Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-04-13 · Civilinė byla Nr. e2S-917-866/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-13
Bylos Nr.
e2S-917-866/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02319-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės “Limetos NT”
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Varonis“, uždaroji akcinė bendrovė „Future Cycle“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-917-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02319-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės “Limetos NT” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Limetos NT” skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Varonis“, uždaroji akcinė bendrovė „Future Cycle“, antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Limetos NT“ (toliau – pareiškėja) skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2023 m. vasario 3 d. patvarkymą dėl reikalavimo Nr. S-23-15-4385 kaip nemotyvuotą ir neatitinkantį Lietuvos Respublikos įstatymų, įpareigojant antstolę surašyti turto pardavimo iš varžytinių Nr. 215168 aktą ir perduoti pareiškėjai nuosavybės teisę į turtą: administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26183/56158 dalis iš 561,58 kv. m bendro ploto, t. y. patalpos: 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8, 44-32, 4-33, 4-34, 4-36, 4-36 (kas sudaro 261,83 kv. m), su 10/100 daliu bendro naudojimo patalpų, pažymėtų: R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3 (iš 140,35 kv. m).

2. Kartu su skundu pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Varonis“, į. k. 302560919, priklausantį turtą: administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26183/56158 dalis iš 561,58 kv. m bendro ploto, t. y. patalpos: 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8, 44-32, 4-33, 4-34, 4-36, 4-36 (kas sudaro 261,83 kv. m), su 10/100 daliu bendro naudojimo patalpų, pažymėtų: R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3 (iš 140,35 kv. m).

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nurodė, kad antstolės patvarkymas atšaukti pasibaigusias varžytines yra teismo panaikintas, todėl laikytina, kad varžytinės yra įvykusios, o pareiškėja įgijo teisę įsigyti ir tapti ginčo turto savininke. Skundžiamu patvarkymu atsisakius surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą ir perduoti pareiškėjai nuosavybės teisę į turtą, turtas gali būti perleistas ar kitaip suvaržytas. Taigi, neareštavus ginčo turto, jo gali nebelikti, dėl ko pareiškėja kaip teisėta varžytinių laimėtoja, negalės tapti to turto savininke ir įgyvendinti savo kaip turto savininkės teisių. Be to, atsirastų būtinybė ginčyti su kitais asmenimis sudarytus sandorius. Taigi, skundo patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, taip pat nutarė grąžinti pareiškėjai 54 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas pažymėjo, kad vien pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad antstolė atšaukė varžytines ir atsisakė surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo turtą, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolės vykdyta vykdomoji byla Nr. 0015/19/00399 yra užbaigta, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, taip pat pareiškėjai, kaip varžytinių laimėtojai, nutarta grąžinti sumokėtas lėšas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertintino, jog nagrinėjamu atveju nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, juolab, kad lėšos pareiškėjai grąžintos, todėl ginčo turto arešto taikymas būtų perteklinis ir netikslingas. Kita vertus, pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (dėl antstolės galimai neteisėto varžytinių atšaukimo) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolės veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą. Teismas paaiškino, kad šioje stadijoje sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neareštavus ginčo turto, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Taigi, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų/prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė realios grėsmės būsimo procesinio sprendimo vykdymui. Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus.

7. Pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų (šiuo atveju – pagrindinis procesas) nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami ir su skundu dėl antstolio veiksmų susiję „subprocesai“, t. y. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atskirieji skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Taigi, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, teismas pareiškėjai grąžino už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtą 54 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Limetos NT“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

9. Apeliantės teigimu, antstolės varžytinių atšaukimo neteisėtumas jau yra konstatuotas neskundžiama kasacinio teismo nutartimi, todėl spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų dalyką (neva skundas pateiktas dėl antstolės galimai neteisėto varžytinių atšaukimo). Pareiškėja pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolės 2023 m. vasario 3 d. patvarkymą, kuriuo antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, įpareigojant antstolę surašyti turto pardavimo iš varžytinių Nr. 215168 aktą ir perduoti pareiškėjai nuosavybės teisę į turtą, todėl pareiškėjos skundo dalykas ir yra prašomas areštuoti turtas.

10. Įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau įvykdyta, buvo neįvykdyta, kadangi nagrinėjamu atveju antstolė po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties nesiėmė jokių veiksmų, kad, kaip nurodė kasacinis teismas, būtų tęsiamas procesas iki bus atlikti visi su turto realizavimu varžytynių būdu susiję veiksmai, be kita ko, turto pardavimo iš varžytinių akto surašymas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog antstolės vykdyta vykdomoji byla Nr. 0015/19/00399 yra užbaigta. Nurodo, kad priešingai nei vertino teismas, bylos duomenys patvirtina, kad tiek skundžiamas patvarkymas, tiek antstolės 2023 m. vasario 15 d. „Patvarkymas dėl skundo“ Nr. S-23-15-5620 yra priimti vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00399, o tai reiškia, kad vykdomoji byla nėra užbaigta ir joje yra priimami antstolės patvarkymai.

Atsiliepimas

11. Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu prašo apeliantės skundo netenkinti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais sutinka, pareiškėja nepagrindė prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atmesti pareiškėjos UAB „Limetos NT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo

15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai vykdymo proceso metu yra nagrinėjami skundai dėl antstolių veiksmų, taikomos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese (CPK 510 straipsnio 2 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

17. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020).

18. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjos skundas nėra tikėtinai pagrįstas. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad pareiškėjos reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas skundas yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek pareiškėjos poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Taigi, pradinėje skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo stadijoje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo skundą vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakoma.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

19. Apeliantė UAB „Limetos NT“ tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek ir atskirajame skunde nurodo argumentus, kad antstolės patvarkymas atšaukti pasibaigusias varžytines yra teismo panaikintas, todėl antstolė neteisėtai varžytines atšaukė ir atsisakė surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą bei perduoti nuosavybės teisę į ginčo turtą pareiškėjai.

20. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1669-781/2020).

21. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1677-943/2020).

22. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų turinio, pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų, kaip ir atskirajame skunde, kelia klausimą dėl antstolės veiksmų teisėtumo atsisakyti surašyti varžytinėse parduoto turto pardavimo iš varžytinių aktą, kaip prieštaraujančių anksčiau įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams. Šie argumentai yra sietini su antstolės veiksmų teisėtumo vertinimu, t. y. klausimu, kuris bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Aptariamas klausimas yra glaudžiai susijęs su ginčo esme ir skundo pagrindu, tačiau ne su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrąja sąlyga. Iš esmės ši vienintelė pareiškėjos nurodoma aplinkybė atskirajame skunde dėl antstolės atsisakymo surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ginčo turtą.

23. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų ir nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Nors apeliantė nurodo argumentus, jos teigimu, paneigiančius pirmosios instancijos motyvus dėl grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo nebuvimui, t. y. kad vykdomoji byla nėra užbaigta, tačiau pažymėtina, kad įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo (šiuo atveju pareiškėja). Minėta, kad vien aplinkybė, jog antstolė atšaukė varžytines ir atsisakė surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė grėsmės galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog pareiškėjos skundas yra preliminariai pagrįstas, tačiau šiuo atveju pareiškėja nepagrindė grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Limetos NT“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė