- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- eI3-922-631/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02542-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Egidija Puzinskaitė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Uždaroji akcinė bendrovė „Stamita“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Stamita“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja akcinė bendrovė „Stamita“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. AS-140 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius (kito požeminio vandens) dydį, sumažinant jį nuo 22 884 Eur iki 2 288,4 Eur ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad už 2018 m. I – IV, 2019 m. I ir dalį II ketvirčio nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijų už išgautą vandens kiekį ir už šį pažeidimą pritaikyta sankcija, t. y. mokesčio tarifo dydis padidintas 10 kartų, kas nėra proporcinga ir adekvati teisės pažeidimui bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Pažymi, kad Deklaracijos nebuvo pateiktos dėl buhalterijos klaidos, neturint tyčios nuslėpti išgautus išteklius ar taip išvengti mokestinių prievolių. Teigia, kad pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti išgautus kito požeminio vandens kiekius ir dėl to turėti kokios nors mokestinės naudos. Pareiškėja tinkamai ir teisingai vedė išgaunamo požeminio vandens apskaitą, pildydavo ir saugodavo visus reikiamus gręžinio ir vandens skaitliuko duomenis, taip pat teikė požeminio vandens gavybos metines ataskaitas Lietuvos geologijos tarnybai prie aplinkos apsaugos ministerijos, iš kurių už visus laikotarpius buvo ir dabar gali būti nustatyti tikslūs ir teisingi gavybos iš gręžinio duomenys, ir išgauti vandens kiekiai konkrečiais mėnesiais už skundžiamame Sprendime nurodytą laikotarpį ir būtent šių duomenų pagrindu buvo nustatytas išgautas požeminio vandens kiekis, kas sudarė galimybę surašyti 2021 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktą Nr. (7.2)-PA-1881. Tai, kad pareiškėja pateikė paaiškinimą ir šiuos duomenis, nurodyta Patikrinimo akte.
Akcentuoja, jog pareiškėja dėjo pastangas, kad būtų ištaisytos visos padarytos klaidos, o deklaracijos pateiktos už Patikrinimo akte nurodytus laikotarpius ir mokesčiai su delspinigiais sumokėti (padarytas sudengimas esančiomis permokomis) kaip įmanoma operatyviau ir tai buvo padaryta dar iki 2021 m. gegužės 21 d. Patikrinimo akto surašymo.
Pareiškėjos manymu, dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Valstybės biudžetas nepatyrė tiesioginės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, paaiškina, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (7.2)-AD5-5696 „Pranešimas apie patikrinimą/pavedimas“ informavo Bendrovę, kad 2021 m. balandžio 8 d. pradėtas UAB „Stamita“ planinis teminis patikrinimas. Patikrinimo dalykas – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2018 – 2020 m.
Nurodo, kad po atlikto mokestinio patikrinimo 2021 m. gegužės 21 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (7.2)-PA-1881. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Stamita“ iki 2021 m. vasario 24 d. turėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 16 d. išduotą leidimą Nr. PV-17-31 naudoti „Snow arena“ vandenvietės (reg. kodas 4734), esančios Druskininkų sav., Leipalingio sen., Mizarų k., Nemuno kel. 2, gėlo požeminio vandens išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Bendrovė 2018 m., 2019 I ketv. ir dalį II ketv. eksploatavo minėtą „Snow arena“ gėlo požeminio vandens vandenvietę, kurioje yra eksploatacinis (gavybos) gręžinys Nr. 49612 (išgręžtas 2011 m. sausio 25 d.) ir eksploatacinis (gavybos) gręžinys Nr. 49613 (išgręžtas 2011 m. sausio 26 d.). Remiantis patikrinimo metu pateiktais dokumentais ir informacija nustatyta, kad Bendrovė 2018 m., 2019 m. I ketv. ir dalį II ketv. iš „Snow arena“ gėlo požeminio vandens vandenvietėje esančių gręžinių Nr. 49612 ir Nr. 49613 išgavo ir naudojo gėlą požeminį vandenį, o būtent: 2018 m. I ketv. išgavo ir naudojo 3278 m³; 2018 m. II ketv. – 3913 m³; 2018 m. III ketv. – 5894 m³; 2018 m. IV ketv. – 3694 m³; 2019 m. I ketv. – 4106 m³; 2019 m. II ketv. – 437 m³ gėlo požeminio vandens, tačiau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijų už 2018 m. I – IV ketv. ir 2019 m. I, II ketv. Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas už 2018 m. I – IV ketv. ir 2019 m. I, II ketv. UAB „Stamita“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikrinimo metu, t. y. už 2018 m. I – IV ketv. pateikė 2021 m. balandžio 15 d., o už 2019 m. I, II ketv. pateikė 2021 m. gegužės 10 d.
Pabrėžia, kad pareiškėja, būdama mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtoja ir nedeklaruodama išgautų valstybinių gamtos išteklių, t. y. 21 322 m³ požeminio vandens kiekio, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 2, 4 dalies bei Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formų, jų pildymo ir pateikimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.), 5, 7, 9 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą 2018 m. I – IV ketv., 2019 I, II ketv. išgautą ir naudotą požeminio vandens 21 322 m³ kiekį, paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, kurį sudaro 22 844 Eur suma.
Akcentuoja, kad tai, kas nebuvo deklaruota (oficialiai pareikšta/patvirtinta), laikytina nuslėptu, nepriklausomai nuo to ar nedeklaruota tyčia ar dėl neatsargumo. O valstybė (jos įgaliotos institucijos), kai mokesčio mokėtojas savo pareigos apskaityti ir mokėti mokesčius nevykdo, pritaiko sankciją – mokestį didesniu tarifu, kurio tikslas turi prevencinį pobūdį, o būtent – mokesčio mokėtojus skatina elgtis atsakingai, tvarkingai vesti apskaitą, tiksliai deklaruoti duomenis ir atgraso nuo mokesčio vengimo. Be to, pažymi, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1– 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Mano, kad jei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais teismas nuspręstų sumažinti UAB „Stamita“ priskaičiuotą mokestį už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu ir nenustatytų Departamento neteisėtų veiksmų, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteisiamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti, detalizuodama skunde išdėstytus argumentus, pažymėjo, jog Bendrovė laiku teikė duomenis Geologijos tarnybai, todėl nieko nebuvo slepiama. Pats pažeidimas buvo laiku pašalintas, iš karto, tik pastebėjus klaidą, dar iki patikrinimo akto surašymo. Atkreipė dėmesį į ydingą teisinį reglamentavimą, nenumatantį diferencijavimo.
Šalies argumentai
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdyje duodama paaiškinimus, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsikirsdama į pareiškėjos atstovės argumentus dėl pažeidimo ištaisymo akcentavo, kad jis buvo ištaisytas tik patikrinimo metu, o duomenų tiekimas Geologijos tarnybai nereiškia deklaracijų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjai paskaičiuotas padidintas 22 844 Eur mokesčio tarifas už 2018 metų I – IV ketvirčiais – 2019 metų I – II ketvirčiais išgautą požeminį vandens išteklių kiekį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (7.2)-AD5-5696 informavo Bendrovę, kad 2021 m. balandžio 8 d. pradėtas UAB „Stamita“ planinis teminis patikrinimas. Atlikęs pareiškėjos mokesčio už gamtos išteklių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2018 – 2020 metus, 2021 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktu Nr. (7.2)-PA-1881 konstatavo, kad pareiškėja iki 2021 m. vasario 24 d. turėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 16 d. išduotą leidimą Nr. PV-17-31 naudoti „Snow arena“ vandenvietės (reg. kodas 4734), esančios Druskininkų sav., Leipalingio sen., Mizarų k., Nemuno kel. 2, gėlo požeminio vandens išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Bendrovė 2018 m., 2019 m. I ketv. ir dalį II ketv. eksploatavo „Snow arena“ gėlo požeminio vandens vandenvietę, esančią Druskininkų sav., Leipalingio sen., Mizarų k., Nemuno kel. 2, kurioje yra eksploatacinis (gavybos) gręžinys Nr. 49612 (išgręžtas 2011 m. sausio 25 d.) ir eksploatacinis (gavybos) gręžinys Nr. 49613 (išgręžtas 2011 m. sausio 26 d.).
Nustatyta, kad Bendrovė 2018 m., 2019 m. I ketv. ir dalį II ketv. iš „Snow arena“ gėlo požeminio vandens vandenvietėje esančių gręžinių Nr. 49612 ir Nr. 49613 išgavo ir naudojo gėlą požeminį vandenį. 2018 m. I ketv. išgavo ir naudojo 3 278 m³; 2018 m. II ketv. – 3913 m³; 2018 m. III ketv. – 5894 m³; 2018 m. IV ketv. – 3694 m³; 2019 m. I ketv. – 4106 m³; 2019 m. II ketv. – 437 m³ gėlo požeminio vandens, tačiau pasibaigus mokestiniam laikotarpiui Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijų už 2018 m. I-IV ketvirčius ir 2019 m. I, II ketvirčius.
Todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu už laiku nedeklaruotą išgaunamo požeminio vandens kiekį pareiškėjai paskaičiuotas mokestis, taikant didesnį tarifą – 22 844 Eur.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir Įstatymas), nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).
Pareiškėja tik patikrinimo metu už 2018 metų I – IV ketvirčius ir 2019 metų I, II ketvirčius pateikė mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, t. y. už 2018 metų I – IV ketvirčius pateikė 2021 m. balandžio 15 d., o už 2019 m. I, II ketvirčius pateikė 2021 m. gegužės 10 d.
Pareiškėjos teigimu, Deklaracijos nebuvo pateiktos dėl buhalterijos klaidos, neturint tyčios nuslėpti išgautus išteklius ar taip išvengti mokestinių prievolių. Pareiškėja pripažįsta savo klaidą dėl nedeklaravimo išgaunamo požeminio vandens ir dėjo pastangas, kad būtų ištaisytos visos padarytos klaidos, o deklaracijos pateiktos už Patikrinimo akte nurodytus laikotarpius ir mokesčiai su delspinigiais sumokėti (padarytas sudengimas esančiomis permokomis) kaip įmanoma operatyviau ir tai buvo padaryta dar iki 2021 m. gegužės 21 d. Patikrinimo akto surašymo. Be to, pareiškėja nurodo teikusi duomenis Geologijos tarnybai, todėl teigia nesant pagrindo vertinti, kad Bendrovė galėjo sąmoningai slėpti išgaunamų išteklių kiekį ir nemokėti mokesčių. Geologijos tarnyba turėjo visus duomenis.
Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad pareiškėja sistemingai, nuo 2018 m. iki 2019 m. vidurio nedeklaravo ir nemokėjo mokesčio už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Tai, kad pareiškėja pateikė deklaracijas ir mokestį sumokėjo tik pradėjus jos patikrinimą, leidžia vertinti, kad pareiškėja nebūtų deklaravusi išgauto vandens kiekio ir mokesčio už jį nebūtų sumokėjus ir toliau, tokiu būdu būtų slepiami mokesčiai ir daroma žala Lietuvos Respublikos biudžetui. Argumentai dėl duomenų teikimo Geoligijos tarnybai šiam ginčui neturi reikšmės, kadangi deklaracijas apie išgaunamų išteklių kiekį ir mokesčius už juos sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pats juridinis asmuo, kitos institucijos negali šių duomenų perduoti mokesčių inspekcijai. Pripažintina, kad pareiškėja nebuvo atsakinga, laiku ir tinkamai neįgyvendino savo pareigų, ir tai sąlygojo pažeidimo padarymą. Pareiškėja tik patikrinimo metu pateikė deklaracijas, ištaisė klaidas ir sumokėjo mokesčio skirtumą bei delspinigius.
Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai, kad deklaracijos nebuvo pateiktos dėl buhalterijos klaidos, kurią pareiškėja vėliau ištaisė, žala valstybei nepadaryta, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip aplinkybės, pateisinančios deklaracijų nepateikimą bei mokesčio nemokėjimą įstatymo nustatytais terminais ir tvarka. Juridinis asmuo turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, juos žinoti, taikyti savo veikloje, kadangi šie įstatymo reikalavimai yra imperatyvūs, taip pat turi numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus.
Teismas pažymi, kad esant nustatytoms šioms aplinkybėms, Departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja 2018 – 2019 m. atitinkamų ketvirčių nustatytais mokestiniais laikotarpiais nedeklaravo išgautų valstybinių gamtos išteklių (kito požeminio vandens) kiekių. Pareiškėja šiais veiksmais pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu, už laiku nedeklaruotą išgaunamo požeminio vandens kiekį buvo paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą – 22 884 Eur.
Teismo vertinimu, tiek 2021 m. gegužės 21 d. patikrinimo aktas, tiek jį patvirtinantis Sprendimas yra teisėti, nustatytos aplinkybės aiškios, pagrįstos teisės aktais ir pakankamai motyvuotos.
Departamentas, veikdamas pagal jam teisės aktais suteiktą kompetenciją, neturėjo diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį taikytinas mokesčio tarifas dauginant iš 10.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).
Kaip matyti iš Patikrinimo akto, patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidimą – išgauto vandens kiekio nedeklaravimą ir nesumokėjimą – būtų padariusi tyčia ar būtų turėjusi tikslą nuslėpti išgaunamo požeminio vandens kiekius. Tai suponuoja išvadą, kad Bendrovė neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautus gamtos išteklių kiekius ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei. Imperatyvių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje nevykdymas šiuo atveju nelaikytinas sąmoningu.
Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta, neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėja prašo priskaičiuotą padidintą mokesčio sumą sumažinti iki 2 288,4 Eur. Teismo įsitikinimu, įvertinus laiko tarpą, kurį nebuvo deklaruoti gamtos išteklių kiekiai ir nemokėti mokesčiai, mokesčio sumą, Įstatyme nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, nagrinėjamu atveju, minėtą mokestį už nedeklaruoto išgauto požeminio vandens išteklių kiekį proporcinga ir teisinga apskaičiuoti taikant koeficientą 2.
Dėl išdėstytų aplinkybių, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. AS-140 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas 22 884 Eur mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 10, keistina ir sumažinamas mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018–2019 metų atitinkamus mokestinius laikotarpius iki 4 576,8 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. AS-140 dalyje „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius (požeminį vandenį) patvirtintą 22 884 eurų mokesčio sumą sumažinti iki 4 576,8 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 8 euro centų).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.