- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1324-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08211-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- A. M., E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir E. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) nutraukė A. M. (toliau – ir pareiškėja) ir E. M. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) santuoką, sudarytą 2016 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 219), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtino pareiškėjų 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi šalys susitarė dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei kreditorinių įsipareigojimų.
2. 2025 m. sausio 13 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą skolos, susidariusios dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinių išmokų neindeksavimo, išieškojimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui jis indeksavo ir mokėjo tinkamai. Jis ne tik nėra skolingas pareiškėjai, bet ir yra permokėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) pareiškėjos prašymo dėl vykdymo rašto išdavimo netenkino. Skundžiama nutartis motyvuojama šiais esminiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja, teikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, kad E. M., teikdamas nepilnamečio vaiko išlaikymą, jo neindeksavo, taip pat nenurodė, koks įsiskolinimo dydis ir kaip jis apskaičiuotas.
Atsiliepimas
4.2. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo E. M. pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, pateikė ir bankinių pavedimų išrašus bei mokamo išlaikymo indeksavimo detalizaciją, iš kurios matyti, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, E. M. moka nepilnamečio vaiko išlaikymą ir jį tinkamai indeksuoja.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esminiai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Pareiškėjos teigimu, pats suinteresuotas asmuo savo atsiliepime nurodė, jog savo noru atsisako atlikti periodinių išmokų indeksavimą.
5.2. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai prie periodinių išmokų priskaičiavo kitus mokėjimus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu.
5.3. Pažymi, kad Sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra ženkliai mažesnis, nei numatyta formuojamoje teismų praktikoje, tačiau, kadangi suinteresuotas asmuo savo noru mokėjo didesnes lėšų sumas nei Sprendimu buvo įpareigotas, pareiškėja nesikreipė dėl išlaikymo vaikui padidinimo.
5.4. Paaiškina, kad neturi teisinio išsilavinimo ir netiksliai suformulavo savo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad prašymas paduotas šeimos byloje, turėjo būti aktyvus ir išduoti vykdomąjį raštą, nepaisant to, kaip buvo suformuluotas prašymas.
3. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo argumentai:
6.1. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis pirmosios instancijos teismui pateikė susirašinėjimą su apeliante bei banko sąskaitos išrašus, kurie pagrindžia, kad pati pareiškėja grąžino dalį suinteresuoto asmens pervestų pinigų kaip permoką, todėl nėra aišku, kodėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
6.2. Pažymi, jog pati pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, banko sąskaitų ar paskaičiavimų. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo įrodė, kad ne tik moka nepilnamečiui vaikui išlaikymą kartu su indeksacija, tačiau ir dar daugiau.
6.3. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliantė teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl indeksacijos, tačiau atskirajame skunde jau nurodo, kad vykdomasis raštas turėjo būti išduotas dėl periodinių išmokų išieškojimo. Dėl nurodyto suinteresuotam asmeniui nėra aiški apeliantės pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis, kuria pareiškėjai atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.
5. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu (Sprendimas) nutraukė A. M. ir E. M. santuoką, sudarytą 2016 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 219), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Be kita ko, teismas patvirtino šalių 2017 m. lapkričio 16 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (Sutartis). Patvirtintoje Sutartyje šalys susitarė, jog suinteresuotas asmuo nepilnamečio vaiko išlaikymui moka po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervedant į pareiškėjos nurodytą atsiskaitomąją banko sąskaitą.
6. 2025 m. sausio 13 d. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, siekiant kreiptis į antstolį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo indeksavimo skolos išieškojimo.
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Sprendimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nenurodė įsiskolinimo dydžio, nepateikė skaičiavimų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Be to, teismas pažymėjo, kad, priešingai nei pareiškėja, suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog Sprendimas buvo vykdomas tinkamai.
8. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, pažymėdama, kad pats suinteresuotas asmuo pripažino neindeksavęs vaiko išlaikymo. Be to, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, nors šeimos bylose teismas privalo elgtis aktyviai.
9. Šių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.
10. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad šioje sutartyje turi būti aptarti klausimai dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka bei kitos sutuoktinių tarpusavio turtinės teisės ir pareigos. Taigi, santuokos nutraukimo byloje tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio klausimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje yra išsprendžiama dėl viso komplekso reikalavimų, kurių patenkinimas pagal savo pobūdį gali reikšti ir civilinių teisinių santykių modifikavimą (pvz., santuokos nutraukimas), ir ko nors priteisimą (pvz., žalos atlyginimas ar tam tikrų kilnojamųjų daiktų paskyrimas vieno iš sutuoktinių nuosavybėn ir pan.). Nurodyti klausimai santuokos nutraukimo byloje privalomai spręstini nepriklausomai nuo sutuoktinių pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, todėl tais atvejais, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tam tikros teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pagal savo turinį gali reikšti sprendimą dėl priteisimo. Santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
11. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų patvirtinimas sprendimo rezoliucinėje dalyje yra sudėtinė sprendimo dalis, kuri nekeičia teismo procesinio dokumento pobūdžio ir esmės. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, toks sutarties patvirtinimas negali būti tapatinamas su atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartis yra tvirtinama teismo nutartimi. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytinos CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo.
12. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 6 dalis).
13. Pažymėtina tai, kad jokia speciali tokio prašymo pateikimo teismui ar jo nagrinėjimo tvarka CPK nėra numatyta, taigi tam, kad vykdomasis raštas būtų išduotas, pakanka sprendimo įsiteisėjimo fakto ir išieškotojo pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą.
14. Nagrinėjamu atveju byloje, kaip jau minėta, yra priimtas, įsiteisėjęs ir vykdytinas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10691-676/2017. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Sprendimu priteistų periodinių išmokų indeksavimo, nurodydama, kad suinteresuotas asmuo šios pareigos nevykdė. Nors pareiškėjos prašymas nebuvo itin tikslus ir išsamus, jo turinys leido suprasti, kad prašoma išduoti vykdomąjį raštą būtent dėl Sprendimu priteistų periodinių išmokų neindeksavimo.
15. Nepaisant to, kad nenustatyta CPK 646 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių vykdomasis raštas negalėtų būti išduotas, pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė jį išduoti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jis tinkamai vykdė teismo Sprendimu nustatytą pareigą mokėti vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis, atitinkamai jį indeksuojant, todėl, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos bei teismų formuojama praktika nenumato nei teismo pareigos prieš išduodant vykdomąjį raštą tikrinti, ar sprendimas yra (ar buvo) įvykdytas, nei nurodo, kad sprendimo įvykdymas galėtų būti savarankišku pagrindu atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Sprendžiant prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas vertina tik tai, ar yra įsiteisėjęs sprendimas, ar yra pateiktas pareiškėjo(s) prašymas išduoti vykdomąjį raštą bei ar neegzistuoja atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagrindai, numatyti CPK 646 straipsnio 6 dalyje. Teismas šioje proceso stadijoje netikrina sprendimo vykdymo faktinio pobūdžio ar tinkamumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjos prašymas buvo neišsamus ir nepagrįstas įrodymais, taip pat remdamasis suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis apie prievolės įvykdymą, netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką.
17. Atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys, kad pareiškėjai, pateikus vykdyti jai išduotą vykdomąjį raštą, suinteresuotam asmeniui nėra užkirstas kelias antstoliui teikti įrodymus apie teiktą nepilnamečiui vaikui išlaikymą, jį tinkamai indeksuojant, arba, esant ginčui, savo interesus ginti įstatymo nustatyta tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų suformuotą praktiką bei CPK 646 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką dėl įsiteisėjusio sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.