- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-612-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Volfas Engelman“, uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“, uždarajai akcinei bendrovei „Coca-Cola HBC Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Kavinuko prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Rambyno kalnas“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lidanta“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“, uždarajai akcinei bendrovei „Coca-Cola HBC Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Kavinuko prekyba“, uždarajai akcinei bendrovei „Rambyno kalnas“, ribotos atsakomybės bendrovei „Salas zivis“, akcinei bendrovei „Volfas Engelman“ dėl atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais ieškovės mokėjimus: 1) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mūsų laikas“ laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-02-23 ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 31 359,40 Eur, pripažįstant UAB „Mūsų laikas“ finansinį reikalavimą į BUAB „Lidanta“ priteistos sumos apimtyje; 2) atsakovei UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-02-23 ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ 1 112,29 Eur, pripažįstant UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ finansinį reikalavimą į BUAB „Lidanta“ priteistos sumos apimtyje; 3) atsakovei UAB „Kavinuko prekyba“ laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-02-23 ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Kavinuko prekyba“ 216,75 Eur, pripažįstant UAB „Kavinuko prekyba“ finansinį reikalavimą į BUAB „Lidanta“ priteistos sumos apimtyje; 4) atsakovei UAB „Rambyno kalnas“ laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-02-23 ir taikyti restituciją –priteisti ieškovei iš UAB „Rambyno kalnas“ 1 480,00 Eur pripažįstant UAB „Rambyno kalnas“ finansinį reikalavimą į BUAB „Lidanta“ priteistos sumos apimtyje; 5) atsakovei RAB „Salas zivis“ laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-02-23 ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš RAB „Salas zivis“ 730,00 Eur, pripažįstant RAB „Salas zivis“ finansinį reikalavimą į BUAB „Lidanta“ priteistos sumos apimtyje; 6) atsakovei AB „Volfas Engelman“ laikotarpiu nuo 2016-09-28 iki 2017-02-23 ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Volfas Engelman“ 4 506,44 Eur, pripažįstant AB „Volfas Engelman“ finansinį reikalavimą į BUAB „Lidanta“ priteistos sumos apimtyje; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai 6 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-11047-256/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir jos kreditorių, pagal kurią ieškovė įsipareigojo padengti visus kreditorinius reikalavimus per 2012 m., kreditoriaus UAB „Mineraliniai vandenys“ reikalavimą – iki 2013-01-01, ir ieškovės bankroto byla buvo nutraukta. Minėta taikos sutartis liko neįgyvendinta, kadangi ieškovė savo įsipareigojimus kreditoriams įvykdė iš dalies ir jos skolos kreditoriams augo toliau. Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-1517-524/2017 konstatavo, kad ieškovė UAB „Lidanta“ dėl nemokumo būklės dar 2013 m. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-886-613/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius nurodė, kad 2016-09-23 jis išsiuntė ieškovei pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris ieškovei buvo įteiktas 2016-09-28. Tai reiškia, kad nuo 2016-09-28 ieškovei turėjo būti žinoma, kad jai bus keliama bankroto byla dėl įmonės nemokumo. Pareiškime VSDFV Klaipėdos skyrius taip pat nurodė, jog 2016-08-22 Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje buvo patektas nurodymas priverstinai nurašyti ieškovės pinigines lėšas, kuris nėra įvykdytas. Paskutinį kartą mokėjimą VSDFV ieškovė atliko 2015-06-16, pervesdama 500,00 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad informacija apie įsiskolinimą VSDFV trečiosioms šalims buvo prieinama nuo 2015-06-16.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, ir 2016-09-28 esant informuotai apie tai, kad VSDFV Klaipėdos skyrius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo žinoti, jog visi jos atlikti mokėjimai atsakovėms nuo 2016-09-28 privalo būti panaikinti kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms bei taikoma restitucija, įskaitant 2017-02-23 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mūsų laikas“ atliktą įskaitymą, kuriuo 11 059,40 Eur suma buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei UAB „Mūsų laikas“. Viešai prieinami duomenys buvo pakankami atsakovėms suprasti, jog sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo ženklių finansinių sunkumų, įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovės, žinodamos apie ieškovės blogą finansinę būklę, arba nepasidomėjusios ieškovės finansinėmis galimybėmis ir jos įsipareigojimais kitiems kreditoriams, buvo nepakankamai rūpestingos, atidžios bei nesąžiningos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Mūsų laikas” atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovė UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
6. Atsakovė UAB „Kavinuko prekyba“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Rambyno kalnas” atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė RAB „Salas zivis“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
Atsiliepimas
9. Atsakovė AB „Volfas Engelman“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „Lidanta“ mokėjimus atsakovei UAB „Mūsų laikas“ laikotarpiu nuo 2016-10-03 iki 2017-01-14 20 200,00 Eur sumai. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ 20 200,00 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 200,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Lidanta“. Pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „Lidanta“ mokėjimus atsakovei UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2017-02-03 1 112,29 Eur sumai. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ 1 112,29 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 112,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Lidanta“. Pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „Lidanta“ mokėjimus atsakovei UAB „Kavinuko prekyba“ laikotarpiu nuo 2016-10-24 iki 2017-01-13 216,75 Eur sumai. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Kavinuko prekyba“ 216,75 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 216,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Lidanta“. Pripažino negaliojančiu ieškovės BUAB „Lidanta“ 2016-12-25 mokėjimą atsakovei UAB „Rambyno kalnas“ 1 480,00 Eur sumai. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ 1 480,00 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 480,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Lidanta“. Pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „Lidanta“ mokėjimus atsakovei RAB „Salas zivis“ laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2017-02-07 770,00 Eur sumai. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės RAB „Salas zivis“ 770,00 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 770,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Lidanta“. Pripažino negaliojančiais ieškovės BUAB „Lidanta“ mokėjimus atsakovei AB „Volfas Engelman“ laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2017-01-26 4 506,44 Eur sumai. Taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės AB „Volfas Engelman“ 4 506,44 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 506,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Lidanta“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ į valstybės biudžetą 451,56 Eur žyminio mokesčio ir 13,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ į valstybės biudžetą 25,44 Eur žyminio mokesčio ir 0,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės UAB „Kavinuko prekyba“ į valstybės biudžetą 6,36 Eur žyminio mokesčio ir 0,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisėiš atsakovės UAB „Rambyno kalnas“ į valstybės biudžetą 31,80 Eur žyminio mokesčio ir 0,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės RAB „Salas zivis“ į valstybės biudžetą 19,08 Eur žyminio mokesčio ir 0,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovės AB „Volfas Engelman“ į valstybės biudžetą 101,76 žyminio mokesčio ir 2,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad 2016 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2017 m. sausio ir vasairo mėnesiais atliktų atsiskaitymų metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl padarė išvadą, kad ieškovė, vadovaudamasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, pirmiausia turėjo atsiskaityti su kreditorėmis - VSDFV ir VMI (trečioji eilė), ir tik padengusi šiuos įsiskolinimus atlikti mokėjimus atsakovėms (penktoji eilė).
12. Vertindamas ieškovės finansinę padėtį laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2017-02-23 teismas pažymėjo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2016-09-23 pranešimu informavo ieškovę, kad jos skola VSDFV biudžetui yra 10 442,25 Eur, todėl per 30 dienų nesumokėjus skolos bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2016-11-21 Klaipėdos apygardos teisme gautas VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-886-613/2017 (naujas bylos Nr. eB2-437-613/2018) ieškovei iškelta bankroto byla. 2017-02-10 nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovės turimi įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, atsakovė yra nemoki. Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1517-524/2017 priteisė ieškovei iš atsakovės L. V. 73 005,98 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2017-09-25 sprendime už akių teismas konstatavo, kad įmonės nuostolių dydis kasmet didėjo, pavyzdžiui 2012-12-31 nuostolis siekė 35 117,3 Eur, o 2016 metais – 48 420,00 Eur. Atsakovė L. V. dar 2013 metais privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, ieškovės sunki finansinė padėtis ginčijamų mokėjimo atlikimo metu yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais.
13. Atsakovės AB „Volfas Engelman“ argumentus, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1484-460/2016, t. y. likus vienam mėnesiui iki termino, nuo kurio ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais atsiskaitymus su atsakovėmis, atsisakė iškelti ieškovei bankroto bylą, todėl ieškovės kreditoriai pagrįstai sprendė, jog ji turi pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir ketina toliau tęsti savo ūkinę komercinę veiklą, vertino kritiškai. Pažymėjo, jog minėta nutartis nepatvirtina ieškovės mokumo ginčijamų atsiskaitymų atliko metu. Atkreipė dėmesį, kad 2016-08-29 nutartimi teismas atsisakė iškelti ieškovei bankroto bylą, kadangi ji atsiskaitė su pareiškėja UAB „Conlex“, tačiau nevertino jos įsiskolinimo VSDFV ir VMI.
14. Vertindamas atsakovių nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad kreditorių nesąžiningumas atsiskaitymų atliko metu nėra būtinoji sąlyga pripažįstant negaliojančiais mokėjimus, kurie atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, todėl dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakė.
15. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį vadovaudamasi CK 1.80 ir 6.930¹ straipsniais, todėl atsakovių nurodyti išaiškinimai, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kol ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, nėra taikytini nagrinėjamoje byloje.
16. Nesutiko su atsakovės UAB „Mūsų laikas“ argumentais, jog nagrinėjamu atveju atsiskaitymus pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją bus atliktas dvigubas kompensavimas ieškovės naudai, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 sprendimu už akių ieškovei iš jos vadovės L. V. priteistas žalos atlyginimas. Teismo vertinimu konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Atsiskaitymus pripažinus negaliojančiais CK 6.930¹ straipsnio pagrindu yra nuginčijami tik patys atsiskaitymai, tačiau ne sandoriai, kurių pagrindu šie atsiskaitymai atlikti, todėl atsakovės šiuo atveju išlaiko reikalavimo teisę į ieškovę sumai, kuriai buvo atlikti atsiskaitymai. Pritaikius restituciją atsakovės privalo grąžinti skolininkei viską, ką nepagrįstai gavo. Šios piniginės lėšos yra vėliau panaudojamos atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant atsakoves, įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-25 sprendimu už akių ieškovei iš atsakovės L. V. priteista suma yra skirta atlyginti ieškovės patirtą žalą dėl atsakovės veiksmų - nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes padarė išvadą, kad ieškinį patenkinus nėra atliekamas dvigubas žalos kompensavimas ieškovei.
17. Ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2017-02-23 tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mūsų laikas“ atliktą įskaitymą, kuriuo 11 059,40 Eur suma buvo sumažintas ieškovės įsiskolinimas atsakovei UAB „Mūsų laikas“, atmetė pažymėjęs, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė atsakovei buvo įvykdyta ne sumokant skolą pinigais, todėl šiam sandoriui ginčyti CK 6.930¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.
18. Pripažinęs ieškovės mokėjimus atsakovėms negaliojančiais taikė restituciją, tačiau netenkino ieškovės prašymo pripažinti atsakovių finansinius reikalavimus į ieškovę priteistos sumos apimtyje. Teismas pažymėjo, kad restitucijos taikymo esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal pripažintą negaliojančiu sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos ankstesnę padėtį. Šiuo atveju yra nuginčijami tik ieškovės atlikti atsiskaitymai atsakovėms, o ne sandoriai, kurių pagrindu šie atsiskaitymai atlikti, todėl taikant restituciją nėra pagrindo pripažinti atsakovių finansinius reikalavimus į ieškovę priteistos sumos apimtyje, kadangi tokia reikalavimo teisė kyla iš pačių sandorių. Be to, šiuo atveju ieškovei yra iškelta bankroto byla, todėl klausimą dėl ieškovės kreditorių reikalavimo patvirtinimo sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Atsakovė AB „Volfas Engelman“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovės AB „Volfas Engelman“ atžvilgiu, buvo patenkinti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios UAB „Lidanta" ieškinį šioje dalyje atmesti. Jei šis reikalavimas nebūtų patenkintas, prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl taikytos restitucijos ir klausimą išspręsti iš esmės – restitucijos netaikyti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismo argumentas, jog kreditorių nesąžiningumas atsiskaitymų atlikimo metu nėra būtinoji sąlyga pripažįstant negaliojančiais mokėjimus, kurie atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nepagrįstas.
19.2. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nėra pagrindo konstatuoti AB „Volfas Engelman“ nesąžiningumo.
19.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog negali būti sudaromos prielaidos bankroto administratoriui ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastų verslo praktikų, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla.
19.4. Atsiskaitymas su atsakove yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu dėl to, kad jis atliktas Tiekimo sutarties pagrindu, siekiant gauti iš atsakovės prekes, kurios buvo būtinos ieškovės ekonominės veiklos vykdymui, ir kurių įsigijimas buvo naudingas pačiai ieškovei.
19.5. Atsakovės vertinimu, netgi tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog teismas pagrįstai pripažino ieškovės mokėjimus atsakovei negaliojančiais, restitucija buvo pritaikyta nepagrįstai, kadangi dėl tokio restitucijos pritaikymo atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėja, o ieškovės – pagerėja.
19.7. Kadangi ieškovei bankroto byla iškelta 2017 m. vasario 10 d., akivaizdu, jog šiai dienai terminai kreditoriams pareikšti reikalavimus ieškovės bankroto byloje yra suėję.
Žemesnės instancijos teismas
19.8. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. eB2-437-613-2018 priteisė ieškovei iš atsakovės L. V. 73 005,98 Eur žalos atlyginimo dėl to, kad L. V. dar 2013 metais privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadarius ieškovės nuostolių dydis kasmet didėjo. Todėl šiuo atveju pritaikius restituciją ieškovė gauna dvigubą kompensaciją už savalaikį bankroto bylos neiškėlimą ir jos pačios žinioje atliktus imperatyvioms normos prieštaraujančius mokėjimus.
Atsiliepimas
20. Ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
20.1. Atsakovė, priimdama mokėjimus grynaisiais ir nesidomėdama ieškovo finansine situacija, netinkamai vykdė jai tenkančią pareigą prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie kitos šalies turtinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, todėl yra pagrindas pripažinti apeliantą nesąžiningu, net ir analizuojant jo sąžiningumą.
20.2. Kasacinis teismas, analizuodamas sandorio negaliojimą reglamentuojančias teises normas, ne kartą yra nurodęs kaip atskirą pažeistų teisių gynimo būdą – ginčijant atliktą sandorį CK 1.80 straipsnio kartu su CK 6.930¹ straipsniu, pagrindu, todėl teismų praktika išdėstyta apeliaciniame skunde netaikytina.
20.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė išsamią informacija, kokiomis lėšomis disponavo ieškovė atsiskaitymų su apeliante metu bei kokius įsipareigojimus, aukštesnės nei apeliantas eilės kreditoriams (VMI ir VSDFV), turėjo. Manytina, kad teismas tinkamai įvertino faktinę ginčo situaciją, byloje esančius įrodymus, ir tinkamai taikydamas bei aiškindamas teisės normas priėmė pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
20.4. Apelianto argumentai, jog jau yra pasibaigęs terminas reikšti prašymus įtraukti į kreditorių sąrašą ieškovės bankroto byloje, atmestini. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
20.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl dvigubos kompensacijos – nepagrįsti. Priteista suma iš buvusios vadovės neišieškota, reikalavimas perleistas bei gautos sumos paskirstytos bankroto proceso metu, tačiau kreditiniai reikalavimai nepadengti.
20.6. Pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais restitucijos taikymas nepažeidžia apeliantės teisių ir interesų daugiau, nei netaikant restitucijos būtų pažeisti ieškovės kitų kreditorių, kurie nesinaudojo grynųjų pinigų privalomu atsiskaitymu ir laukė tinkamo ieškovės prievolių įvykdymo nustatytu laiku, interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis)
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
23. Apeliaciniu skundu nekvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovės ginčijami mokėjimai, kuriais ieškovė atsiskaitė su apeliante, pažeidė mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. Esminiai apeliancinio skundo argumentai susiję su motyvais, jog siekiant pripažinti sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujančius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, būtina nustatyti sandorių šalių nesąžiningumą. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kritiškai.
24. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, kadangi šios normos 1 dalyje įsakmiai yra nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims, jei neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Toks išaiškinimas yra pateiktas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21 p.).
26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018, 20 punktas).
27. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė yra sąžininga, neturėjo objektyvių priežasčių abejoti ieškovės mokumu, todėl ginčijami atsiskaitymai negalėjo būti pripažinti neteisėtais, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog ginčijant įstatyme nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką nėra būtina nustatyti šalių sąžiningumą ar nesąžiningumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, taikant ir aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas teisės normas ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; kad atsiskaitant buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovė įrodė šių anksčiau nurodytų dviejų sąlygų, kurių neginčija ir apeliantė, egzistavimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijami atsiskaitymai teisėtai ir pagrįstai pripažinti negaliojančiais.
28. Apeliantė taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog negali būti sudaromos prielaidos bankroto administratoriui ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastų verslo praktikų, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo argumentu.
29. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliantės nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Savo ruožtu pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises paneigia skolininko sąžiningumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog argumentas, kad įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams, yra pagrįstas tik ta apimtimi, kuria kalbama apie sandorius, nepažeidžiančius įstatyme įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Atsiskaitymas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidžiant įstatyme (CK 6.930¹ straipsnyje) nustatytą atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, vertintinas kaip kitų kreditorių teisių pažeidimas <..> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019).
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo nuostata, jog atsiskaitymas su atsakove yra laikytinas teisėtu dėl to, kad jis atliktas Tiekimo sutarties pagrindu siekiant gauti iš atsakovės prekes, kurios buvo būtinos ieškovės ekonominės veiklos vykdymui.
32. Minėta, kad kai skolininkas neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, taikomas CK 6.930¹ straipsnis ir skolininkas neturi nuožiūros laisvės atsiskaityti su kreditoriais. Skolininkas minėtu atveju privalo elgtis taip, kaip jį įpareigoja įstatymas – atsiskaityti su kreditoriais pagal nustatytą eiliškumą. Todėl skolininkas, kuris neturėdamas pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais atsiskaito su savo nuožiūra pasirinktu kreditoriumi ne pagal įstatyme nustatytą eiliškumą, negali būti laikomas privalėjusiu sudaryti atsiskaitymo su šiuo kreditoriumi sandorį.
33. Nurodytų aplinybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra nustatytos visos reikiamos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį kaip prieštaraujančius CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms.
34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net pripažinus ieškovės mokėjimus apeliantei negaliojančiais, teismas nepagrįstai taikė restituciją, kadangi tokiu būdu atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėja, o ieškovės – pagerėja.
35. Šios nutarties 25 punkte minėta, jog kasacinis teismas yra išaškinęs, jog konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsiskaitymus pripažinus negaliojančiais CK 6.930¹ straipsnio pagrindu yra nuginčijami tik patys atsiskaitymai, tačiau ne sandoriai, kurių pagrindu šie atsiskaitymai atlikti, todėl atsakovės šiuo atveju išlaiko reikalavimo teisę į ieškovę sumai, kuriai buvo atlikti atsiskaitymai. Šios nurodytos aplinkybės bei kasacinio teismo išaiškinimas suponuoja išvadą, kad pritaikius restituciją apeliantė privalo grąžinti skolininkei viską, ką nepagrįstai gavo. Teisėjų kolegija analogiškais argumentais atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, jog pritaikius resitituciją, ieškovė gauna dvigubą kompensaciją, kadangi Klaipėdos apygardos teismo sprendimu už akių ieškovei iš atsakovės L. V. priteista 73 005,98 Eur žalos atlyginimo.
36. Apeliacinio skundo argumentai, jog jau yra pasibaigęs terminas reikšti prašymus įtraukti į kreditorių sąrašą ieškovės bankroto byloje, atmestini. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sprendimas dėl BUAB „Lidanta“ veiklos pabaigos nėra priimtas, todėl apeliantė turi teisę reikšti reikalavimą įmonės bankroto byloje.
37. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
40. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
41. Ieškovė nepateikė turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.