Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės Bigbank AS, veikiančios per Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė užsienio bendrovė Bigbank AS, Lietuvoje veikianti per Bigbank AS filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. B. 2 708,41 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 2 441,32 Eur kredito likutis, 85,34 Eur sutartinės palūkanos nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2021 m. spalio 28 d., 8,19 Eur sutarties administravimo mokesčio skola nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, 173,56 Eur nuostoliai (negautos pajamos), kurios atitinka mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 12 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

3. Teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei 2 441,32 Eur negrąžintą kreditą, 85,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 8,19 Eur administravimo mokestį, 173,56 Eur negautas pajamas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (2 708,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 61 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 54,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

4. Teisme 2022 m. lapkričio 10 d. gautas atsakovės prašymas dėl teisminio proceso dalies pakartojimo, kurį teismas, įvertinęs jo turinį (dėstomus nesutikimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimu argumentus), vertino kaip apeliacinį skundą, kuriuo prašoma pakartoti teisminio proceso dalį suteikiant fiziniam asmeniui teisę ne tik ginti savo poziciją civilinėje byloje Nr. e2-10442-1099/2022, tačiau ir pašalinti trūkumus, atsiradusius vykstant ilgam teisminiam procesui ir netikėtiems pokyčiams dokumentuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

6. Teismas nurodė, kad atsakovės suformuluotas reikalavimas yra nekonkretus ir iš jo nėra aišku, kokio konkretaus teisinio rezultato siekia atsakovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą, t. y. jį panaikinti visą/dalyje, pakeisti ir pan., todėl įpareigojo atsakovę nurodyti, ko pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnį prašo apeliacinės instancijos teismo ir kokiu pagrindu, atsakovės manymu, sprendimas yra neteisėtas.

7. Teismas taip pat išaiškino atsakovei CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 82 straipsnio nuostatas ir nurodė, kad priklausomai nuo siekiamo rezultato atsakovė, suformulavusi apeliacinio skundo reikalavimą ir jį įkainojusi (įvertinusi skaitine išraiška), privalo sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.

8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje 2022 m. spalio 27 d. priimtas sprendimas yra galutinis sprendimas (tik dar neįsiteisėjęs), kuriuo buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas (CPK 260 straipsnis), ir šioje proceso stadijoje (po priimto sprendimo) procesas/jo dalis negali būti pakartojamas, t. y. atsakovei nesutinkant su priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas CPK XVI skyriuje nustatyta tvarka (kas buvo išaiškinta ir pačiame teismo sprendime).

9. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė atsakovei 7 dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti, išaiškindamas, kad jeigu atsakovė per nustatytą terminą pašalins nurodytus trūkumus, procesinis dokumentas – apeliacinis skundas, bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir leisti pirmosios instancijos teismui pakartoti teisminį procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės prašymą dėl proceso dalies pakartojimo laikė apeliaciniu skundu. Atsakovė tokį prašymą teikė sąmoningai, nelaikydama jo apeliaciniu skundu.

10.2. Yra pagrindas leisti pakartoti teisminį procesą pirmosios instancijos teisme, suteikiant ieškovei ir atsakovei teisę taikiai susitarti, kadangi ginčo tarp šalių nebuvo.

11. Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė 2022 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą, patenkinus jos atskirąjį skundą, pratęsti pirmosios instancijos sprendimo įsigaliojimą tiek dienų, kiek truko procesinių veiksmų atlikimas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo.

12. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. sausio 11 d. taip pat pateikė prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą civilinėje byloje Nr. e2-10442-1099/2022 dėl galimai neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Loretos Radzevičienės, Dariuš Lučinski, Pavel Liubkevič, teismo pirmininkės Viktorijos Šelmienės veiksmų, o iki tol, kol bus atliktas šis tyrimas, nutraukti vykdomą teisminį procesą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas pašalinti jos pateikto procesinio dokumento, įvardinto „Dėl teisminio proceso dalies pakartojimo“ ir pirmosios instancijos teismo vertinto kaip apeliacinis skundas, trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, (ne)buvimo

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu išnagrinėjo bylą, kuriuo ieškovės užsienio bendrovės Bigbank AS, Lietuvoje veikiančios per Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovei A. B. dėl įsiskolinimo priteisimo patenkino visiškai. Po sprendimo byloje priėmimo, 2022 m. lapkričio 10 d. atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, įvardintą prašymu „Dėl teisminio proceso dalies pakartojimo“, kuriuo prašo suteikti jai teisę ne tik ginti savo poziciją šioje civilinėje byloje, tačiau ir pašalinti trūkumus, atsiradusius vykstant ilgam teisminiam procesui ir netikėtiems pokyčiams dokumentuose.

17. Pirmosios instancijos teismas, atsakovės pateiktą procesinį dokumentą vertinęs kaip apeliacinį skundą, skundžiama 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė terminą jo trūkumams pašalinti. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad ji sąmoningai pateikė prašymą pakartoti teisminio proceso dalį, o ne apeliacinį skundą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas suponuoja, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba, tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

19. Pažymėtina tai, kad galiojantis CPK numato šias civilinio proceso stadijas: civilinės bylos iškėlimo stadiją (CPK 135–138 straipsniai), pasirengimo teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui stadiją (CPK 225–233 straipsniai), teisminio civilinės bylos nagrinėjimo stadiją (CPK 153–224, 234–298 straipsniai), neįsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų (apeliacijos) peržiūros stadiją (CPK 301–339 straipsniai), įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūros stadija (kasacija ir proceso atnaujinimas) (CPK 340–374 straipsniai) bei vykdymo proceso stadiją (CPK 583–779 straipsniai). Kiekvienai civilinės bylos proceso stadijai būdinga tik jai taikytinų taisyklių visuma (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

20. Teisminio nagrinėjimo bylos stadija pirmosios instancijos teisme baigiama teismui priėmus ir paskelbus teismo sprendimą. Tokiu būdu byla yra išsprendžiama iš esmės ir teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme laikomas baigtu (CPK 259 straipsnis, 260–262, 268 straipsniai). Dalyvaujančiam byloje asmeniui nesutinkant su priimtu teismo sprendimu, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, jis turi galimybę apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, paduodamas apeliacinį skundą per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 279, 301 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas paduodamas per tą teismą, kurio sprendimas yra skundžiamas (CPK 310 straipsnis).

21. Pažymėtina, kad kitokia galimybė ginčyti neįsiteisėjusį galutinį teismo sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje (negu pateikiant apeliacinį skundą) ir kvestionuoti teisminio proceso metu galimai teismo padarytus proceso ir/ar materialinės teisės pažeidimus, civilinio proceso įstatyme nėra numatyta. Bylą išnagrinėjęs ir galutinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas pats negali peržiūrėti savo priimto sprendimo ir spręsti dėl to, ar egzistuoja įstatyme numatyti pagrindai jį panaikinti ir/ar pakeisti (visiškai ar iš dalies).

22. Paminėtina, kad bendrai teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 316 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Pastebėtina, kad procesinio dokumento pobūdį nulemia ne tai, kaip šis procesinis dokumentas įvardintas, tačiau jo turinys ir tai, kokių teisinių padarinių juo siekiama, ką kiekvienu konkrečiu atveju ir įvertina teismas, gavęs atitinkamą dalyvaujančio byloje asmens procesinį dokumentą.

24. Šiuo atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktame savo procesiniame dokumente, įvardintame prašymu „Dėl teisminio proceso dalies pakartojimo“ analizavo ir vertino pirmosios instancijos teismo nagrinėjant bylą galimai padarytus tiek proceso, tiek materialinės teisės pažeidimus, taigi kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Todėl, įvertinus tai, kad bylą išnagrinėjus pirmąja instancija ir priėmus sprendimą, per trisdešimt dienų įstatyme numatyta galimybė priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą patikrinti tik pasinaudojant apeliacijos teise (pateikiant apeliacinį skundą), ir šiuo atveju įvertinus atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį (nepriklausomai nuo to, kaip jis pavadintas), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovės pateiktas procesinis dokumentas savo esme laikytinas apeliaciniu skundu (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

25. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės pateikto procesinio dokumento priėmimo, pagrįstai vadovavosi CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje numatytomis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančiomis teisės normomis, tarp jų ir nuostatomis, numatančiomis reikalavimus, keliamus apeliacinio skundo turiniui, ir dėl to nustatė atsakovei terminą pašalinti jos pateikto procesinio dokumento trūkumus – aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą bei sumokėti įstatyme numatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai, 4 dalis).

26. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su tuo, jog jos pateiktas prašymas „Dėl teisminio proceso dalies pakartojimo“ pirmosios instancijos teismo laikytas apeliaciniu skundu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią faktinę situaciją bei įstatyminį reglamentavimą šiuo aspektu ir panaikinti skundžiamą nutartį. Pabrėžtina, kad šiuo atveju iš atsakovės nėra atimama teisė visgi jai pačiai nuspręsti įgyvendinti apeliacijos teisę ar ne, t. y. pasirinkti, ar šalinti pirmosios instancijos teismo jai nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, ar to nedaryti, įvertinant ir tokio neveikimo galimas teisines pasekmes – apeliacinio skundo laikymą nepaduotu (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

27. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas atliekamas apeliacinės instancijos teismo, kuris, išnagrinėjęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktą apeliacinį skundą, priima vieną iš CPK 326 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Tokiu būdu, šioje stadijoje (po teismo sprendimo priėmimo) atsakovės siekiamas teisminio proceso pakartojimas pirmosios instancijos teisme savo esme būtų tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduotų bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, t. y. nustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus (proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai, ir/ar bent vieną absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą) ar pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalint išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis).

28. Atsakovei dėstant argumentus dėl to, kad teisminio proceso pakartojimas pirmosios instancijos teisme yra būtinas ir turint tikslą sudaryti taikų susitarimą su ieškove, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartis gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje, taigi ir po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (CPK 140 straipsnio 3 dalis).

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį ir, laikęs ji apeliaciniu skundu, pagrįstai nustatė atsakovei terminą šio procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kadangi atsakovė neginčija konkrečių pirmosios instancijos teismo nustatytų apeliacinio skundo trūkumų (atsakovė atskirąjį skundą grindžia tik argumentais dėl jos pateikto procesinio dokumento pobūdžio), apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau šioje nutartyje nepasisako.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovės prašymas pratęsti pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimą tiek dienų, kiek truko procesinių veiksmų atlikimas po skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutarties priėmimo, negali būti tenkinamas dėl to, kad teismas neturi galimybės pratęsti įstatymo (o ne teismo) nustatytų terminų (CPK 77 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovei pasirinkus pašalinti pirmosios instancijos teismo jai nustatytus apeliacinio skundo trūkumus, jos apeliacinis skundas būtų laikomas paduotu pradinio jo padavimo dieną, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d. (nepraleidus trisdešimties dienų apeliacinio skundo padavimo termino), dėl ko apskritai nekiltų net ir būtinybė spręsti dėl jo atnaujinimo (CPK 78 straipsnis, 316 straipsnio 2 dalis).

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atsakovės prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą civilinėje byloje Nr. e2-10442-1099/2022 dėl galimai neteisėtų Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų Loretos Radzevičienės, Dariuš Lučinski, Pavel Liubkevič, teismo pirmininkės Viktorijos Šelmienės veiksmų, o iki tol, kol bus atliktas šis tyrimas, nutraukti vykdomą teisminį procesą.

32. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė dėl atsakovės pateikto procesinio dokumento pobūdžio, t. y. to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės pateiktą prašymą „Dėl teisminio proceso dalies pakartojimo“ laikė apeliaciniu skundu, todėl atsakovės 2023 m. sausio 11 d. prašyme šiuo aspektu dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Antra, atsakovei išaiškintina, kad teismas nėra ikiteisminio tyrimo institucija ar įstaiga, turinti įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka asmenų atžvilgiu pradėti ir/ar atlikti ikiteisminį tyrimą. Trečia, pabrėžtina, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal joje pateikto atskirojo skundo dalyką, neperžengdamas jo ribų, ir jam nėra suteikta kompetencija civilinėje byloje vertinti Vilniaus apylinkės teismo ar bet kurio kito teismo teisėjų/teismo pirmininko atliekamų veiksmų teismo veikloje, organizuojant darbą ir pan.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo padavimo tvarką bei sąlygas, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus yra pasibaigęs, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atsakovei nustatytinas naujas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei A. B. terminą iki 2023 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartyje nustatytus apeliacinio skundo trūkumus.