Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kalvarijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „Travedus“, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R.

sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui, tai yra 2018 m. gegužės 20 d., apie 12 val. 44 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme E. R. tyčia koja spyrė vieną kartą į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. R. padarydamas pilvo sienos sumušimą, kraujosruvą kairio klubo srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo artimą giminaitį, t.y. 2018-05-20, apie 12 val. 45 min., sūnui M. R. stovint prie atvirų priekinių automobilio "Renault Trafic", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio durų, buvusio gatvėje šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis tyčia abiem rankomis suėmęs už kaklo iš nugaros pusės smaugė sūnų M. R., po to jį pargriovė ant automobilio priekinės keleivio sėdynės bei toliau rankomis jį smaugė, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas M. R. nubrozdinimus dešiniajame skruoste ir kraujosruvas krūtinėje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo V. R. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiais santykiai labai blogi, vyksta nepabaigtas skyrybų procesas nuo 2017 metų, (duomenys neskelbtini) esantis namas procese dalinamas turtas, namuose negyvena, į namą nepretenduoja. Įvykio dieną atvyko į paminėtus namus, atvežė dukrai elektrinį paspirtuką.. Atvažiavo su darbovietės automobiliu, jį paliko gatvėje, į kiemą nevažiavo. Dukrai paskambino, pakvietė į lauką, kad nereikėtų susitikti su žmona. Po kurio laiko, jam sėdint ant laiptų, žmona iš balkono apipylė jį nedideliu kiekiu vandenio, pradėjo žeminti vaiko akivaizdoje, tada šiek tiek susierzino. Paprašė rūsio raktų, kad galėtų pasiimti daiktus ir išvažiuoti iš namų. Žmona raktų po daugelio prašymų nedavė. Tada kūnu atidarė rūsio duris, kurias buvo prieš kelias dienas išlaužęs, norėdamas pasiimti savo medžioklės trofėjus. Būnant rūsyje nukrito vienas stiklainis, tačiau nesudužo. Pasiėmė likusius elnienos, šernienos konservus ir norėjo išeiti. Tada pribėgo sūnus, smūgiavo savo krūtine, po to galva, prasidėjo konfliktas. Konservus laikė rankoje, nieko daugiau nedarė tik stovėjo. Sūnaus smūgį pajautė, net atšoko atgal. Tada pribėgo žmona, pats laikydamas telefoną įrašinėjo ir nieko nedarė. Žmona klausė, kodėl ima jų daiktus, atsakė, kad tai jo asmeniniai daiktai. Tada E. R. paragino sūnų, kad jis bėgtų ar „lėktų“ į autobusą, kad paimti iš jo daiktus. Pasakė „surink viską“. Pats pradėjo stresuoti pamatė, kad sūnus viską meta iš autobusiuko ant gatvės, tada pradėjo bėgti, bet žmona laikė už marškinių- laiko po to paleidžia, pabėga vėl sulaiko. Pamatė, kad sūnus siekia piniginės, joje buvo trys tūkstančiai eurų, nuo lango jau buvo nuėmęs radaro detektorių. Žmona taip stipriai laikė, kad negalėjo nuo jos atitrūkti, norėdamas, kad paleistų bandė atsispirti koja ir pataikė nukentėjusiai į šoną, ne į pilvą. Tai darė norėdamas apsaugoti nuo sūnaus turtą, automobilyje buvo piniginė su trimis tūkstančiais eurų, atvykus policijos pareigūnams apie ją nieko nesakė, kadangi ji nebuvo paimta, nutraukė vagystės veiksmą. Po to kai nuo žmonos koja atsistūmė, nubėgo prie autobusiuko. Paėmė sūnų viena ranka už kaklo tam, kad atitraukti jį nuo automobilio, sūnus jį stūmė ir abu pargriuvo ant autobuso pasostės. Tuo metu M. R. laikė rankoje radaro detektorių, suėmė jam už piršto ir galimai užlaužė, kad paleistu tą detektorių. Sūnaus nesmaugė, o buvo apsikabinęs kaklo srityje ir laikė, tiek kiek sūnus priešinosi ir stengėsi ištrūkti, tiek ir galėjo susižaloti. Po to, prie autobusiuko atbėgo žmona E. R. su dukra V. R.. Įvykį įrašinėjo mobilaus ryšio telefonu, kol paskambino pagalbos telefonu. Skambino ir jis ir dukra. Kas pirmesnis nežino. Po to laukė policijos. Žmona vis užeidavo į kambarį, po to sugrįžus ir pasikėlus maikutę žiūrėdavo į pilvą. Todėl galvoja, kad kraujosrūvas galėjo pasidaryti ir pati, tyčia. Įvykio metu sūnus iš autobusiuko paėmė jo krepšius su maistu nuo priekinės sėdynės, radijo imtuvą. Dalį daiktų atgavo, tačiau radijo imtuvo neatidavė, sūnui išmetus iš automobilio ant gatvės, žmona permetė į kiemą, po to nusinešė į namus. Daiktus buvo pirkęs tą pačią dieną turguje. Tai ne pirmas kartas kuomet sūnus bando paimti jo daiktus.

Kaltinamasis V. R. neneigdamas dalies kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kaltę neigė aiškindamas, kad smurtinio pobūdžio veiksmų tikslu padaryti sveikatos sutrikdymą neatliko, E. R. atsistūmė koja dėl to, kad buvo jos laikomas ir negalėjo sutrukdyti M. R. vykdyti vagystę iš jo įmonei priklausančios transporto priemonės. M. R. nesmaugė, o laikė, bei sužalojimus jis galėjo pasidaryti pats bandydamas išsilaisvinti. Nurodė, kad veiksmus atliko gindamas savo turtą. Taip pat teigė, kad E. R. sveikatos sutrikdymas ne jo veiksmų pasekmė, sužalojimus galimai pasidarė pati, būdama namuose, kuomet laukė atvykstant medikų.

Nukentėję ir kaltinamasis skirtingai nurodo konflikto priežastis ir savo veiksmų motyvus. Teismas konstatuoja, kad visa įvykio eiga yra fiksuota objektyviais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, o būtent įrodymų tyrimo metu ištirtais įvykio vaizdo ir garso įrašais, kuriais fiksuojamas reikšmingas kaltinamojo ir nukentėjusių pokalbio, bei išsakytų frazių turinys, konkretūs atlikti veiksmai, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais. Teismas faktines aplinkybes ir kaltę nustato remdamasis būtent šiais įrodymais.. Kaltinamojo poziciją vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės bei paneigtą.

Vaizdo medžiaga ir M. R. parodymais neabejotinai nustatyta, kad jis įvykio metu paėmė ir išmetė V. R. daiktus iš pastarojo įmonės automobilio. Nustačius tokias aplinkybes, vertintinas būtinosios ginties sąlygų buvimo klausimas.

Teismų praktikoje konstatuota, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Pažymėtina, kad kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Teismas vertina, kad būtinosios ginties sąlygų tiriamoje situacijoje nebuvo. .Tokia išvada darytina, įvertinus, kad kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius, pradėjęs jį neteisėtais veiksmais. O, būtent: kaip nustatyta įvykio vietos apžiūros protokolu(1t. b.l. 87-105), nukentėjusių parodymais, gyvenamo būsto durys išlaužtos. Kaltinamasis teigė, kad jas atidarė kūnu, kadangi jam nebuvo perduoti raktai, tačiau iš paties kaltinamojo pateikto įvykio garso įrašo akivaizdu, kad V. R. raktų pareikalavo nepagarbiu tonu, aiškinantis tarpusavio santykius su nukentėjusia ( be to, visiškai ne jam priklausančių žvėrienos produktų, o uogienės paėmimo tikslu), ir išgirdęs V. R. nurodymą, kad raktus turi pats, iš karto leidosi į rūsį ir laužė duris, be to po šių veiksmų atlikimo bendraujant su M. R., pastarajam paklausus ką jis daro, teigė, kad tokiu būdu bus atidarytos visos namų durys. Kaltinamasis įrodymų tyrimo teisme metu teigė, kad duris atidarė kūnu, tačiau kaip matyti iš policijos pareigūnų padaryto įrašo, iškarto, betarpiškai įvykio vietoje, jiems nurodė, kad duris atidarė koja. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas patvirtina jo norą visas aplinkybes nurodyti tik sau naudingesne linkme ir neatskleisti tikrųjų savo veiksmų motyvų. Pažymėtina, kad pats V. R. nurodė, kad minėtame būste įvykio metu negyveno, dalinant turtą skyrybų procese į jį nepretenduoja. Toks jo veiksmas neteisėtas, darantis turtinę žalą nukentėjusiai V. R., vertintinas tik kaip siekimas parodyti savo viršenybę prieš buvusius šeimos narius, gadinti jam ateityje galimai nebepriklausysiantį turtą bei provokuoti konfliktinę situaciją. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusių parodymų akivaizdu, kad tarp buvusių šeimos narių įsisenėjusi ir besitęsianti konfliktinė situacija, kurios asmenys geranoriškai nesprendžia. Kaltinamasis teigia, kad M. R. veiksmus atliko E. R. nurodymu, šiai pasakant „surink viską“, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja nukentėjusių parodymams, bei minėto momento garso įrašui, kuriame girdisi E. R. sakomas išsireiškimas “Martynai gerai, gerai, varyk, varyk“. Tokio išsireiškimo nėra pagrindo traktuoti kaip skatinimo ar nurodymo savintis svetimus daiktus, visos konfliktinės situacijos kontekste. Kaltinamojo neteisingas aiškinimas, parodo, jo siekį nukentėjusių veiksmus apibūdinti kaip bendrą veikimą susitarus, bei įvykius perteikti tik sau naudinga linkme.

Paminėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtais veiksmais sugadino turtą, M. R. kaip atsaką, mėtė daiktus iš kaltinamojo autobusiuko. Pažymėtina, kad iš karto į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei pranešdamas apie įvykį bendrajam pagalbos centrą V. R. apie jokį pasikėsinimą įvykdyti stambios pinigų sumos ar vertingo turto vagystę, nenurodė, teismas vėlesnį jo aiškinimą, kad buvo kėsinamasi neteisėtai užvaldyti jo turtą, vertina tik kaip siekį M. R. veiksmus apibūdinti pavojingais, prieš kuriuos galimas ir pateisinamas paties panaudotas smurtas. Be to, kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, E. R., kaltinamajam vejantis M. R., kaltinamąjį laikė už marškinėlių iš nugaros, pastarasis du kartus iš jos išsilaisvino be didesnių pastangų. Pačios E. R. veiksmai laikant kaltinamąjį prieš pat spyrį, vertintini kaip nekeliantys jam jokio pavojaus. Kaip matyti iš aptarto vaizdo įrašo, kaltinamasis akivaizdžiai stipriai ir intensyviai smūgiavo koja nukentėjusiai į šono pilvo sritį, ši į smūgį sureagavo. Objektyviai matomi kaltinamojo veiksmai, atlikti ne siekiant ginti savo turtą, o norint E. R. sukelti fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikata, dėl jų tarpusavio konfliktinių santykių. Teismo vertinimu visi V. R. veiksmai atlikti abipusės konfliktinės situacijos, aiškinantis buvusių šeimos narių santykius, metu, jam pačiam pradėjus konfliktą neteisėtais veiksmais, ir negali būti vertinami kaip gynyba nuo pavojingo puolimo.

Nukentėjusi E. R. iš karto po įvykio išreiškė skausmo pojūtį bei įvardijo skaudamą vietą, buvo iškviesti medikai, specialisto išvada nustatyta sužalojimo lokalizacija (pilvo sienos sumušimas, kraujosruva kairio klubo srityje) atitinka, vaizdo įraše matomą nukentėjusios kūno vietą į kurią įspirta, todėl nekyla abejonių, kad E. R. padarytas sveikatos sutrikdymas kaltinamojo veiksmų pasekmė.

Kaip matyti iš ištirtos vaizdo medžiagos, kaltinamasis M. R. iš nugaros pusės suima 12:45:10, nukentėjęs išsilaisvina 12:45:47, po daugiau nei pusės minutės, matomos ir nuo žemės atkeltos nukentėjusiojo kojos, tai yra kaltinamojo veiksmai užtruko pakankamai ilgai ir buvo intensyvūs, iš V. R. skambučio BPC įrašo, akivaizdžiai suprantama, kad ji yra labai išsigandusi, nurodo, kad tėvas smaugia brolį, apklausta teismo posėdžio metu patvirtino, kad brolis prašėsi pagalbos, bandė jam padėti atitraukdama tėvo rankas, tačiau to padaryti, nepavyko. Tai rodo, kad naudota pavojinga ir intensyvi fizinė jėga. Specialisto išvada nustatyta sužalojimo lokalizacija (nubrozdinimas dešiniame skruoste ir kraujosruvos krūtinėje), atitinka vaizdo įraše matomo, nukentėjusių nurodomo, smaugimo būdo pasekoje galimus padaryti sužalojimus, nukentėjusiam bandant ištrūkti. Vertinant šiuos duomenis visumoje, nekyla abejonių, kad M. R. padarytas sveikatos sutrikdymas kaltinamojo veiksmų pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. R. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma(išskyrus dalyje paneigtus kaltinamojo parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Nustatyta, kad kaltinamasis V. R. įspyrė nukentėjusiai E. R., smaugė M. R., ko pasekoje nukentėjusiems nežymiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis. Smurtas naudotas abipusės konfliktinės situacijos metu, nesant būtinosios ginties situacijos bei pavojingo nukentėjusių kėsinimosi .

LR BK 140 str. 2d. numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas.

Kaltinamasis teigia, kad jo tikslas buvo išsilaisvinti nuo nukentėjusios E. R., nutraukti M. R. veiksmus, jį laikyti, tačiau teismas neabejoja, kad savo tikslams pasiekti pasirinkdamas smurtinio pobūdžio veiksmus panaudojant jėgą, jis suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui –sūnui. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2d..

BK 140 str. 2 aprašyta kvalifikuota sudėtis, numatant šeimos nario bei artimo giminaičio kvalifikuojančius požymius.

BK 248 str. 2 d. nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 2 dalis nustato, jog „preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo“.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012) sprendžiant klausimą, ar nukentėjusysis laikytinas traukiamo baudžiamojon atsakomybėn šeimos nariu, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo išaiškinimais. Šeimos sampratos išaiškinimą Konstitucinis Teismas pateikė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodydamas, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie nukentėjusio ar kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien tik faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vienas į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant šeimos būdingų santykių turinį atitinkančius santykius.

Byloje nustatyta, kad įvykio laiku kaltinamasis ir nukentėję kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Byloje taip pat yra duomenų, kad buvo pradėtas skyrybų procesas, sprendžiama dėl nepilnametės dukros V. R. gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, turto dalybų klausimas, tarp asmenų ir iki įvykio vyko konfliktinės situacijos, į kurias kviečiami policijos pareigūnai. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. gegužės 20 d.) kaltinamojo ir nukentėjusių realiai nesiejo jokie įsipareigojimai šeimos santykiams. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į konstitucinį šeimos nario sampratos išaiškinimą, negalima konstatuoti, kad M. R. ar E. R. jiems padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo metu buvo V. R. šeimos nariai BK 140 str. 2d. prasme. Nurodytas požymis iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus, tyčinis ir baigtas, pasekmių nukentėjusių sveikatai nelikę. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Teismas atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, veikos padarymo aplinkybes sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. R. skiriant laisvės apribojimo bausmę žemesnę už vidurkį.

Kadangi kaltinamasis padarė tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką prieš artimą giminaitį, skirtina BK 72-2 str. numatyta poveikio priemonė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam. Nurodo, kad už nukentėjusios E. R. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 21 dienos iki 2018 gegužės 23 dienos priskaičiavo 32,30 eurų ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai( 1t. b.l. 39-47), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, todėl civilinis ieškinys vadovaujantis CK 6.280 str.1d. 6.290 str. 3d., 6.263 str. , BPK 117 str. tenkintinas visiškai.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 35,34 eurų nukentėjusios E. R. gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1t. b.l. 60), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusio gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str.).

E. R. ir M. R. civiliniais ieškiniais prašė priteisti po 5000 eurų neturtinės žalos iš kaltinamojo. Abu ieškovai ieškinius grindė patirtais nepatogumais, skausmo patyrimu, psichologiniais išgyvenimais, atkreipė dėmesį, kad veika padaryta prieš šeimos narius(1t. b.l. 26,27, 31,32).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis yra sveikas, dirbantis ir darbingo amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėję patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, jiems buvo sutrikdyta sveikata. Teismas, nustatydamas žalos dydį atsižvelgia į tai, kad pasekmės trumpalaikės, atsirado dėl tyčinių veiksmų, padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. tačiau šiuo konkrečiu atveju veiksmai daugiau spontaniško pobūdžio, bendros situacijos pasekmė. Tarp buvusių šeimos narių konfliktinė situacija buvo ir iki šio įvykio, nėra jokių įrodymų, kad asmenys psichologiškai išgyveno tik dėl šiuo nuosprendžiu nustatomų V. R. veiksmų. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tais atvejais kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.).

Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. Todėl prašomos priteisti 5000 Eur sumos įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijaus, yra aiškiai per didelės. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinės žalos atlyginimui M. R. pakanka 300 eurų sumos, E. R. 500 eurų sumos.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios E. R. naudai turi būti priteistos turėtos 500 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti( 2t. b.l. 148), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 8(aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72² str. V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojant 6(šešis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

E. R.(gim. 1971-04-07) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jos naudai 500 eurų neturtinės žalos iš V. R..

M. R.(gim. 1993-06-23) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jo naudai 300 eurų neturtinės žalos iš V. R..

Priteisti iš V. R. 500 eurų E. R. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. R. 35 eurus 34 centus Valstybinei ligonių kasai ( buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ( į.k. 188677622, a.s. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai iš V. R. 32 eurus 30 centų.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.