- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1699-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19777-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- S. Š., I. I.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Š.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-1351-1087/2021 pagal pareiškėjų S. Š. ir I. I. pareiškimus dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo I. Š., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 skirtą S. Š. tėvų valdžios vaiko R. Š. atžvilgiu apribojimą; 2) nutraukti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 priteistą išlaikymą iš S. Š. nepilnamečiui sūnui R. Š.. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad S. Š. pakeitė savo elgesį, dėl kurio jam laikinai buvo apribota tėvų valdžia, siekia auklėti savo sūnų R. Š., todėl yra pagrindas panaikinti apribojimą, nes tai neprieštaraus sūnaus interesams. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas visą šį laikotarpį palaikė glaudų ryšį su sūnumi, tiek atvykdamas jį aplankyti, tiek bendraudamas su juo elektroninių ryšių priemonėmis. S. Š. ne tik tvarkingai teikė sūnui išlaikymą, tačiau domėjosi, ko sūnui trūksta papildomai ir tenkindavo jo poreikius. Pareiškėjas nurodė, jog yra sukūręs tinkamą aplinką sūnui gyventi, jis gyvena su kita moterimi – T. P., nuomojasi (duomenys neskelbtini) kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi nuolatinį darbą – dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas lanko kursus (duomenys neskelbtini) apie alkoholio, narkotikų žalą, smurto šeimoje prevenciją, pozityvią tėvystę, visiškai atsisakė alkoholio vartojimo.
2. Pareiškėja I. I. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė teismo: 1) panaikinti I. I. atžvilgiu Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu taikytą laikiną tėvų valdžios ribojimą nepilnamečio vaiko R. Š. atžvilgiu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko R. Š. gyvenamąją vietą kartu su motina I. I. motinos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš S. Š. nepilnamečio vaiko R. Š. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise valdo motina I. I.. 2019 m. gruodžio 9 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-145052) pareiškimo reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pareiškėjos buvo atsiimti. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad situacija nuo teismo sprendimo priėmimo yra pasikeitusi iš esmės. Pareigos nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra vykdomos: juo rūpinamasi, su juo bendraujama, teikiamas išlaikymas. Taip pat yra pašalintos visos kitos priežastys, kurios lėmė tokio teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pagrindas teigti, jog situacija yra pasikeitusi iš esmės ir galima spręsti klausimą dėl laikino tėvų valdžios ribojimo panaikinimo. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje šeimoje su jam artimiausiu žmogumi (motina) turi pirmenybę prieš kitus asmenis. Nurodė, kad motina yra atsisakiusi alkoholio vartojimo, išklausė elgesio keitimo kursus ((duomenys neskelbtini)), pakeitė savo gyvenimo būdą, nepalaiko santykių su netinkamai besielgiančiais asmenimis (įskaitant ir vaiko tėvą), sudarė sąlygas tinkamai auklėti savo vaiką, nes turi sudariusi ilgalaikę būsto nuomos sutartį, pasirūpino vaiko lankytina ugdymo įstaiga, dirba ir gauna stabilias pajamas, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų nėra, turi stiprų emocinį ryšį su vaiku, domisi sūnaus pasiekimais, sveikata, bendrauja su juo, teikė ir teikia išlaikymą. Vaikas taip pat yra prisirišęs prie motinos, jie puikiai sutaria. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad, išnyko aplinkybės, dėl kurių jai buvo apribota motinos valdžia į vaiką ir nesant naujų aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų gyventi su motina, laikinas jos valdžios apribojimo panaikinimas nepažeis vaiko teisių ir interesų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – išvadą duodanti institucija) 2020 m. sausio 14 d. teismui pateikė išvadą Nr. 2SD-189, kurioje nurodė, kad įvertinus tai, jog byloje nėra surinkti visi įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjų prašymus, išvadą duodanti institucija šiuo metu neturi galimybės pateikti išvadą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė A. M. pateikė išvadą, kuria nurodė, kad susipažinus su rašytine bylos medžiaga, išklausius šalių paaiškinimus, neprieštarauja, kad būtų panaikintas tėvų valdžios ribojimas abiejų tėvų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad mato tam tikras rizikas, susijusias su tėvystės įgūdžių trūkumu, todėl nurodė, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimo atveju institucija įsipareigoja kreiptis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl pagalbos šeimai, socialinės priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo. Papildomai pažymėjo, kad mato ne tik tam tikras rizikas, bet ir teigiamus pokyčius (tiek vieno, tiek kito iš tėvų), objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra vartojamas alkoholis, kas ir buvo priežastis, dėl ko (duomenys neskelbtini) institucijos parvežė vaiką į Lietuvą, nėra, o kitos rizikos, susijusios su tėvystės įgūdžių tobulinimu, gali būti sprendžiamos su socialinių darbuotojų pagalba.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo tenkino, pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo tenkino iš dalies, panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 pritaikytą I. I. laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko R. Š. atžvilgiu, panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 pritaikytą S. Š. laikiną tėvo valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko R. Š. atžvilgiu, S. Š. reikalavimą nutraukti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 priteistą išlaikymą iš S. Š. nepilnamečiui sūnui R. Š. atmetė, atleido suinteresuotą asmenį I. Š. nuo nepilnamečio vaiko R. Š. globėjos pareigų atlikimo, nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos 2020 m. birželio 17 d. nutartimi, lieka galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai S. Š. ir I. I. yra nepilnamečio vaiko R. Š. tėvai. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 nusprendė: 1) laikinai apriboti I. I. ir S. Š. tėvų valdžią vaiko R. Š. atžvilgiu; 2) priteisti iš I. I. ir S. Š. nepilnamečiui sūnui R. Š. po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki jo pilnametystės arba iki tėvų valdžia atsakovams bus grąžinta (iki tėvų valdžios apribojimo panaikinimo dienos), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti laikiną globėją, paskirtą (duomenys neskelbtini), I. Š.; 4) nutraukti civilinės bylos Nr. 2-864-1041/2019 dalį dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui R. Š., jo gyvenamosios vietos nustatymo; 5) išaiškinti, kad laikinai apribojus tėvų valdžią lieka galioti (duomenys neskelbtini) vaikui R. Š. nustatyta laikinoji globa; 6) priteisti valstybei iš I. I. ir S. Š. po 17,39 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. Kauno rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 nustatytos šios probleminės sritys: 1) atsakovai (t. y., I. I. ir S. Š.) nėra pakeitę savo gyvenimo būdo ir atsisakę alkoholio vartojimo; 2) I. I. neatsakingai renkasi savo gyvenimo partnerius ir toks jos gyvenimo būdas nelemia saugios vaikui aplinkos ir sąlygoja žalingą įtaką vaikui; 3) nepaisant konfliktų, I. I. yra linkusi atnaujinti santykius su S. Š.; 4) atsakovai (I. I. ir S. Š.) nėra pasirengę deramai rūpintis vaiku, jiems reikalingas pereinamasis laikotarpis; 5) kiti du I. I. vaikai taip pat negyvena su ja; 6) I. I. ir S. Š. elgesys ir pastangos pasitaisyti nepasiekė tokio lygio, kad vaikui būtų saugu grįžti bent pas vieną iš tėvų (sprendimo 12.1.–12.6. punktai). Teismas konstatavo, kad atsakovų (t. y., pareiškėjų I. I. ir S. Š.) elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimasis vaiko sveikata, auklėjimu, bendravimas su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimas, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimas (sprendimo 12.6. punktas). Nuo Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimo priėmimo iki dabar nepilnametis R. Š. gyvena su laikinąja globėja – savo senele I. Š.. 2019 m. spalio 17 d. vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu buvo užfiksuota, kad tėvų elgesys, gyvenimo būdas, pasikeitė, nuspręsta, kad tėvai iki 2019 m. gruodžio 1 d. kreipsis į teismą dėl teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios ribojimo panaikinimo (2019 m. spalio 17 d. pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas S. Š. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), darbovietė – (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2020 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) technologinio skyriaus vadovo raštas). Pareiškėja I. I. gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), darbovietė – (duomenys neskelbtini) (dirba nuo 2021 m. balandžio 6 d.), charakterizuojama teigiamai tiek buvusio, tiek esamo darbdavio (2020 m. sausio 24 d. žmogiškųjų išteklių vadovo raštas, 2021 m. gegužės 13 d. raštas). Pareiškėja I. I. baigė vienuolikos sesijų mokymų renginį (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 5 d. pasiekimų pažymėjimas). Pareiškėjas S. Š. lankė Rytų Raidingo smurto šeimoje ir priekabiavimo projektą, apibūdinamas teigiamai (2019 m. lapkričio 25 d. projekto darbuotojo raštas), baigė teigiamos tėvystės programą (2020 m. lapkričio 22 d. Trys P internetu teigiamos tėvystės programos pažymėjimas). Pareiškėjas S. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. vasario 28 d., taip pat nuo 2020 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. alkoholiu nepiktnaudžiavo, tyrimų rezultatai rodė abstinenciją minėtais laikotarpiais (2020 m. kovo 11 d., 2020 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) laboratorijos tyrimų pažymos). 2021 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) laboratorijos kraujo analizės pažymėjime taip pat užfiksuota, kad apytiksliai apie mėnesį iki S. Š. kraujo mėginio paėmimo alkoholio koncentracijos jame nėra. Pareiškėja I. I. laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio alkoholiu nepiktnaudžiavo ((duomenys neskelbtini) analizės sertifikatas). Našlaičių bylų teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta leisti pareiškėjos sūnui N. I. (N. I.) ilgam laikui likti jo motinos I. I. šeimoje. 2020 m. rugsėjo 22 d. N. I. (N. I.) informavo, kad jis sukonfliktavo su motina ir išvyko pas (duomenys neskelbtini) gyvenančią motinos draugę bei nurodė, kad ateityje nori gyventi su ja ((duomenys neskelbtini) našlaičių bylų teismo 2021 m. sausio 19 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) našlaičių teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido pareiškėjos sūnui S. I. (S. I.) ilgam išvykti gyventi motinos I. I. šeimoje (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 23 d. I. I. informavo našlaičių bylų teismą, kad 2020 m. spalio 24 d. ji ir jos sūnus S. I. (S. I.) atvyks į (duomenys neskelbtini) ir paliks sūnų savo brolio globoje, paaiškino, kad kol jos vaikas buvo apsistojęs jos šeimoje, tarp jos ir vaiko būta dažnų konfliktų. 2020 m. spalio 23 d. našlaičių bylų teismas atšaukė 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo S. I. (S. I.) ilgam laikui likti jo motinos I. I. šeimoje ((duomenys neskelbtini) našlaičių bylų teismo 2021 m. sausio 19 d. raštas Nr. 1(duomenys neskelbtini)). Abiejų pareiškėjų namų sąlygos (duomenys neskelbtini) įvertintos kaip tinkamos nepilnamečiui R. Š. lankytis ar gyventi (2021 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) ataskaita).
6. Vertindamas aplinkybes dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir globėjo atleidimo nuo pareigų atlikimo, teismas nustatė, kad šalys siekia nustatyti, ar yra pagrindas panaikinti pareiškėjų I. I. ir S. Š. laikiną tėvų valdžios apribojimą, pritaikytą Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 (toliau – Sprendimas). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, žodinių paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas S. Š. tiek priėmus Sprendimą, tiek šios bylos nagrinėjimo teisme metu dėjo ir deda visas pastangas susigrąžinti sūnų. Bylos duomenimis, laikino tėvo valdžios apribojimo metu pareiškėjas su nepilnamečiu vaiku palaikė ryšį, atvykdavo į Lietuvą pasimatyti, bendravo su R. tiek telefoniniais skambučiais, tiek nuotolinėmis vaizdo ryšio priemonėmis, vaikas su tėvu bendrauti nori. Pareiškėjas prisiėmė atsakomybę už smurtą artimoje aplinkoje ir piktnaudžiavimą alkoholiu, kas buvo pagrindinės priežastys, kodėl (duomenys neskelbtini) tarnybos vaiką paėmė iš jo ir I. I. šeimos. Pareiškėjas koreguoja savo elgesį, lankė ir baigė teigiamos tėvystės programą, smurto šeimoje ir priekabiavimo projektą (2019 m. lapkričio 25 d. projekto darbuotojo raštas, 2020 m. lapkričio 22 d. Trys P internetu teigiamos tėvystės programos pažymėjimas). Be to, pareiškėjas S. Š. nepiktnaudžiauja alkoholiu, bylos nagrinėjimo teisme metu reguliariai teikė tai patvirtinančias tyrimų pažymas (2020 m. kovo 11 d., 2020 m. rugsėjo 8 d., 2021 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) laboratorijos tyrimų pažymos). Taip pat pareiškėjas turi darbą ir gauna pastovias pajamas (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2020 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) technologinio skyriaus vadovo raštas, 2021 m. birželio 25 d., darbo užmokesčio žiniaraštis), teikia vaikui išlaikymą, taip pat atsiunčia siuntinius su reikalingais daiktais, jo gyvenamoji vieta įvertinta kaip tinkama vaikui lankytis ar gyventi (2021 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) ataskaita). Be to, pareiškėjas nebegyvena su pareiškėja I. I., su kuria palaikyti santykiai buvo konfliktiški ir sąlygojo vaiko paėmimą iš šeimos, šiuo metu turi gyvenimo partnerę T. P., su kuria kartu gyvena. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas nurodė, jog jam nekyla abejonių dėl pareiškėjo siekio palaikyti ryšį su nepilnamečiu vaiku ir vykdyti tėvo pareigas. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo metu situacija, nustatyta Sprendime, dėl kurios pareiškėjui laikinai buvo apribota tėvo valdžia, yra pasikeitusi – pareiškėjas keičia savo elgesį, tobulina tėvystės įgūdžius, nepiktnaudžiauja alkoholiu, turi pastovų darbą ir pajamas bei tinkamą vaikui apsistoti ir / ar gyventi gyvenamąją vietą, nuolatos bendrauja su sūnumi bei stiprina su juo ryšį. Taigi yra išnykusios nustatytos laikino tėvo valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui sąlygos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjos I. I. laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vertino, kad pareiškėja taip pat deda pastangas atkurti ir palaikyti ryšį su sūnumi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, socialinės darbuotojos G. R. parodymų teismas nustatė, kad pareiškėja atvykusi į Lietuvą bendrauja su sūnumi tiesiogiai prižiūrint vaiko gerovės centro (duomenys neskelbtini) socialinei darbuotojai, susitikimus stengiamasi organizuoti kiekvieną dieną, pareiškėja su sūnumi ir sūnus su pareiškėja bendrauja noriai, kartu praleidžia po kelias valandas, atvejų, kad pareiškėja prie vaiko būtų neblaivi, nebuvo (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 4 sek. – 14 min. 35 sek., 17 min. 34 sek. – 17 min. 54 sek., 18 min. 21 sek. – 18 min. 33 sek.). Pareiškėja I. I., kaip ir S. Š., turi darbą, gauna darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2020 m. sausio 24 d. žmogiškųjų išteklių vadovo raštas, 2021 m. gegužės 13 d. raštas, 2021 m. gegužės 31 d. pažyma apie darbo užmokestį), taip pat pareiškėja baigė mokymų renginį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu. Įvertinęs pateiktą (duomenys neskelbtini) laboratorijos pažymą teismas nustatė, kad pagal tyrimo rezultatus pareiškėjai nėra įtariamas lėtinis alkoholio vartojimas imties laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio. Pareiškėja susisiekia su sūnumi ir telefonu, ir nuotolinėmis vaizdo priemonėmis, su juo bendrauja, apie tai, kad tokie bendravimai kaip nors kenktų nepilnamečio interesams byloje duomenų nėra. Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjai nebegyvena kartu, kas Sprendimą priėmusio teismo buvo įvertinta kaip probleminis aspektas, dabartinė pareiškėjos gyvenamoji vieta yra įvertinta kaip tinkama apsistoti ir / ar gyventi pareiškėjų nepilnamečiam sūnui (2021 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) ataskaita). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjos atžvilgiu situacija, nurodyta Sprendime, dėl kurios jai laikinai buvo apribota motinos valdžia, taip pat yra pasikeitusi.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors liudytoja T. T. teismo posėdžio metu paliudijo, kad pareiškėja siunčia siuntinius vaikui savo nuožiūra, įdeda maisto produktų, kurių vaikas dėl specialios dietos valgyti negali (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 6 sek. – 1 val. 6 min. 46 sek., 1 val. 7 min. 21 sek. – 1 val. 7 min. 40 sek.), tačiau tuo pačiu liudytoja nurodė, kad pastaruoju metu pareiškėja pradėjo klausti globėjos, ko vaikui reikia bei ką jam siųsti (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 6 min. 6 sek. – 1 val. 6 min. 46 sek.). Be to, liudytoja G. R. teismo posėdžio metu paliudijo, kad susitikimų metu pareiškėja atsižvelgdavo į tai, kad vaikui būdavo įdedama specialaus maisto, todėl atnešdavo žaisliuką (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 20 sek. – 30 min. 31 sek.). Teismas vertino, kad, nors pareiškėja anksčiau ir ne visada nupirkdavo nepilnamečiui tai, ką jis gali valgyti, tačiau pastaruoju metu stengiasi taikytis prie dietinės berniuko mitybos, kas rodo realias pastangas tinkamai rūpintis sūnaus sveikata ir gerove. Teismas pažymėjo, kad vaiko maitinimo įgūdžiams susiformuoti reikia laiko, ypač atsižvelgiant į faktą, kad sūnus jau daugiau nei trejus metus negyvena su pareiškėja, jų gyvenamosios vietos yra skirtingose šalyse, todėl vertino, kad klaidos parenkant sūnaus dietą nėra savaiminis pagrindas spręsti, jog pareiškėjai neturėtų būti panaikintas laikinas motinos valdžios ribojimas.
8. Pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu nurodytų argumentų, susijusių su pareiškėjos pasirenkamais partneriais, teismas pažymėjo, kad Sprendimo 12.2. punkte nurodyta išvada, jog atsakovė (t. y., pareiškėja) neatsakingai renkasi savo gyvenimo partnerius ir toks jos gyvenimo būdas nelemia saugios vaikui aplinkos ir sąlygoja žalingą įtaką vaikui, buvo padaryta atsižvelgiant į tai, kad nutrūkus santykiams su pareiškėju S. Š., pareiškėja palaikė artimus ryšius su žmogumi, kuris nusižudė, o iš jo kraujo tyrimų buvo nustatyta, kad prieš mirtį jis vartojo alkoholį ir narkotikus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad dabartinis pareiškėjos partneris piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotikais. Pati pareiškėja nurodė, kad su buvusiu draugu ji išsiskyrė, nes jis nenorėjo pareiškėjos vaikų, naujasis partneris ją palaiko. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjos žodžiais ir pažymėjo, kad Sprendime nurodyta minėta išvada dėl pareiškėjos partnerių pasirinkimo nereiškia, jog jai yra draudžiama juos rinktis apskritai. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjos aplinka, įskaitant dabartinį partnerį, turėtų būti vertinama sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su kuriuo nors iš jo tėvų, bet ne laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo klausimą.
9. Teismas, vertindamas argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėja galimai vis dar piktnaudžiauja alkoholiu, atkreipė dėmesį į tai, kad įvertinus byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) laboratorijos pažymą, nustatyta, jog ataskaitiniu laikotarpiu nuo apytiksliai 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio mėn. lėtinis alkoholio vartojimas pareiškėjai neįtartas. Pastebėjo, kad jokių kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šį faktą, byloje nepateikta. Liudytoja T. T., nors nurodė, kad pareiškėja turi problemų su alkoholiu, tačiau taip pat patvirtino, kad per šiuo metus dėl alkoholio vartojimo tiksliai pasakyti negali (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 58 sek. – 1 val. 2 min. 30 sek.). Teismas nurodė, kad liudytojos parodymai dėl galimai tebesitęsiančio pareiškėjos alkoholio vartojimo yra laikytini prielaidomis, kurių nepagrindžia kiti bylos įrodymai, todėl jais nesivadovavo.
10. Įvertinęs byloje pateiktus argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėja nereguliariai bendrauja su sūnumi, neteikia jam viso išlaikymo, negalėtų juo visiškai materialiai pasirūpinti, teismas darė išvadą, kad jie nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Teismas pažymėjo, kad liudytojos T. T. parodymai, jog pareiškėja nepaskambino sūnui šių metų kovo mėnesio 14 d., 21 d., balandžio 4 d. (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 55 sek. – 1 val. 12 min. 12 sek.) nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėjos bandymas palaikyti ryšį su sūnumi yra iš esmės ydingas, kadangi tai yra pavieniai, o ne nuolatiniai atvejai. Be to, teismas, nurodė, kad socialinė darbuotoja paliudijo, jog pareiškėja su sūnumi ir sūnus su pareiškėja tiesioginių susitikimų metu bendrauja noriai, kartu praleidžia po kelias valandas, atvejų, kad pareiškėja prie vaiko būtų neblaivi, nebuvo (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 4 sek. – 14 min. 35 sek., 17 min. 34 sek. – 17 min. 54 sek., 18 min. 21 sek. – 18 min. 33 sek.). Dėl išlaikymo teikimo teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja ir sutinka, kad įsiskolinimas egzistuoja, tačiau skola dengiama, o teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja nededa pastangų mokėti išlaikymo laiku ir rūpintis vaiku (bendrauti, siųsti siuntinius ir pan.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos finansinė padėtis ir jos materialinis pajėgumas pasirūpinti sūnumi taip pat turėtų būti vertinami sprendžiant dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ne dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
11. Vertindamas pareiškėjos ir jos kitų nepilnamečių vaikų S. I. (S. I.) bei N. I. (N. I.) santykį, teismas pažymėjo, kad iš byloje surinktų duomenų ((duomenys neskelbtini) našlaičių bylų teismo 2021 m. sausio 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini)) darytina išvada, jog pareiškėja sūnus bandė susigrąžinti ir jai tai buvo pavykę. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų (ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), leidžiančių spręsti, kokios tikrosios priežastys bei kieno iniciatyva lėmė, kad N. pasirinko gyventi (duomenys neskelbtini) su globėjų šeima, o S. grįžo į (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas vertina pareiškėjos pastangas susigrąžinti būtent sūnų R., todėl vien faktas, kad kiti pareiškėjos vaikai negyvena su ja, nors pareiškėja dėjo realias pastangas juos susigrąžinti, nesuteikia pagrindo manyti, jog pareiškėjai neturėtų būti panaikintas laikinas motinos valdžios apribojimas R. atžvilgiu.
12. Teismas pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja T. T. ir suinteresuotas asmuo I. Š. (jos atstovas) akivaizdžiai abejojo esant pagrindui panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą pareiškėjos I. I. atžvilgiu ir nurodė įvairias su tuo susijusias aplinkybes, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad T. T. yra pareiškėjo sesuo, o I. Š. pareiškėjo motina bei R. globėja, kas, atsižvelgiant į bylos pobūdį, šių bylos dalyvių santykį su pareiškėja (tarp jų būta konfliktų (2021 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 35 sek. – 21 min. 57 sek.; 1 val. 18 min. 36 sek. – 1 val. 19 min. 38 sek.), tikėtinai reiškia ir atitinkamą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas nurodė, kad šių byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, nepagrįstus objektyviai surinktais duomenimis, vertina kritiškai.
13. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines, sprendė, kad šiuo metu situacija, nustatyta teismo Sprendime, dėl kurios pareiškėjai laikinai buvo apribota motinos valdžia, yra pasikeitusi ir yra išnykusios nustatytos laikino motinos valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui sąlygos.
14. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas S. Š. ar pareiškėja I. I. negali auklėti nepilnamečio vaiko ar tėvų valdžios apribojimo panaikinimas prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, dėl to pareiškėjų prašymus dėl laikino tėvų (tėvo ir motinos) valdžios apribojimo panaikinimo tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu pareiškėjas S. Š. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 pritaikytą I. I. laikiną motinos valdžios apribojimą nepilnamečio vaiko R. Š. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pareiškėjos I. I. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria teismas nusprendė pareiškėjos I. I. pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo tenkinti yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, sprendęs, kad yra pagrindas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą I. I. netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
1.2. Laikino motinos valdžios apribojimu buvo siekiama, kad pareiškėja pakeistų savo gyvenimo būdą ir elgesį. Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai įstatymas nustato įrodinėjimo pareigą patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs, ji gali tinkamai auklėti vaikus ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime padarydamas išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu, kad jos sugyventinis veda netinkamą gyvenimo būdą, dėl kokių priežasčių kiti du pareiškėjos vaikai pasirinko vienas globėjų šeimą, o kitas pasirinko gyvenimą vaikų globos įstaigoje, įrodinėjimo pareigą perkėlė kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu būdu nuo įrodinėjimo pareigos visiškai atleisdamas pareiškėją. Teismas neįsigilino, ar nepakankamai įsigilino į priežastis, dėl kurių buvo apribota motinos valdžia. Pareiškėjai, kaip motinos valdžia buvo apribota ne dėl alkoholizmo, o dėl alkoholio vartojimo, darančio žalingą įtaką vaikui. Byloje dėl motinos valdžios apribojimo buvo nustatyti faktai, kad atsakovė girta skambindavo vaikui, girta dalyvavo muštynėse gatvėje dienos metu, buvo rasta (duomenys neskelbtini) socialinių darbuotojų girta jų iš anksto suplanuoto vizito metu, kai šeimai buvo skirta intensyvi socialinė priežiūra. Teismas turėjo vertinti, ar pareiškėja iš tiesų pateikė įrodymus, kad ji ne tik pripažino alkoholio vartojimo problemą, tačiau ir ją sprendžia. Teismas visiškai nevertino to, kad pareiškėja niekada nepripažino, kad jos alkoholio vartojimas yra žalingas ir kelia problemų. Net ir apklausiama 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdyje, į klausimą kiek laiko nevartoja alkoholio, ji nurodė, kad iš viso nevartoja alkoholio, kadangi ją tikrino ir socialiniai darbuotojai, ir kraują tikrino ir nerado tenai alkoholio (garso įrašo 34:20 minutė) ir tik po to, kai jai buvo pasakytos pastabos dėl nuolatinio melo, ji nurodė, kad pripažįsta problemą ir ją išsprendė. Teismas nevertino to, kad pareiškėja sako netiesą. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji lankė kokius nors kursus, susijusius su alkoholio problemų sprendimu. Yra pateiktas tik įrodymas, kad ji baigė (duomenys neskelbtini) programą, kuri jai buvo paskirta dėl galimo smurto šeimoje. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėja nesilaiko bendravimo su sūnumi tvarkos ir tokiu būdu pažeidžia sūnaus interesus, kadangi vaikas su globėja laukia jos skambučių nustatytu laiku, tačiau jų nesulaukia.
1.3. Teismas apribodamas pareiškėjos motinos valdžią aiškiai įvardino jos alkoholio vartojimo problemos nepripažinimą ir nesprendimą. Todėl skundžiamo teismo sprendimo išvados, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja sistemingai piktnaudžiautų alkoholiu, teisiškai nepagrįstos. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pripažino problemą ir kad ji ją sprendžia, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti, kad ši problema neegzistuoja. Bylos nagrinėjimo, trukusio nuo 2019 metų pabaigos iki 2021 metų liepos mėnesio, metu pareiškėja pateikė vos vieno alkoholio vartojimo testo rezultatus. 2021 m. birželio 1 d. prašymu Nr. DOK-701303 pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 4 d. daryto alkoholiko vartojimo testo rezultatus, kurie parodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. vartojo alkoholį. Pareiškėja, teismo posėdyje aiškino, kad neva testo rezultatus iškraipė jos vartojami vaistai, tačiau įrodymų apie vaistų vartojimą bei jų įtaką testo rezultatams nepateikė.
1.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo metu pareiškėjos sugyventinis būtų neigiamos charakteristikos. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytą informaciją, jog jo žiniomis, tiek, kiek pareiškėja skelbėsi socialiniuose tinkluose per laikotarpį nuo 2019 metų sausio iki 2021 metų liepos mėnesio, ji turėjo tris ar keturis sugyventinius. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja T. T. 2021 metų balandžio 19 d. teismo posėdžio metu. Pareiškėjos gyvenimo partnerių kaita buvo akcentuota ir apribojant jos motinos valdžią. Pareiškėjos elgesys nepasikeitė. Duomenų apie jos sugyventinio charakteristiką ji nepateikė. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, tokių duomenų nerinko. Teismas akcentavo, kad pareiškėja nutraukė santykius su pareiškėju, kurie apribojant motinos valdžią buvo įvardinti kaip probleminė sritis. Tačiau pareiškėjas su pareiškėja negyveno kartu dar civilinės bylos dėl tėvų valdžios apribojimo metu. 2019 m. sausio 8 d. sprendime kaip probleminę sritį teismas nurodė ne jų gyvenimą kartu, o tai, kad pareiškėja, nepaisant jos duotų paaiškinimų apie tai, kad neva dėl visko kaltas tik pareiškėjas, yra linkusi su juo santykius atnaujinti (sprendimo 12.3 punktas). Tačiau liko neįvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai, kad pareiškėja 2020 m. vasario 12 d. naktį (00:26 minutės) prašė Š. su ja pakalbėti, aiškina, kad jį myli (įrodymai pateikti 2021 m. vasario 1 d. DOK-13581).
1.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nedėjo jokių pastangų ugdyti jos motinystės įgūdžius. Tuo tarpu pareiškėjas, kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), lankė ir baigė teigiamos tėvystės programą. Iš to akivaizdu, kad pareiškėja eilinį kartą teismui teigė netiesą, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokių programų ar kursų, stiprinančių tėvystės įgūdžius.
1.6. Teismas netinkamai vertino įrodymus, gautus iš (duomenys neskelbtini) našlaičių bylų teismo, kurie patvirtino, kad pareiškėja išreiškė norą atgauti atimtas dviejų sūnų globos teises. 2020 m. liepos 17 d. Našlaičių bylų teismo sprendimu buvo leista pareiškėjos sūnui pagyventi su pareiškėja. Tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. N. I. informavo teismą, kad jis išvyko gyventi pas (duomenys neskelbtini) gyvenančią motinos draugę ir kad ateityje nori gyventi jos šeimoje. Kitam pareiškėjos sūnui S. I. buvo leista gyventi su pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu. Tačiau jau spalio 23 d. pareiškėja informavo teismą, kad 2020 m. spalio 24 d. ji ir S. I. atvyks į (duomenys neskelbtini), kur jis šiuo metu gyvena vaikų ir jaunimo socialinių paslaugų centre ir nenori bendrauti su savo motina. Taigi, pareiškėjai buvo sudarytos galimybės auginti kitus jos du vaikus ir nei vienas vaikas nepanoro su ja gyventi. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad neva byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių vaikai atsisakė gyventi su savo biologine motina. Tačiau įrodymus privalėjo pateikti pareiškėja. Byloje buvo pakankamai duomenų, kad per laikotarpį nuo motinystės teisių apribojimo pareiškėja neparodė jokios pažangos stiprindama savo motinystės įgūdžius.
1.7. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos elgesys, lyginant su situacija, buvusia 2019 m. sausio 8 d. sprendimo priėmimo metu, nepasikeitė, ji ir toliau tik epizodiškai teikia vaikui išlaikymą, siunčia siuntinius, neatitinkančius vaiko interesų, nesilaiko bendravimo su sūnumi grafiko, nors teismas, apribodamas jos motinystės teises, aiškiai nurodė, kad toks elgesys turi būti sistemingas, o ne epizodiškas. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra pakeitusi savo elgesį, jog vaiko interesai jai yra svarbesni, nei jos pačios interesai (teisė pramogauti, teisė keisti gyvenimo partnerius), per motinos valdžios apribojimo laiką neatliko jokių veiksmų, kurie rodytų, jos pastangas stiprinti motinystės įgūdžius, todėl nebuvo pagrindo tenkinti jos pareiškimo.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja I. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o S. Š. apeliacinį skundą atmesti, netenkinti I. Š. prašymo dėl pridedamų su atsiliepimu įrodymų prijungimo prie bylos. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Trečiasis asmuo (globėja) I. Š. pateikė atsiliepimą su lydinčia medžiaga USB laikmenoje. Teismas skaitmenizavo atsiliepimą, kuris yra priimtas, susipažinti su priedais galimybių nėra. Nors atsiliepime teigiama, kad esą priedai nėra nauji įrodymai ir su jais proceso dalyviai yra susipažinę, tačiau tai neatitinka tikrovės. Byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką, trečiasis asmuo turėjo visas procesines galimybes teikti į bylą pageidaujamus įrodymus, tačiau to nedarė. Trečiasis asmuo nepateikia duomenų, jog pridedamus įrodymus kada nors teikė teismui ir juos buvo atsisakyta priimti ir nepagrindžia aplinkybės, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik teikiant atsiliepimą. Priėmus teikiamus priedus pareiškėja netenka galimybės tinkamai atsikirsti, nes pats priedų pateikimo būdas (USB laikmena) pasirinktas išimtinai tik todėl, kad būtų sudaryti sunkumai su jais susipažinti, jokių kliūčių nurodytus priedus pateikti šalims matomu būdu nėra. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ne naujas bylos nagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę.
2.2. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo tenkinti nepagrįstų apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliacinio skundo motyvacija yra absoliučiai identiška teiginiams, kurie buvo išsakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir į visus šiuos teiginius teismas motyvuotai yra atsakęs. Buvo ir yra akivaizdu, kad vaiko tėvas, pasitelkdamas į pagalbą savo motiną (vaiko globėją ir trečiąjį asmenį I. Š.) bei seserį (liudytoją T. T.) stengiasi atimti iš nepilnamečio R. Š. jo motiną. Pareiškėjas pamiršo faktines aplinkybes, kurios vyko pareiškėjų šeimoje ir kurios lėmė laikiną tėvų valdžios ribojimą. Būtent pareiškėjo nederamas elgesys 2015-2018 metais įtakojo atitinkamų institucijų veiksmus. Nežiūrint to pareiškėjas, kuris idealizuoja savo elgesį ir veiksmus, visiškai nesąžiningai bei nepagrįstai menkina vaiko motinos pasiektą pažangą, nors tai buvo ir vis dar išlieka sunkus darbas, nes vaiko globėja kartu su liudytoja T. T. dėjo (ir toliau deda) pastangas atriboti vaiką nuo motinos, trukdo bendrauti, neteikia informacijos nei apie vaiko mitybą, nei apie sveikatą, nei apie poreikius, vilkino suderinti laiką bendrauti su vaiku atvykus į Lietuvą, o apeliacinio skundo pateikimas taip pat reiškia, kad ir toliau siekiama naudoti visas priemones, kurios atribotų motiną nuo vaiko.
2.3. Byloje surinkti duomenys pagrindžia aplinkybę, kad tarp motinos ir jos sūnaus emocinis ryšys ne tik nėra nutrūkęs, bet ir sustiprėjęs. O jei šio ryšio kūrimui dėl savo asmeninio priešiškumo sąmoningai netrukdytų tėvas, jo sesuo T. T. ir globėja, tai vaiko-motinos ryšys būtų itin stabilus. Pareiškėja įrodė savo elgesio pokyčius, gebėjimus tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jo auginimu ir deramu išlaikymu, kurio mokėjimo, priešingai nei vaiko tėvas, neprašė nutraukti. Būtent pareiškėja aktyviai domėjosi vaiku, o vaiko globėja vengė teikti informaciją ir buvo itin pasyvi, aktyviai ieškojo tik motinos elgesio ir gyvenimo minusų.
2.4. Byloje pateikti duomenys apie nuolatines pareiškėjos gaunamas pajamas, turimą būstą, tinkamas gyvenimo sąlygas, apie tai, kad buvo domėtasi vaiko ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigomis, padengtus buvusius įsiskolinimus. Pareiškėja buvo aktyvi siekdama, kad jos gyvenimo sąlygas ir jų tinkamumą vaikui įvertintų atitinkamos (duomenys neskelbtini) esančios institucijos. Netgi savo darbinę veiklą pareiškėja priderino prie rūpinimosi vaiku ir, priešingai nei S. Š., nesirenka darbo naktimis.
17. Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjos I. I. pareiškimo dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, panaikinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą, pareiškėjos pareiškimą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo atmesti. Taip pat suinteresuotas asmuo prašo teismo peržiūrėti visus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus, atkreipti dėmesį į pareiškėjos paskutinį darytą alkoholio testą, taip pat į dokumentus atsiųstus iš (duomenys neskelbtini) našlaičių teismo. Nurodo, kad su atsiliepimu pateikiama medžiaga tai nėra nauji įrodymai. Pirmos instancijos teisme ji buvo aptarinėjama, kiek įmanoma rodoma per vaizdo kamerą nuotolinio posėdžio metu ir šalims yra žinoma. Dėl EPP sistemos ribojimų ji nebuvo įkelta į elektroninę bylą. Nurodo, kad byloje sprendžiamas mažo vaiko gerovės klausimas, jis pats negalės pakovoti už save, kaip tai padarė pareiškėjos vyresnieji vaikai, kurie sugebėjo aiškiai pasakyti su kuo jie norėtų gyventi. Nurodo, jog nori, kad R. augtų saugioje aplinkoje, kurioje juo bus pasirūpinta. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje surinktą medžiagą, todėl padarė abejones keliančias išvadas. Apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi nustatytų pagrindų tėvų valdžiai apriboti neabejotinai yra išnykęs tik vienas pagrindas – pareiškėjų bendras gyvenimas, kadangi pareiškėjai nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Bet vieno pagrindo išnykimas savaime nereiškia, kad išnyko ir visi kiti nustatyti pagrindai. Vaiko auginimas ir auklėjimas yra tęstinis procesas, apie kurį negalima spręsti remiantis pavieniais epizodais ar priimant sprendimus, kurie tiesiogiai susiję su vaiko teisėmis, akcentuojant atskiras tėvams palankias aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, pareiškėjų elgesio teigiamiems pokyčiams turėjo būti skiriamas padidintas dėmesys, kadangi yra žinoma, kad pareiškėjai iki atskiriant vaiką nuo tėvų (2017 m. rugpjūčio 5 d.), (duomenys neskelbtini) socialinės institucijos buvo stebimi apie 2 metus (nuo 2015 m. spalio 25 d.). Per visą nurodytą laikotarpį jų elgesys kėlė grėsmę mažamečiam vaikui. Tėvams buvo žinoma, kad nepakeitus gyvenimo būdo, vaikas bus paimtas. Nepaisant to pareiškėjai nepadarė teigiamų išvadų ir vaikas iš šeimos buvo paimtas socialinių darbuotojų apsilankymo metu. Nustatyti tėvų žalingi įpročiai ir netinkamo elgesio modeliai nebuvo keičiami nepaisant visų socialinių institucijų pastangų. 2018/19 metais nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme, taip pat nebuvo įrodyta, kad nuo vaiko paėmimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos šalys padarė tinkamas išvadas ir dėjo reikšmingas pastangas padėčiai pakeisti. Tačiau tėvas (pareiškėjas) pripažino egzistuojant problemą ir neneigė savo atsakomybės už netinkamą vaiko priežiūrą. Motina (pareiškėja) visą šį laiką neprisiėmė atsakomybės, neigė esant alkoholio ar netinkamo vaiko priežiūros problemų, viskuo kaltino pareiškėją. Nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo (2019 m.) iki skundžiamo sprendimo – panaikinti tėvų valdžios apribojimą priėmimo dienos, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmę išvadą, jog pareiškėja pakeitė savo gyvenimo būdą. Todėl, vertinant byloje surinktą medžiagą, daryti vienareikšmišką išvadą, kad visi 2019 metais Kauno apylinkės teismo nustatyti pagrindai apriboti tėvų valdžią yra išnykę, negalima.
3.2. Po santykių nutraukimo su pareiškėja, pareiškėjas užmezgė santykius su kita partnere – T. P., su kuria visą šį laiką gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Ji buvo apklausta proceso metu. S. ir T. santykiai yra stabilūs, į pareiškėjo norą susigrąžinti sūnų sugyventinė žiūri teigiamai, ji buvo susitikusi su R. per jo gimimo dieną ir jie laikas nuo laiko bendrauja. T. su S. sūnumi norėtų daugiau bendrauti, tačiau baiminamasi neigiamos pareiškėjos reakcijos. Sugyventinė turi dvi dukras, vyresnioji gyvena atskirai, nes studijuoja universitete, jaunesnioji gyvena kartu. Visiškai priešinga situacija yra pareiškėjos gyvenime. 2019 metais Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad iš byloje surinktos medžiagos darytina išvada, jog I. I. neatsakingai renkasi savo gyvenimo partnerius ir toks jos gyvenimo būdas nelemia saugios vaikui aplinkos ir sąlygoja žalingą įtaką vaikui. Vertinant pareiškėjos įpročius, susijusius su gyvenimo partnerių pasirinkimu, pastebėtina, kad nuo 2019 m. sausio 8 d. iki šios dienos pareiškėjos požiūris į gyvenimo partnerių pasirinkimą nėra pasikeitęs. Per šį laikotarpi ji yra pakeitusi mažiausiai tris partnerius. Jeigu patikėti pareiškėjos teiginiais, kad šiuo metu ji turi nuolatinį partnerį su kuriuo gyvena, pastebėtina, kad pareiškėjos santykiai su dabartiniu partneriu trunka nepakankamai ilgai, kad būtų galima kalbėti apie jų stabilumą. Be to, į bylą nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie pareiškėjos ir dabartinio partnerio bendrą gyvenimą ar ūkio vedimą. Pareiškėjos teiginiai apie neva teigiamą dabartinio partnerio požiūrį į vaiką yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, iš esmės kaip ir visa pareiškėjos pozicija byloje. Vertinant pareiškėjos gyvenimo būdą nuo 2015 m. spalio 25 d. iki šios dienos bei šioje byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teismo tvirtas įsitikinimas pareiškėjos žodžiais, atmetant kitus įrodymus bei liudytojų paaiškinimus, kelia susirūpinimą.
3.3. Aplinkybę, kad vaikas gyvendamas su motina neturės už ką pavalgyti, teismas vertino kaip nereikšmingą. Teismas priteisė iš tėvų po 200 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui. Tėvas (pareiškėjas) išlaikymą teikė pilna apimtimi ir net viršydamas teismo nustatytą sumą, šią dieną įsiskolinimo nėra. Tuo tarpu pareiškėja teigė, jog turi nedidelį (400 Eur) išlaikymo įsiskolinimą ir žadėjo šią sumą greitu laiku padengti. 2021 m. birželio 30 d. pareiškėja atsiuntė pavedimo kopiją, kuri turėjo patvirtinti pinigų vaiko išlaikymui siuntimą (409,68 Eur), tačiau globėja iki šios dienos šių pinigų į savo sąskaitą nėra gavusi. 2019 metais Kauno apylinkės teismas įvertino aplinkybę, kad kiti du pareiškėjos vaikai taip pat negyvena su ja, jie buvo globojami jos motinos, kas sudarė pagrindą ypatingai kritiškai vertinti atsakovės elgesį, nes ji jau turi gyvenimiškos patirties ir realiai suvokia, ką reiškia prarasti vaikus, tačiau savo klaidas kartoja, įskaitant tokių motinystės įgūdžių ugdymą, kurie nekeltų dvejonių jos gebėjimu suteiki vaikui saugią aplinką (nevartoti alkoholio, ne periodiškai, o sistemingai rūpintis vaiku (skambinti jam, lankyti jį, teikti materialinį išlaikymą) bei bendradarbiauti su institucijomis, galinčioms padėti susiformuoti tinkamiems motinystės įgūdžiams. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė praktiškai, o ne deklaratyviai įrodyti sugebėjimus auginti savo vaikus. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiami įrodymai patvirtina, kad rūpintis suaugusiais vaikais, kurie neturi sveikatos sutrikimų yra žymiai paprasčiau, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo.
3.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos atmestinas požiūris į bendravimą su vaiku yra įprastas jos elgesys. Pareiškėja dažniausiai vaikui nepaskambindavo sekmadieniais. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja nėra suinteresuota palaikyti tinkamus santykius su sūnumi ir šiai dienai nėra pasirengusi jį auginti.
3.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos problemos dėl alkoholio vartojimo nėra išspręstos. Teismas, ignoruodamas pateiktų tyrimų rezultatus konstatavo, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio mėn. alkoholiu nepiktnaudžiavo, o vėliau apskritai konstatavo, kad lėtinis alkoholio vartojimas pareiškėjai neįtartas. Tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu yra vertinamoji sąvoka. Piktnaudžiavimas alkoholiu šioje byloje nebuvo įvardintas kaip pagrindas apriboti tėvų valdžia, pagrindas buvo alkoholio kaip tokio vartojimas apskritai, ko pasekmėje vaikui buvo daroma žalinga įtaka savo amoraliu elgesiu bei neužtikrinama saugia aplinka. Nors visiškas alkoholio vartojimo nutraukimas 2019 metais teismo buvo įvardintas kaip būtinoji sąlyga teigiamam vertinimui dėl tėvų pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą, pareiškėja šį reikalavimą ignoravo ir vienas iš esminių pagrindų, remiantis kuriuo tėvams buvo apribota jų valdžia vaikui, nėra išnykęs. Jau po teismo sprendimo, pareiškėjas važiuodamas namo iš darbo matė prie parduotuvės neblaivius pareiškėją su sugyventiniu ir draugais.
3.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nei ankščiau, nei dabar nesigilina į vaiko tinkamos mitybos ypatumus. Paskutinio posėdžio metu pareiškėja akcentavo, kad suinteresuotas asmuo yra pareiškėjo motina, todėl yra priešiškai nusiteikusi jos atžvilgiu. tačiau suinteresuotas asmuo visų pirma yra R. Š. močiutė, o tai, kad pareiškėjas yra jos sūnus neturi didesnės reikšmės, nes jis yra suaugęs, gebantis savimi pasirūpinti vyras. Be to, nepaisant visų pareiškėjos kaltinimų, viso proceso metu suinteresuotas asmuo stengdavosi elgtis maksimaliai objektyviai ir sakyti tik tiesą. Akivaizdu, kad pareiškėja negalės suteikti R. tinkamos priežiūros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies teismas nepasisako (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
19. Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo I. Š. pateikė naujus įrodymus – duomenis apie S. Š. ir I. I. siųstus sūnui siuntinius, S. Š. teiktą išlaikymą vaikui, vaizdo įrašus ir nuotraukas iš socialinių tinklų apie I. I. gyvenimo būdą ir 2020 m. kovo 10 d. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir šveitimo pagalbos skyrimo. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, pareiškėjai I. I. buvo suteikta galimybė su jais susipažinti (2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėjos atstovei išsiųsta nuoroda), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėją I. I. liečiantys įrodymai, taip pat Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma gali turėti įtakos vertinant apeliaciniame skunde įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymai apie S. Š. siųstus siuntinius ir jo teiktą vaikui išlaikymą nėra susiję su nagrinėjamo skundo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako prijungti.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne) teisėtumo
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas pareiškėjos I. I. pareiškimas dėl laikino valdžios apribojimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-864-1041/2019 pareiškėjai I. I. buvo laikinai apribota motinos valdžia sūnaus R. Š. atžvilgiu. 2019 m gruodžio 2 d. pareiškėja I. I. pateikė teismui pareiškimą laikiną motinos valdžios apribojimą panaikinti, nurodydama, kad pakeitė savo elgesį ir išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytas laikinas jos valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino, nusprendęs, kad šiuo metu situacija, nustatyta teismo sprendime, dėl kurios pareiškėjai laikinai buvo apribota motinos valdžia, yra pasikeitusi ir yra išnykusios nustatytos laikino motinos valdžios apribojimo nepilnamečiui vaikui sąlygos.
22. Pareiškėjas S. Š. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad yra pagrindas panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą I. I., netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.181 straipsnio nuostatas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
23. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 19 punktas). Kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertintas ir tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas).
24. Motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai I. I. nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs, ji gali tinkamai auklėti vaiką ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados, jog byloje nėra duomenų, kad I. I. sistemingai piktnaudžiautų alkoholiu, teisiškai nepagrįstos. I. I. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pripažino problemą ir kad ji ją sprendžia, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti, kad ši problema neegzistuoja. Apeliantas taip pat nurodo, kad pareiškėja nepakeitė savo gyvenimo būdo, nes ir toliau neatsakingai renkasi gyvenimo partnerius. I. I. nedėjo jokių pastangų ugdyti savo motinystės įgūdžius, nelankė jokių kursų. Išlaikymą sūnui teikia epizodiškai, nesilaiko bendravimo su sūnumi grafiko, siunčia siuntinius, neatitinkančius vaiko sveikatos poreikių. (duomenys neskelbtini) našlaičių bylų teismo duomenimis, jai buvo sudaryta galimybė susigrąžinti ir auginti kitus du jos vaikus, tačiau nei vienas vaikas nepanoro su ja gyventi, vienas pasirinkdamas gyvenimą pas I. I. draugę, o kitas – gyvenimą socialinių paslaugų centre.
26. 2019 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendime dėl laikino tėvų valdžios apribojimo buvo nustatyta, jog viena iš tėvų problemų, kurią jie turi išspręsti, yra alkoholio vartojimas (ne alkoholizmas), todėl pareiškėja turėjo įrodyti, kad šią problemą yra išsprendusi. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kaip pareiškėja realiai sprendė alkoholio vartojimo problemą, ar baigė 2019 m. sausio 8 d. teismo sprendime jos minėtus gydymosi nuo alkoholio kursus, ar ėmėsi kitų priemonių, kurios padėtų spręsti šią problemą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja piktnaudžiauja alkoholiu. Teismas, įvertinęs pateiktą (duomenys neskelbtini) laboratorijos pažymą, nustatė, kad pagal tyrimo rezultatus pareiškėjai nėra įtariamas lėtinis alkoholio vartojimas imties laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. balandžio. Sprendime taip pat nurodė, kad kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šį faktą, byloje nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad I. I. išsprendė alkoholio vartojimo problemą. Teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) laboratorijos pažyma, tačiau ši pažyma išduota tik už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. balandžio mėnesio, be to, šioje pažymoje nustatytas rezultatas yra 16 pg/mg, kas vis tik reiškia alkoholio vartojimo indikaciją mėginio laikotarpiu, todėl šis įrodymas patvirtina tik tai, kad pareiškėjai nėra nustatytas lėtinis alkoholio vartojimas imties laikotarpiu, tačiau nepatvirtina, kad pareiškėja neturi problemų su alkoholio vartojimu. Liudytojos G. R. parodymai, kad dviejų pasimatymų su sūnumi Lietuvoje metu pareiškėja buvo blaivi, taip pat neleidžia daryti apibendrintos išvados, kad I. I. nebeturi problemų su alkoholiu. Priešingai, suinteresuotas asmuo I. Š. ir liudytoja T. T. bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog I. I. turi problemų su alkoholiu, nes neblaivi skambindavo sūnui, tačiau paskutiniu metu daugiau neblaivi iš viso nebeskambina, todėl susidaro eilė savaitgalių, kuriais pagal nustatytą bendravimo tvarką I. I. turėtų bendrauti su sūnumi, tačiau ji šios tvarkos nesilaiko. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens I. Š. ir liudytojos parodymus vertino kritiškai, nurodė, jog T. T. yra pareiškėjo sesuo, o I. Š. – pareiškėjo motina bei R. globėja, kas, atsižvelgiant į bylos pobūdį, šių bylos dalyvių santykį su pareiškėja (tarp jų būta konfliktų) tikėtinai reiškia ir atitinkamą suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu šių įrodymų vertinimu nesutinka. Pareiškėja I. I. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl yra gana sudėtinga nustatyti, ar ji pakeitė gyvenimo būdą ir išsprendė alkoholio vartojimo problemą. Būtent I. Š. ir T. T. nuotoliniu būdu daugiausia bendrauja su pareiškėja ir mato jos kasdienį gyvenimą, elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad šių asmenų paaiškinimus patvirtina I. Š. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos iš socialinių tinklų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nėra atsisakiusi alkoholio ir toliau nevengia jį vartoti. Pareiškėja dėl šių įrodymų vertinimo nepasisakė ir jų nepaneigė. Suinteresuoto asmens I. Š. ir liudytojos T. T. parodymai, taip pat pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos kelia rimtų abejonių pareiškėjos žodžiais, kad ji žalingo alkoholio vartojimo problemą pripažino ir išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai užtikrinti vaiko teisę augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, vis tik sprendžia, jog pareiškėja neįrodė, kad yra pakeitusi ankstesnį gyvenimo būdą, gali kontroliuoti alkoholio vartojimą ir tai netrukdys jai tinkamai įgyvendinti motinos valdžią.
27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtina atsakingai vertinti ir tai, kad R. Š. yra mažametis, sergantis reta nepagydoma medžiagų apykaitos liga – fenilketonurija. 2020 m. kovo 10 d. Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje dėl specialiojo ugdymosi ir švietimo pagalbos skyrimo nurodyta, kad R. Š. nustatytas kalbos sutrikimas (žymus kalbos neišsivystymas), dideli specialieji ugdymosi poreikiai, jam būtina logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ir psichologo pagalba. Sergant fenilketonurija, būtina ypatingai kontroliuoti, kad vaikas vengtų maisto produktų, kuriuose yra fenilalanino. Toks vaikas reikalauja ne įprastos priežiūros ir pagalbos, o ypatingai didelės ir atsakingos. Tuo tarpu laikina globėja I. Š. teigė, kad pareiškėja vaiko ligos nesureikšmina, siunčia siuntinius, neįvertinusi, kokie maisto produktai vaikui tinka, o kokie draudžiami. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėja anksčiau ir ne visada nupirkdavo nepilnamečiui tai, ką jis gali valgyti, tačiau pastaruoju metu stengiasi taikytis prie dietinės berniuko mitybos, kas rodo realias pastangas tinkamai rūpintis sūnaus sveikata ir gerove. Teismas nurodė, kad vaiko maitinimo įgūdžiams susiformuoti reikia laiko, ypač atsižvelgiant į faktą, kad sūnus jau daugiau nei trejus metus negyvena su pareiškėja, jų gyvenamosios vietos yra skirtingose šalyse, todėl vertintina, kad klaidos parenkant sūnaus dietą nėra savaiminis pagrindas spręsti, jog pareiškėjai neturėtų būti panaikintas laikinas motinos valdžios ribojimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu teismo vertinimu. Jau 2019 m. sausio 8 d. teismo sprendime buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos vyresnioji socialinio darbo specialistė J. P. pateikė (duomenys neskelbtini) teismui 2018 m. balandžio 8 d. vietos valdžios institucijos socialinio darbo pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo metu institucijai susirūpinimas vaiko gerove daugiausia kilo dėl tėvų nesugebėjimo užtikrinti vaiko sveikatos poreikių tenkinimo. Vaikas turi rimtą sveikatos sutrikimą. Jo tėvams nepavyko nuosekliai dirbti su specialistais, nepaisant sveikatos ir vaikų socialinės globos tarnybos specialistų rekomendacijų ir jiems suteiktos informacijos, todėl vaikui kilo fizinės žalos pavojus. Taigi, problema dėl netinkamo tėvų rūpinimosi vaiko sveikata buvo nustatyta dar 2018 metais, todėl darytina išvada, kad pareiškėja, siekdama laikino valdžios apribojimo panaikinimo, turėjo dėti maksimalias pastangas ir siekti kuo greičiau suprasti specialiuosius vaiko poreikius, atitinkamai išmokti į juos atsižvelgti ir juos tenkinti. Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kol kas pareiškėja neatsakingai ir lengvabūdiškai vertina vaiko poreikius, jai trūksta žinių ir įgūdžių, susijusių su sūnaus sveikatos sutrikimu ir su tuo susijusiais poreikiais, todėl vaiką grąžinus mamai, kai bus būtina kasdien atsakingai užtikrinti tinkamą vaiko mitybą, lavinimą ir ugdymą, dėl pareiškėjos motinystės įgūdžių trūkumo vėl gali kilti pavojus vaiko sveikatai ir likti nepatenkinti specialieji vaiko ugdymo ir lavinimo poreikiai.
28. Apribojant I. I. motinos valdžią, taip pat buvo akcentuota jos gyvenimo partnerių kaita. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad pareiškėja neatsakingai renkasi gyvenimo partnerius, dažnai juos keičia. Tai patvirtina į bylą pateiktos pareiškėjos nuotraukos iš socialinių tinklų. Aplinkybė su kuo gyvena pareiškėja, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra svarbi ir reikšminga, nes tėvams dažnai keičiant partnerius vaikui tampa nebeaišku, kas yra jo šeima, kokios šeimos ribos. Nuolatinė tėvo ar mamos partnerio kaita gali vaikui sukelti nepasitikėjimo, pasipriešinimo ir baimės jausmą, todėl šiuo atveju labai svarbu, kad pareiškėjos šeimoje būtų vedamas atsakingas gyvenimo būdas ir pareiškėja nepasiduotų netinkamai kitų asmenų įtakai.
29. Teismas taip pat pažymi, jog siekdama laikino valdžios apribojimo panaikinimo, pareiškėja turėtų atsakingiau vykdyti išlaikymo teikimo vaikui ir bendravimo su vaiku pareigą. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybės, jog pareiškėja nereguliariai bendrauja su sūnumi ir neteikia jam viso išlaikymo nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikino motinos valdžios apribojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai, šios aplinkybės yra reikšmingos, nustatant, ar pareiškėja jau yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už savo vaiką. Globėjos atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas kalendorius, iš kurio matyti pareiškėjos bendravimo su sūnumi dažnumas, patvirtina, kad pareiškėja per 2020 metus praleido 38 bendravimo su sūnumi dienas. Toks bendravimas yra nepakankamas. Kai pareiškėja ir sūnus gyvena skirtingose valstybėse ir tiesiogiai matosi labai retai, pareiškėjai būtina dėti maksimalias pastangas ir kiek įmanoma dažniau bendrauti su sūnumi bent jau nuotoliniu būdu, siekiant išsaugoti glaudų emocinį ryšį su vaiku.
30. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), tačiau globėjos pateiktais duomenimis pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 699,12 Eur. Šios aplinkybės taip pat tik patvirtina, kad pareiškėjos domėjimasis sūnumi bei elgesio ir gyvensenos būdo keitimas nėra pakankamai stabilus ir ilgalaikis.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos atžvilgiu situacija, dėl kurios jai laikinai buvo apribota motinos valdžia, yra pasikeitusi. Pareiškėja I. I. stengėsi ir jos elgesys rodo ją siekiant vykdyti savo pareigas vaikui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės dar nėra pasikeitusios tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėja šiuo metu yra įgijusi pakankamai įgūdžių ir pilnai pasiruošusi tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, užtikrinti jam tinkamą sveikatos priežiūrą ir saugią aplinką.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.181 straipsnio nuostatas ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimo dalis, kuria teismas panaikino I. I. nustatytą laikiną valdžios apribojimą, panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos I. I. pareiškimas atmetamas.
33. Civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas laikinas valdžios apribojimas I. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos I. I. pareiškimą atmesti.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.