Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-8-1076/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-25
Bylos Nr.: 1S-8-1076/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: R. B.

Kategorijos

1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1S-8-1076/2023Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 2.5.19 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Ernesto Rimšelio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenko skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. G., S. N. ir V. Č., sukūrė nusikalstamą susivienijimą ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje. 1999 m. pradžioje jie susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus, sukūrė nusikalstamą susivienijimą ginkluotą šaunamaisiais ginklais, ir aktyviai jame dalyvavo darydami sunkius nusikaltimus. Jie palaikė ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryšius, darydami nusikaltimus naudojosi automobiliais, mobiliojo ryšio telefonais, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, turėdavo lipnios juostos ir antrankius aukoms surišti, taip pat vežiojosi kastuvus, skirtus toms aukoms užkasti. Iš anksto suplanuodavo sunkių nusikaltimų padarymą pasiskirstydavo vaidmenimis. Laikotarpyje nuo 1999 m. iki 2001 m. balandžio mėn., dalyvaudami šio susivienijimo veikloje, nuteistieji padarė penkis sunkius, o taip pat ir kitus nesunkius nusikaltimus. 1999 m. birželio - liepos mėn. laikotarpyje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. prievartavo G. G. turtą. 1999 m. vasarą V. G. ir S. N. tyčia nužudė A. V. ir apie tai informavo R. B.. 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B.. 2000 m. balandžio 6 d. jie tyčia nužudė R. K., pagrobė jo turtą ir dokumentus. Tą pačią dieną jie neteisėtai atėmė laisvę E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyčia nužudė, taip pat pagrobė jo turtą ir dokumentus. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyčia nužudė R. P. ir V. Č. bei pasikėsino tyčia nužudyti J. V., taip pat pagrobė R. P. ir V. Č. turtą.

2. R. B. kartu su V. G., S. N. ir V. Č. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, V. G. ir S. N. būdami anksčiau nusikaltę tyčiniu nužudymu, tyčia nužudė R. K., be to pakartotinai pagrobė jo turtą ir svarbius asmeninius dokumentus. Jie taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, veikdami grupėje iš anksto susitarę, neteisėtai atėmė laisvę E. G., būdami anksčiau nusikaltę tyčiniais nužudymais, tyčia nužudė E. G., buvusį bejėgiškoje būklėje, taip pat pakartotinai pagrobė jo turtą ir svarbius asmeninius dokumentus. 2000 m. vasario mėn. R. B. paskolino E. G. 60 000 JAV dolerių. Tuo metu R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susidomėjo E. G. verslu. E. G. delsė grąžinti skolą, todėl R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susitarė jį nužudyti nusivilioję į Kėdainių r., Keleriškių miške, esantį buvusios sovietinės armijos raketinės bazės angarą. 2000 m. balandžio 6 d. vakare pirmieji automobiliu į šį angarą atvažiavo V. Č. ir S. N., o vėliau atvyko R. B., V. G. ir kartu su jais E. G. bei R. K., kuris nuteistiesiems nebuvo reikalingas. Visiems nuėjus į angarą, V. G. iš pistoleto „TT“ dviem šūviais nušovė R. K. ir dar koja užspaudė jam kaklą. S. N., V. Č. ir R. B. tuo metu rūpinosi, kad niekas iš angaro neišeitų, automobilio šviesomis apšvietė įvykio vietą. S. N. be to prožektoriumi mušė E. G. kartu su V. Č. ir R. B. surakino jam rankas antrankiais ir įsodino į automobilį, o R. K. lavoną suvyniojo į polietileno plėvelę ir įdėjo į V. Č. automobilio bagažinę. Po to, nuteistieji, važiuodami mišku, parinko vietą ir ten R. K. lavoną užkasė. Jie taip pat pagrobė R. K. 6000 Lt vertės laikrodį „Breitling“ su apyranke, buto raktus, kurių vertė 150 Lt, automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktą, kurio vertė 150 Lt, signalizacijos valdymo pultelį „Sonic Alarm“, kurio vertė 100 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5110“ su Sim kortele, kurio vertė 700 Lt, o taip pat transporto priemonės „Mercedes Benz“ registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą. Po to, nuteistieji E. G. prievarta nuvežė į (duomenys neskelbtini) sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esantį S. N. uošvio sodo namelį. Jo rūsyje jie laikė E. G. surišę jam rankas ir kojas bei užrišę ant kaklo kilpą, girdė jį alkoholiniais gėrimais ir pakaitomis jį saugojo. 2000 m. balandžio 8 d. vakare nusivežė jį automobiliu į Kauno r., Sausynės k. miškelį, ten V. Č. su S. N. iškasė duobę, o po to S. N. su V. G. surištą ir prigirdytą alkoholiu, t.y. buvusį bejėgiškoje būklėje, E. G. pasmaugė ir jo lavoną užkasė. Nuteistieji taip pat pagrobė E. G. turėtą turtą ir dokumentus: laikrodį „Breitling“, kurio vertė 6 000 Lt; odinę striukę, kurios vertė 1 500 Lt; krepšį „Nike“, kurio vertė 100 Lt su jame buvusiais smulkiais daiktais, kurių vertė 15 Lt; sportinius batelius „Adidas“, kurių vertė 270 Lt; „Adidas“ sportinį triko, kurio vertė 70 Lt; „Adidas“ sportinį kostiumą, kurio vertė 270 Lt; odinę piniginę, kurios vertė 100 Lt; namo raktus, kurių vertė 150 Lt; du signalizacijos valdymo pultelius „Prestige“ ir „Cliford“, kurių vertė 200 Lt; mobilaus ryšio telefonus „Nokia-5110“ ir „Ericsson“, kurių vertės 700 Lt ir 500 Lt; taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio „Audi 80“ registracijos liudijimą. Nuteistieji dalį pagrobtų R. K. ir E. G. daiktų pasiliko sau, dalį išmetė, o pagrobtus dokumentus sunaikino.

3. R. B. su V. G. ir S. N. taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, anksčiau būdami nusikaltę tyčiniais nužudymais, turėdami tikslą paslėpti kitą sunkų nusikaltimą – R. K. nužudymą, tyčia nužudė du asmenis – R. P. ir V. Č. bei pasikėsino nužudyti dar ir trečią asmenį J. V. Be to, pakartotinai pagrobė R. P. ir V. Č. turtą. Po R. K. nužudymo ir E. G. uždarymo sodo namelio rūsyje R. B., S. N. ir V. G. suprato, kad apie jų išvykimą su R. K. ir E. G. žino R. P., kuris gali būti liudytoju, todėl susitarė jį nužudyti. 2000 m. balandžio mėn. 7 d., 2 val., pagal susitarimą su R. P., R. B., V. N. ir V. G. nuvažiavo į autostrados Vilnius-Klaipėda 137-ą kilometrą ir sustojo ties įvažiavimu į Kėdainių raj. esantį senąjį Žemaičių plentą. Į nusikaltimo vietą kartu su R. P. atvažiavo V. Č. ir J. V., todėl nuteistieji nutarė nužudyti juos visus tris. Pirmiausia jie apžiūrėjo kelią ir patikrino, ar netoliese nėra policijos. Po to S. N. priėjo prie V. Č. automobilio „BMW“, kuriame sėdėjo V. Č. ir J. V., ir atidaręs automobilio priekines dureles, šaudydamas iš pistoleto penkiais šūviais mirtinai sužalojo V. Č. ir trimis šūviais sunkiai sužalojo J. V., kuris apsimetė mirusiu. Tuo pačiu metu R. B. šaudydamas iš pistoleto septyniais šūviais nušovė stovėjusį šalia automobilio R. P.. Nuteistieji ištraukė iš automobilio V. Č. ir apsimetusį mirusiu J. V. ir suguldė juos prie R. P. lavono. V. Č. dar dejavo, todėl V. G. iš pistoleto šovė jam į krūtinę ir įdūrė peiliu. Po to nuteistieji nuėjo į mišką kasti duobės lavonų paslėpimui. Tuo metu J. V. iš įvykio vietos pabėgo, nuteistieji jo ieškojo, bet nerado, nes J. V. mobiliuoju telefonu iškviestas T. V. jį nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas. Nuteistieji R. P. lavoną įmetė į melioracijos šulinį, o V. Č. lavoną užkasė miške. Jie taip pat pagrobė R. P. mobilaus ryšio telefoną „Sony CM-DX 1000“ su Sim kortele, kurio vertė 350 Lt ir V. Č. mobilaus ryšio telefoną „Ericsson GA 628“ su Sim kortele, kurio vertė 500 Lt, kuriuos kartu su šaunamaisiais ginklais paslėpė miške ties autostrados Vilnius-Klaipėda 175-176 km.

4. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, padarė turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą, veikiant organizuotoje grupėje ir esant stambaus masto turtiniam reikalavimui. 1999 m. birželio ar liepos mėn. (tiksliai nenustatytu laiku) Kauno m., Partizanų g., įsodino į automobilį G. G. ir nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esantį R. B. giminaičių sodo namelį. Ten jie nuvedė G. G. į rūsį, lipnia juosta surišo jam rankas ir kojas ir reikalavo iš nukentėjusiojo duoklės, t. y. pinigų už tariamą „apsaugą“. Tą pačią dieną jie išreikalavo 50 000 Lt, kuriuos gavo iš nukentėjusiojo brolio D. G., o G. G. paleido.

5. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, forma, pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. B.. 2000 m. sausio mėn. jie susitarė pagrobti verslininką UAB „System“ generalinį direktorių R. B. Dėl to R. B. pasikeisdami sekė, nustatinėjo, kur jis gyvena, kur jo darbovietė, kur ir kokiu automobiliu važinėja, ar neturi apsaugos. Nustatę, kad R. B. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), ir kad jis vienas automobiliu „Toyota Land Cruiser“ važinėja į namus (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje jie automobiliu nuvažiavo į kelią Kaunas-Šlienava, ten išsidėstė ir laukė atvažiuojančio R. B.. R. B. mobiliuoju telefonu pranešė S. N., kad R. B. atvažiuoja, S. N. ant kelio patiesė spygliuotą takelį, o V. Č. ir V. G. automobiliu laukė toliau, ketindami, kai pradūrus padangas R. B. išlips iš automobilio, prievarta įsodinti jį į savo automobilį. R. B. ant spygliuoto takelio užvažiavo, pradūrė dvi automobilio padangas, tačiau nuteistieji nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes R. B. nesustojo, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo daugiau žmonių ir automobilių, be to, atvyko firmos darbuotojai, pakeitę R. B. automobilio ratus.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria pakeisti minėti nuosprendžiai, R. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

7. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

9. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas V. Jaroščenko skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti nuteistajam R. B. laisvės atėmimo iki gyvo galvos bausmę į terminuotą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis, greičiau išėjęs į laisvę, galėtų darbu atlyginti padarytą moralinę žalą.

9.1. Gynėjo teigimu, skundžiamos nutarties išvados prieštarauja viena kitai. Iš vienos pusės – nurodoma kaip teismo teisė pasirinkti ar taikyti pakeitimą terminuota laisvės atėmimo bausme, nepriklausomai nuo asmens atitikimo formaliems kriterijams, iš kitos pusės – pakanka formalių atitikimų, kad teismas pakeistų laisvės atėmimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Toks teismo išaiškinimas suponuoja teisinį neapibrėžtumą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nustatė griežtus neigiamus kriterijus ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą, tačiau visiškai neanalizavo teigiamų R. B. savybių.

9.2. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, gynėjas tvirtina, jog tai pirmas atvejis, kai nagrinėjamas prašymas asmens, kurio OASys metodika nustatyta vertinimo balo dinaminė dalis sudaro tik 14 balų. Pagal suformuotą praktiką, šiuo metu bausmė keičiama ir tiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika vertinama 51 balu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje yra pasisakęs, kad vertinimas nėra atliekamas nuo pat bausmės atlikimo pradžios ir nėra žinoma, kiek pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi per visą bausmės atlikimo laiką. Įstatymas ir nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį ji būtų žema, įstatymas reikalauja įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, ar pateikiamos nusikalstamo elgesio rizikos prielaidos rodo, kad pakartotinas nusikalstamas elgesys yra tikėtinas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-292-654/2019). Gynėjas atkreipia dėmesį, kad šiais metais buvo peržiūrėti vertinimo kriterijai ir daugeliui nuteistųjų vertinimo balas pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys padidėjo. Todėl R. B. balas faktiškai net ir sumažėjo, nes jei nebūtų mažėjimo tendencijų, jis būtų pakeltas. Gynėjas pažymi ir tai, kad Pravieniškių pataisos namų socialiniai darbuotojai R. B. sakė, kad jam mažinti dinaminį balą jau praktiškai nėra kur, o įrašas „4 ir daugiau teistumų” padarytas dėl to, kad tiek skaičiuojama veikų, už kurias asmuo yra nuteistas. Todėl ankstesnės Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nuoroda į dinaminio balo mažinimą negali būti realiai įvykdyta, juolab, jog teismų praktikoje to ir nėra reikalaujama.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Gynėjas nurodo, jog apygardos teismo išvada, kad R. B. elgesys keitėsi tik nuo 2020 metų, neatitinka faktinių aplinkybių. R. B. bausmės atlikimo metu galimai vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, t. y. pasivaikščiojimo metu Lukiškių TI-K garsiai kalbėjo su kitu nuteistuoju, tačiau šis pažeidimas nebuvo susijęs su smurtu, nebuvo piktybiškas ir už tai nebuvo skirta jokia nuobauda. Be to, 2012 m. spalio 31 d. pažymoje dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistiesiems draudžiama bendrauti. Pagal vėliau nusistovėjusią teismų praktiką, nuteistiesiems buvo leidžiama kalbėti pasivaikščiojimo metu, todėl šis nusižengimas nelaikytinas vidaus tvarkos pažeidimu ir neturi būti laikomas neigiamai charakterizuojančiu nuteistojo elgesį. Šiuo metu galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse draudimo nuteistiesiems kalbėtis pasivaikščiojimo metu nėra. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (virš 22 metų), galima daryti išvadą, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi.

9.4. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti paskatinimai. R. B. buvo skatintas 17 kartų, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 28 d. 2020 m. rugsėjo 14 d. Pravieniškių pataisos namų ‑ atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į pataisos namus, t. y. jam palengvintas bausmės atlikimo režimas. Taip pat 2020 m. spalio 1 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į lengvąją grupę. R. B. dirba fizinį darbą pataisos įstaigoje, jis pradėjo dirbti iš karto, kai gavo galimybę. Nuteistojo nuostata į darbą išlieka teigiama. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ R. B. charakterizuoja teigiamai, kaip kultūringą, stropų, pareigingą darbuotoją, ne kartą skatintą. Pasak gynėjo, šios aplinkybės rodo, kad R. B. keičia savo elgesį teigiama linkme, ir šis procesas yra prasidėjęs nuo pat bausmės atlikimo pradžios.

9.5. Pasak gynėjo, apygardos teismas vertino ne visą R. B. elgesį bausmės atlikimo metu, bet selektyviai atrinko kai kurias charakteristikoje ar psichologo išvadoje nurodytas aplinkybes, leidusias pagrįsti sprendimą netekinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimą. Tokią neigiamą praktiką yra apibūdinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje (byla Nr. 1S-292-654/2019). Šioje nutartyje teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje neskyrė jokio dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms ir nesuteikė joms jokios reikšmės, o pasirėmė tik jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, todėl ir priėmė sprendimą teikimą netenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad labai svarbūs nuteistojo elgesį pataisos namuose apibūdinantys duomenys – nustatytos tvarkos laikymasis, mokymasis, darbas, užsiėmimų lankymas, santykiai su kitais nuteistaisiais, kriminalinės subkultūros laikymasis. Nustatant BK 51 straipsnio 2 dalies sąlygas vienas iš pagrindinių duomenų šaltinių yra elgesys bausmės atlikimo metu, tame tarpe vidaus tvarkos ir drausmės pažeidimai, tačiau svarbi ne jų statistika, o turinys: už ką nuteistasis buvo baustas, turint omenyje tai, kad pataisos namuose pažeidimų darymas yra apribotas ir atlikdamas bausmę nuteistasis iš viso neturi daryti pažeidimų; kiek jo padaryti pažeidimai yra šiurkštūs, pavojingi kitiems nuteistiesiems ir pataisos namų administracijai, susiję su smurtu (tai svarbu, nes asmuo yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą ir rodo, kiek išlikusių smurtinio elgesio įpročių jis turi atlikęs didelę dalį bausmės) alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu; kiek jie yra pasikartojantys, sisteminiai, ar tai yra vienetiniai ar labiau atsitiktiniai atvejai; prieš kiek laiko ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo padaryti; kokias nubaudimo ir prevencijos priemones taikė pataisos namų administracija ir kaip jos paveikė nuteistojo elgesį; kokias išvadas padarė nuteistasis ir ar jo elgesys kartojasi. Vertinant pažeidimus reikia turėti omenyje, kad paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė ir jos atlikimas pataisos namuose yra psichologiškai gniuždantis procesas, o psichologo paslaugos nėra plačiai prieinamos, todėl kartais pažeidimai gali būti padaromi neatlaikius psichologinės įtampos.

9.6. Remdamasis išdėstytu, gynėjas pažymi, jog ilgas kalinimas nesugniuždė R. B. teigiamo elgesio. Jis per visą laikotarpį nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nenaudojo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, gavęs galimybę iš karto įsidarbino, mokėjo pagal vykdomuosius raštus.

9.7. Gynėjas taip pat teigia, kad apygardos teismo nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo pareigos tinkamai atlikti bausmę bei tai, kad nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, yra svarbios nagrinėjant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teikimus. Šiuo atveju nagrinėjimo ribos apibrėžtos BK 51 straipsnio 2 dalyje, todėl teismas turėjo pagrįsti ar paneigti vieną iš sąlygų, nurodytų BK 51 straipsnio 2 dalyje, t. y., ar teismo nurodytos aplinkybės padidina ar sumažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apygardos teismo nurodyti faktoriai, kaip palaikomi socialiniai ryšiai, padidina ar sumažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pasak gynėjo, teismo nurodytos aplinkybės nei padidina, nei sumažina nusikalstamo elgesio riziką, todėl turi būti ieškomi tie faktoriai, kurie pagristų ar paneigtų BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų buvimą.

9.8. Nesutikdamas su teismo akcentuota aplinkybe, kad nuteistojo R. B. siekis išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenes iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei, gynėjas nurodo, jog minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (byla Nr. 1S-292-654/2019) nurodyta, jog ,,ankstesni teistumai neišnyks visą likusį nuteistojo bausmės atlikimo laiką ir įstatyme nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Todėl informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus, ypač nuteistajam bausmės atlikimo vietoje laikantis vidaus tvarkos taisyklių, neturėtų būti svari priežastis nekeisti bausmės. Tokie pirmosios instancijos teismo panaudoti argumentai gali būti naudojami visą likusį bausmės atlikimo laiką ir BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatos asmeniui gali būti niekada netaikomos, todėl juos naudojant būtina sukonkretinti, kokios aplinkybės rodo, kad atliktas bausmės laikas dar yra per mažas“. Gynėjo nuomone, nuteistasis yra baudžiamas antrą kartą, kadangi teismas koncentruojasi į anksčiau padarytus nusikaltimus, o ne į elgesį bausmės atlikimo metu, psichologo išvadas, veiksmus, kurių ėmėsi R. B., kad pakeistų savo elgesį ir mąstymą. Gynėjas pažymi ir tai, kad galimybė sutrumpinti bausmės atlikimo laiką atsirado neseniai, todėl tik nuo jos atsiradimo momento R. B. atsirado teisėti lūkesčiai ir jis atitinkamai pradėjo veikti. Iki to pagrindinis bausmės paskirtis buvo izoliuoti nuteistąjį nuo visuomenės ir laikyti jį izoliuotą iki gyvos galvos. Tai, kad gali būti galimybė sušvelninti bausmę, apie tai bausmės atlikimo metu R. B. nebuvo žinoma, ir jis neprivalėjo imtis veiksmų, kad keisti savo mąstymą. Nors nepaisant gresiančios izoliacijos iki gyvos galvos, R. B. savo elgesiu parodė, kad jis nori keistis ir laikytis visuomenei priimtų taisyklių.

9.9. Gynėjas taip pat pažymi, jog BK 51 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytos jokios išimtys, todėl teismas nepagrįstai susiaurino BK 51 straipsnio 2 dalies taikymą, nurodęs, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis. Remiantis tokia logika, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (byla Nr. 1S-292-654/2019) taip pat neturėjo būti taikoma BK 52 straipsnio 2 dalis, kadangi asmens OASys balai siekė 51 ir jis buvo 11 kartų pažeidęs vidaus tvarką.

9.10. Gynėjas skunde taip pat cituoja Vilniaus apygardos teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1S-210-468/2012, kuris, gynėjo teigimu, yra aktualus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Be to, dar kartą atkreipdamas dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį (byla Nr. 1S-292-654/2019) gynėjas nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. keičia savo elgesį teigiama linkme.

9.11. Apie R. B. elgesio pasikeitimus yra nurodyta Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologės 2022 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. 86-175. Joje nurodoma, kad R. B. sausio - kovo mėn. lankė ir sėkmingai baigė 10 užsiėmimų. Terapijos eigoje atsiskleidė asmeninės atsakomybės jausmas dėl padaryto nusikaltimo. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologės 2022 m. liepos 8 d. pažymoje Nr. 86-322 nurodoma, kad R. B. 2022 m. kovo - birželio mėn. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų 2 modulių agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus. Grupinių užsiėmimų metu pasižymėjo aukšta motyvacija, leidosi į asmeninę bei modeliuojamų situacijų analizę, sąžiningai ir nuoširdžiai atliko skiriamas užduotis. 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4445 nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas, už kurį atlieką bausmę, yra paskutinis žinomas smurtinio elgesio panaudojimo atvejis. Nuteistasis turi pakankamai aukštą savikontrolę, tai stiprino ir lankydamas agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus pataisos namuose. Savitvarda vertinama teigiamai. Analizuojant asmens gyvenime buvusias situacijas šiuo metu aiškiai geba tai identifikuoti. Problemas sprendžia mąstydamas lanksčiau, kurdamas alternatyvas, linkęs kreiptis pagalbos. R. B. nėra linkęs gyventi šia diena, tačiau lanksčiai kelia asmeninius tikslus. Yra numatęs konkrečius žingsnius tikslams įgyvendinti. Turi gerus ateities formavimo įgūdžius. Asmuo sugeba interpretuoti socialines situacijas, empatiškas. Neišryškėjo kūrybinio ar abstraktaus mąstymo sunkumų. Taigi, mąstymas vertinamas kaip lankstus ir abstraktus. Apibendrinus, galima kelti prielaidą, jog mąstymas ir elgesys nėra susiję su rizika pakartotinai nusikalsti.

9.12. Iš psichologės P. B. 2022 m. spalio 21 d. pažymos Nr. 86-758 matyti, jog R. B. 2022 m. liepos - rugsėjo mėn. lankė ir sėkmingai baigė 7 užsiėmimų grupinę terapiją, skirtą psichikos sveikatai stiprinti, bei savižudybių prevencijai. Psichologės P. B. 2022 m. spalio 21 d. pažyma Nr. 86-763 patvirtina, jog R. B. lankė nusikalstamo elgesio korekcijos EKT individualias konsultacijas. 2022 m. lapkričio 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-2686 nurodyta, kad vertinimo metu nuteistasis neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, kaltę pripažįsta, gailisi. Turimais duomenimis nusikaltimas nėra atliktas iš rasistinio ar diskriminacinio motyvo, taip pat ir pokalbio metu nestebima diskriminacinių nuostatų. Apibendrinant galima teigti, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis niekada nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tęsia darbinę veiklą, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Gynėjas pažymi, jog ankstesniuose Apeliacinio teismo sprendimuose yra remiamasi 2018 metų psichologo išvada, tačiau BK 51 straipsnio pataisoms įsigaliojus 2019 metais, teisėti lūkesčiai, o kartu ir elgesys turi būti nagrinėjami nuo įstatymo įsigaliojimo, remiantis principu, kad įstatymas, sunkinantis nuteistojo padėtį, atgal negalioja.

9.13. Skunde nurodoma, kad nuteistajam R. B. buvo priteista solidariai atlyginti 2 218,40 Lt B. O. Č., 14 821 Lt K. K. – 2 567,85 Lt Valstybinei ligonių kasai – 75 Lt ir 750 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Dalis šios sumos buvo išieškota po nuosprendžio įsigaliojimo, o dalį R. B. mokėjo iš gaunamo uždarbio. Nuteistasis, 2013 m. pradėjęs dirbti pataisos namuose, 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. kovo 2 d. rašytiniais prašymais kreipėsi į buhalteriją, norėdamas sužinoti, kiek jam likę išmokėti kompensacijos už priteistą padarytą žalą. Ant šių prašymų jis rašė kiekvieno mėnesio mokėjimus, kol žalos suma buvo išmokėta. Taigi, R. B. domėjosi žalos atlyginimu ir mokėjo, nevengė atlyginti pareikštus ieškinius. Tai patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojos 2021 m. sausio mėn. raštas, kuriame nurodoma, kad įvykdytas vykdomasis raštas buvo grąžintas jį išdavusiai įstaigai, t. y. prievolė sumokėti ieškinį buvo įvykdyta. R. B. buvo uždėtas banko sąskaitos areštas ir paimta 5 000 Lt suma, tačiau byloje šių duomenų nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kada buvo išduoti vykdomieji raštai nukentėjusiesiems. 2015 metais nukentėjusysis K. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, bet teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė išduoti, nes suėjo ieškinio priteistos žalos išieškojimo senatis. Kadangi teismas atsisakė išduoti dublikatą, tai prieš tai turėjo būti išduotas originalas, bet dėl jo vykdymo byloje nėra žinių. Nuteistasis R. B. pagrįstai suprato, kad jis moka ir apmokėjo visus jam pareikštus ieškinius. Nors teismas ir atsisakė išduoti vykdomojo rašto dublikatą nukentėjusiajam, nes suėjo senaties terminas, tačiau R. B. 2021 m. teismo posėdžio metu pasakė, kad supranta, jog padarytos skriaudos jis pilnai neatstatys, bet nori dirbti ir mokėti moralinę žalą nukentėjusiesiems. 2022 m. sausio mėn. gynėjas R. B. prašymu raštu kreipėsi į K. K. dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakymo negavo. Po ko R. B. pats kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų direktorių su prašymu padėti pervesti pinigus K. K. ir per pataisos namų administraciją pastarajam 2022 m. gegužės 26 d. pervedė 516,26 Eur, 2022 m. rugpjūčio 22 d. – 213,23 Eur, 2022 m. lapkričio 4 d. – 310,23 Eur; B. O. Č. 2022 m. gegužės 27 d. – 310,23 Eur, 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 104,23 Eur. Iš viso K. K. atlyginta apie ketvirtadalis pareikšto ieškinio. Kiek yra žinoma, nė vienas iš kaltininkų K. K. ieškinio nedengė, nors jiems ir buvo pakeistos bausmės ar išleisti į laisvę. BK 51 straipsnio 2 dalyje nėra reikalavimo visiškai atlyginti žalą, ją galima atlyginti ir vėliau, tik reikalingas nuteistojo įsipareigojimas ją atlyginti. R. B. posėdžio metu įsipareigojo atlyginti moralinę žalą. Gynėjo teigimu, šiuos įsipareigojimus R. B. vykdo. 2021 m. teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. G. pareiškė, kad jai nebuvo atlyginta žala. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog A. G. ieškinio byloje nėra pareiškusi. Apie A. G. ieškinius kitose civilinėse bylose taip pat nėra žinoma. Todėl šiuo atveju yra teisinis neapibrėžtumas ir netikrumas, kokiu pagrindu ir kokio dydžio žalą reikia atlyginti A. G.. Be to, R. B. 2021 m. kovo 1 d. per Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovybę kreipėsi į mediatorius, norėdamas atsiprašyti nukentėjusiųjų. Tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes mediacijos procesui netinka atvejai, susiję su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, su tyčiniu žmogaus nužudymu. Siekdamas palengvinti savo dvasines kančias, kurios su metais nemažėja, dėl padarytų praeityje veikų, R. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) A. J. B., iš kurio 2021 m. gegužės 18 d. gavo palaiminimą – pavedimą Dievo gailestingumui. 2022 m. lapkričio 25 d. iš Apaštalinės Nunciatūros Lietuvoje buvo išsiųstas (duomenys neskelbtini) P. R. laiškas, kad Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus gavo R. B. laišką. (Duomenys neskelbtini) P. R. laiške nurodoma, kad Popiežius meldžiasi ir rūpinasi visais tikinčiaisiais pasaulyje, o ypatingai tais, kurie yra atsidūrę sudėtingose gyvenimo situacijose. Niekas negali įeiti į žmogaus vidų, bet pagal aukščiau išvardintus veiksmus galima konstatuoti elgesio pasikeitimus į teigiamą pusę.

9.14. R. B. palaiko ryšius su šeima – motina, broliu ir sūnumis. Ateityje jis turi galimybę apsigyventi pas motiną. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtino, kad bendrovė priims R. B. į darbą pilnu etatu, bendrovės direktorius pažymėjo, kad nuteistasis dirba laisvės atėmimo vietoje ir yra pakankamai motyvuotas darbo rinkai, be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. R. B. nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendrininkais. Gynėjas daro išvadą, kad R. B. turi tvirtus socialinius ryšius, kurie neleis jam grįžti į kriminalinį pasaulį.

9.15. Gynėjo teigimu, maža nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu, pasiekti bausmės tikslai ir pozityvus atliktos bausmės poveikis bei atlyginta žala, leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos R. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir pakeisti jam laisvės atėmimo iki gyvo galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10.1. Nuteistasis skunde nurodo iš esmės identiškus argumentus kaip ir gynėjo skunde, papildomai nurodydamas, jog atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Atsižvelgęs į tai, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, taip pat į bausmės atlikimo laikotarpį (22 metai), nuteistasis nurodo, kad jis visą bausmės atlikimo laikotarpį laikosi taisyklių. Tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi. Anot nuteistojo, jo nusikalstamo elgesio riziką mažina ir jo santykis su motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, broliu ir sūnumis. Nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas motiną ir ja rūpintis. Be to, jis netoleruoja kriminalinės subkultūros, dirba, nedaro poveikio kitiems nuteistiesiems, vengia destruktyvių grupių, pataisos įstaigoje tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos personalu.

10.2. Nuteistasis taip pat nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi buvo nustatyti du neatitikimo kriterijai – nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizika (kuri buvo įvertinta vien tik pagal OAsys metodiką ir prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarčiai byloje Nr. 1S-292-654/2019) ir žalos atlyginimas. Šiuo metu šios sąlygos yra visiškai įvykdytos.

10.3. Be to, per pastaruosius metus nuteistais buvo skatintas 4 kartus už stropų darbą, taip pat suteiktos 2 padėkos, iš viso skatintas 21 kartą ir suteiktos 8 padėkos. Nuteistasis skyrė savo uždarbį žalos atlyginimui, toliau tęsė reabilitacinį darbą koreguojant elgesį. Per paskutinius metus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką R. B. sumažino iki minimalios. Jo pažanga yra akivaizdi, atsižvelgta š teismo sprendimuose nurodytas pastabas.

10.4. Nuteistojo teigimu, jis per 22 metus visiškai pasikeitė. Per šiuos metus kito jo charakteris, tai patvirtina jo pasikeitusi asmenybė ir nuostatos. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nešvelninti nuteistajam paskirtos bausmės tik dėl jo padaryto nusikaltimo pobūdžio negalima, kadangi padarytas nusikaltimas bausmės atlikimo metu nesikeičia ir tokiu būdu nuteistasis praranda bet kokią viltį.

11. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos atsiliepime į skundus prašoma juos atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį.

11.1. Atsiliepime nurodoma, jog priešingai nei nurodoma skunduose, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tame tarpe ir nurodytas skunduose. Taip pat pagrįstai padarė išvadą, jog šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo. Pasak prokuroro, apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nors nuteistojo R. B. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, tačiau šis pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais metais. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tai, kad nuteistasis R. B. pradėjo dėti pastangas koreguoti savo elgesį tik tuomet, kai atsirado galimybė dėl jam paskirtos bausmės švelninimo, yra pagrindas jo pastaruosius veiksmus vertinti tik kaip siekį atitikti formalius reikalavimus tam, kad paskirta laisves atėmimo bausmė iki gyvos galvos būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11.2. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Prokuroro teigimu, šios nuostatos, skirtingai nei nurodoma skunduose, buvo pažymėtos ir skundžiamoje nutartyje. Nors R. B. atitinka visas formalias sąlygas teikiant nuteistąjį paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką bei asmenybę, prokuroro nuomone, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimo.

12. Prašymų, pareiškimų dėl nušalinimų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenko skundai atmetami.

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo skundų argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimą dėl R. B. nustatytos bausmės rūšies keitimo.

14. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

15. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 2000 m. balandžio 25 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

16. Teismui pateikta medžiaga patvirtina skundų teiginius, kad šiuo metu nuteistajam R. B. pagal OASys metodiką yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinta 34 balais, taip pat tai, kad nuteistasis nėra padaręs nustatytos vidaus tvarkos pažeidimų, išskyrus vieną, kuris nėra laikytinas reikšmingu (Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime garsiai kalbėjo su kitu nuteistuoju), neturi galiojančių nuobaudų, dvidešimt vieną kartus buvo skatintas, paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 28 d. Nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, siekia atlyginti priteistus ieškinius, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo programose. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiuose socialinės reabilitacijos plane numatytuose užsiėmimuose, nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, jo požiūris į priežiūrą teigiamas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos manymu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiamas jo asmenybės pokytis.

17. Kita vertus, iš pateiktos medžiagos duomenų matyti, jog nuteistasis R. B. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Dar 2020 m. nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos kėlė abejonių. Antai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologės 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ konstatuota, kad R. B. nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, nemano turintis elgesio trūkumų. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumą lemiantys veiksniai yra išnykę. Specialistė rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sąmoningumo didinimą bei nuostatų korekciją (asmens bylos 4 t., 185 l.). 2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristikoje nurodyta, jog jis savo kaltės įvykdytame nusikaltime nepripažino, jo nuomone, nuteistas per griežta bausme (asmens bylos 4 t., 184 l.). Iš 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar nustatoma, kad tarp to, ką R. B. vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo (asmens bylos 5 t., 37-38 l.). Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad R. B. požiūris nelabai pasikeitė, jam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti jų spaudimui. R. B. savivaizdis neturi realaus pagrindo, subjektyvus, nesavikritiškas, jo gebėjimai priimti moralinius sprendimus yra menki, jis impulsyvaus būdo, mąstyme stokoja lankstumo, elgesys demonstratyvus. Nuteistasis ne kartą naudojo smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, pats paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, jis nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Nors jis ir stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo programas, dirba, tačiau ryškūs asmeniniai pokyčiai nėra stebimi, dalyvauja daugiau tik dėl išorinių paskatų (asmens bylos 5 t., 51-54 l.). Svarbu pažymėti, kad pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl galimybės R. B. pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, 2020 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismo posėdyje R. B. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, menkino savo kaip bendrininko vaidmenį. Tuo tarpu tik 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje jau nurodoma, kad R. B. kardinaliai pakeitė savo elgesį, t. y. jo emocinė gerovė vertinama teigiamai ir nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Šiuo metu situaciniai sprendimai nėra grįsti spontaniškumu/impulsyvumu. Nuteistasis su kitais nesielgia agresyviai, nepasižymi kontroliuojančiu elgesiu, savitvarda vertinama teigiamai. Šiuo metu problemas sprendžia mąstydamas lanksčiai, linkęs kreiptis pagalbos. Jis aiškiai ir lanksčiai kelia asmeninius tikslus, remia visuomenines pažiūras, jo elgesyje ir bendravime atsispindi pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Atsižvelgiant į tai, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nelinkęs pakartotinai nusikalsti (asmens bylos 5 t., 75-77 l.).

18. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pataisos namų teikimas dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, dalyvavę nukentėjusieji K. K. bei A. G. nurodė, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį R. B. jų neatsiprašė ir neatlygino neturtinės žalos. Bylos duomenimis, R. B. 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi su prašymu dėl mediatoriaus paskyrimo, norėdamas atsiprašyti nukentėjusiųjų (asmens bylos 5 t., 71 l.), o iniciatyvos pačiam atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą nuteistasis ėmėsi tik 2022 m. gegužės 26 d.

19. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis R. B. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nepažeidžia vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, šiuo metu siekia atsiprašyti nukentėjusiųjų ir atlyginti žalą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, už ką ne kartą buvo skatinamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kardinalūs elgesio pokyčiai matomi tik pastaraisiais metais, taip pat į išskirtinį R. B. padarytų nusikaltimų intensyvumą, teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog nuteistasis nekelia jokios grėsmės visuomenei ir pritaria žemesniojo teismo išvadai, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme yra per anksti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją dėl nuteistojo R. B. ir jo gynėjo skunduose išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenko skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MeilutisJustas NamavičiusErnestas Rimšelis