalgei?“ Sūnus metė telefoną į žemę ir pradėjo smurtauti.

Asmens apžiūros protokole su foto lentelėmis (b. l. 39-44) rašoma, kad ant D. S. kairės rankos ir kitų atvirų kūno vietų nematyti akivaizdžių sužalojimų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 371/2023(04) sakoma (b. l. 70), kad D. S. padarytos kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kūno sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apžiūros 2023 m. kovo 9 d. protokole su foto lentelėmis (b. l. 18-23) užfiksuota įvykio vietos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.

VšĮ Šiaulių cento poliklinikos Psichikos sveikatos centro 2023 m. kovo 16 d. medicininiame pažymėjime (b. l. 84) rašoma, kad A. S. lankosi jų įstaigoje. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. – spalio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-164/2023 (b. l. 132-135) nurodyta, kad A. S. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2023 m. kovo 9 d., sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jam taip pat konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. S. negali atlikti proceso veiksmų, jam būtų sudėtinga suprasti bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti adekvačius parodymus. A. S. smurtinio elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Jam reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

III. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad byloje pakanka duomenų pripažinti, kad A. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius.

A. S. serga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymu uždraustos veikos metu jis negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų esmės, tinkamai jų valdyti, todėl teismas pripažįsta, kad A. S. aptariamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.).

Pripažinęs A. S. nepakaltinamu, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens pavojingų veikų, tiek uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną pavojingas visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).

BK 98 straipsnis nustato galimybę taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias pavojingas veikas teismas gali skirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismo ekspertai rekomendavo taikyti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Nukentėjusioji D. S. ir asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. S. gynėjas advokatas M. J. taip pat mano, kad A. S. turėtų būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, kaip rekomenduoja teismo ekspertai.

Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas reikalauja specialiųjų žinių ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/ 2015), tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimą, kaip minėta, be kita ko, turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021).

A. S. padaryta veika brutali, susijusi su fizinės jėgos panaudojimu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi BK 38 straipsnio pagrindu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už analogišką veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją (b. l. 71-72). Pasak nukentėjusiosios, smurto proveržiai kartojasi, sūnus labai agresyvus nuo mažens, yra neprognozuojamas, ne sykį buvo gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje. Jam grįžus namo, situacija kartojasi.

Įvertinęs baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priežastį (mamos priekaištas dėl nebaigto valgyti maisto), eigą, trukmę, būdą (primityvus), fizinio smurto intensyvumą (2 smūgiai), dislokaciją (į ranką), padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), teismas sprendžia, kad A. S. veiksmai yra tiek pavojingi, jog jam reikia taikyti griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Esant reikalui, priverčiamosios medicinos priemonės rūšis vėliau gali būti koreguojama.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

IV. Dėl daiktinių įrodymų

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas voke prie galinio viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas

nusprendžia

pripažinti, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

A. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke prie galinio viršelio, – palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.