- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- eII-167-586/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00093-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-990-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-990-2025 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 28 d., apie 14:46 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vairavo automobilį ir gyvenamojoje zonoje, paženklintoje kelio ženklais „Gyvenamoji zona“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, ženklo Nr. 552), lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 140.8 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas A. A. skundas, kuriuo jis prašo priimtą nutarimą pakeisti, paliekant galioti paskirtą 170 Eur baudą, tačiau panaikinat paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams, arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje (trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas). Skunde nurodo, kad tokį nusižengimą padarė pirmą kartą iš neatsargumo. Pažymi, jog ši taisyklė yra sąlyginai nauja, nes pakeitimas įtraukiant į kelių eismo taisykles būtent naują punktą dėl draudimo lenkti „140.8 gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse“ įsigaliojo prieš 1,5 metų, t. y. 2023 m. gegužės 1 d. (2023 m. balandžio 19 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimas Nr. 273 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo). Pareiškėjas nespėjo įsigilinti į vieną iš jų ir neprisiminė šios taisyklės, kai reikėjo pritaikyti praktiškai. Nustatyta atsakomybę švelninanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino padaręs numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jis išgyvena dėl padaryto pažeidimo bei pritaikytos sankcijos, bijo dėl darbo praradimo netekus teisės vairuoti transporto priemones. Pažeidimą ir šią kelių eismo taisyklę išmoko, užtikrina, kad tai nebepasikartos. Byloje nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat pažymi, jog pats pažeidimo pobūdis ir pažeidimą nulėmusios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pažeidimas nebuvo pavojingas, nesukėlė avarinės situacijos, nesukėlė grėsmės kitiems eismo dalyviams. Jis 2024 m. gruodžio 28 d., apie 14:30 val. važiavo automobiliu gyvenamojoje zonoje, važiuojamojoje kelio dalyje priešais, ta pačia kryptimi važiavo mokomoji transporto priemonė, vairuojama vairavimo mokyklos mokinio. Mokomoji transporto priemonė važiavo itin lėtai, apie 20 km/val. greičiu. Priartėjus prie šios mokomosios transporto priemonės, ji pradėjo dar labiau lėtinti greitį. Siekdamas išvengti avarinės situacijos ir įsitikinęs, kad tai daryti saugu, atliko lenkimo manevrą. Pažymi, jog buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa, lenkimo metu kelias buvo gerai matomas, automobilių priešpriešoje ar pėsčiųjų nebuvo. Buvo blaivus, vairavo darbo reikalais darbo metu, vairuojant nesukėlė eismo įvykio, žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui nepadarė, nepažeidė kitų kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nurodo, jog darbą labai vertina, tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Šioje darbovietėje visi darbuotojai, įskaitant pagalbinius darbininkus, privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir galėti vairuoti transporto priemones, darbo vieta yra kintanti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikia vykti pas klientus į kitą objektą. Taigi teisė vairuoti transporto priemones yra būtina vienai iš pagrindinių tiesioginių darbinių funkcijų atlikti. Papildomai nurodė, jog išlaiko Kauno kolegijoje paskutinius metus studijuojančią dukrą, turi finansinių įsipareigojimų, bei teisė vairuoti jam reikalinga tam, kad prižiūrėti savo sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r., autobusai iki šios vietos nevažiuoja. Taip pat darbdavio charakterizuojamas teigimai.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. A. skundu nesutinka. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir adekvati padarytam nusižengimui. Institucija kritiškai vertina pareiškėjo pateiktą paaiškinimą, kadangi Kelių eismo taisyklių 176.1 p. numato, jog gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, tad akivaizdu, jog lenkti transporto priemones važiuojančias 20 km/val. greičiu kategoriškai draudžiama. Institucijos nuomone išskirtinėmis negali būti laikomos pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo bei jo šeimos gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo riziką. Neabejotina, kad būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčiais kilti pasekmes. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 str. 6 d. nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Tai, kad A. A. dirba, rūpinasi šeima, moka kreditorinius įsipareigojimus, darbe charakterizuojamas teigiamai, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Įvertinus tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, į nusižengimo pobūdį, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir A. A. skyrė minimalią baudą bei minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Institucija prašo A. A. skundo netenkinti, paliekant galioti Institucijos 2025 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-990-2025 be pakeitimų.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. teisme palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Papildomai nurodė, kad atlikdamas lenkimo manevrą, jis tikrai negalvojo, kad padarė kažką blogo. Jis sąmoningai lenkė, nes jokiu būdu nemanė, kad daro pažeidimą, juolab matė, kad važiavo pareigūnų automobilis.
Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Esant atitinkamam Institucijos prašymui bei neprieštaraujant pareiškėjui, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. A. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. A. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. A. A. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – A. A. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba nustatyti jam trumpesnį jos terminą, t. y. vietoj 3 mėnesių taikant trumpesnį teisės atėmimo terminą arba netaikyti administracinio poveikio priemonės, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose. Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Taikant A. A. administracinė nuobauda buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija, skirdama nuobauda, įvertino ir pareiškėjo pateiktą rašytinį prašymą, kuriame jis prašė netaikyti administracinio poveikio priemonės, tačiau šio prašymo netenkino. Nors A. A. padarė šiurkštų KET pažeidimą, tačiau šiuo atveju jam pavojingai vairuojant transporto priemonę nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nusižengimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad A. A. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, o nuobaudas, paskirtas už nedidelius šių taisyklių pažeidimus, yra įvykdęs. Minėti duomenys rodo, kad šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra A. A. būdingas elgesys, naudojantis jam suteikta specialia teise. A. A. dirba, jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, dažnai tenka vykti į pas klientus, į kitus miestus. Taip pat nurodo, jog išlaiko savo studijuojančią dukrą, bei turi kreditorinių įsipareigojimų. Ir nors pareiškėjo elgesys yra nepateisinamas, nes eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau nepaneigta, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neapdairumo, neteisingai įvertinus susidariusią situaciją, o ne tyčia ir (ar) iš piktybinių paskatų.
Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022). Šiuo atveju įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (žala nebuvo padaryta, pasekmių nesukelta), jo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas labiau atsitiktinio pobūdžio, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, jog netgi minimalaus termino sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas būtų neteisingas ir neproporcingas, nes A. A. realiai suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes, tokį savo elgesį vertina kritiškai, o tai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje. Tačiau A. A. padarė gana šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, o skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti A. A. privalo būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jos taikymo terminą galima nustatyti trumpesnį, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Institucijos nutarimas atitinkamai keičiamas – A. A. paskirtos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio. Kita skundžiamo nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-990-2025, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti A. A. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.