- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2YT-333-805/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01025-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. O.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrius Prienų rajone
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, PlusPlus Capital AS, PlusPlus Capital AS, "Turto bankas ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, PlusPlus Capital AS, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. O. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, PlusPlus Capital AS, institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl įstatymų nustatyto termino atsisakyti priimti palikimą pratęsimo ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, kuriuo prašo nustatyti, kad D. K. terminą atsisakyti priimti savo motinos V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti įstatymų nustatytą terminą atsisakyti palikimui pagal įstatymą priimti bei išduoti pareiškėjui A. O. teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio D. K. vardu po jo motinos V. O. mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudaryto turto, likusio po V. O. mirties, apyrašą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo dukra V. O., kuri (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. K.. D. K. tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5937-800/2019 D. K. nustatyta nuolatinė rūpyba, o pareiškėjas A. O. paskirtas jo rūpintoju ir turto administratoriumi. Po V. O. mirties neliko jokio paveldimo nekilnojamojo turto, kadangi pareiškėjo dukra savo vardu registruoto nekilnojamojo turto įsigijusi nebuvo, ji neturėjo ir transporto priemonių. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis V. O. – Plus Plus Capital AS skolininkė. Prieš mirtį V. O. testamento nepaliko. Kadangi pareiškėjui buvo žinoma, kad jo dukra V. O. neturėjo turto, tačiau turėjo kreditorinių įsipareigojimų, t. y. skolų, todėl jis į notarą dėl atsisakymo priimti palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, kaip įstatyminis D. K. atstovas, nesikreipė, dėl ko praleido trijų mėnesių terminą atsisakyti palikimui priimti. Mano, kad terminą atsisakyti palikimui pagal įstatymą priimti praleido ir anksčiau nepradėjo paveldėjimo bylos dėl šių priežasčių: jam buvo žinoma, kad dukra paveldimo turto nepaliko, tačiau turėjo skolų, todėl buvo įsitikinęs, kad, gindamas nepilnamečio anūko teises ir norėdamas jį apsaugoti nuo jo motinos skolų, privalo į notarą nesikreipti ir jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo neatlikti. Apie tai, kad jis, kaip įstatyminis nepilnamečio anūko D. K. atstovas, atstovaudamas šio interesus, turėjo kreiptis į notarą dėl atsisakymo priimti jo motinos V. O. palikimą, nežinojo, nes šių aplinkybių jam niekas neišaiškino.
Pareiškėjas A. O. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus dukrai, kuri neturėjo jokio palikimo, išskyrus skolas, testamento parašiusi nebuvo, dėl palikimo į notarą nesikreipė. Nurodė, kad su anūko D. K. tėvu dukra susituokusi nebuvo, ji su D. tėvu kartu seniai negyveno, turėjo kitą sugyventinį. Vaiko tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po dukros mirties, maždaug po mėnesio, pareiškėjas buvo paskirtas anūko įstatyminiu atstovu. Kiek jam žinoma, dukra turėjo skolų kreditoriui Plus Plus Capital AS, kam ji buvo ėmusi kreditą, kokia jo paskirtis, kadangi tuo metu kartu negyveno, nežino ir tiksliai nurodyti negali. Jo žiniomis, skolos likutis apie 2000 Eur. Jis iš esmės nesiruošė priimti nei skolų, nei turto, kurio faktiškai mirties dienai nebuvo, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo. Jis pats įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiuo pareiškimu kreipėsi į teismą, nes anūkas tuoj sulauks pilnametystės, sugalvojo, kad skolų gali pareikalauti iš anūko.
Pareiškėjo atstovė advokatė Rasa Malinauskienė nurodė, jog visi argumentai išdėstyti pareiškime. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) mirus dukrai, žinojo, kad ji neužgyveno jokio turto, o, kad per tris mėnesius kreiptis pas notarą galima ne tik priimti palikimą, bet ir atsisakyti jį priimti, nesuprato. Į notarų biurą kreipėsi VMI, nes į VMI kreipėsi kreditorius Plus Plus Capital AS. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas išimtinai apsaugoti nepilnamečio teises, jis terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes rūpintojas ne taip suprato savo, kaip įstatyminio atstovo, teises ir pareigas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, jeigu pareiškėjas teismui pateiktus įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjo reiškiamam prašymui civilinėje byloje, kadangi palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo Plus Plus Capital AS, būdamas tinkamai informuotas apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą, šios pareigos neįvykdė, termino pratęsti neprašė. Prašė nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas neprieštarautų nepilnamečio D. K. interesams.
Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė A. U. teismo posėdyje paaiškino, kad, mirus motinai, nuo (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui nustatyta globa. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad reikalinga kreiptis dėl to, kad nepriimti palikimo nepilnamečio vardu, todėl į teismą pareiškėjas kreipėsi būtent institucijos paragintas, atstovė teikiama išvada neprieštarauja pareiškimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Sprendžiant klausimą dėl termino priimti (ar atsisakyti priimti) palikimą vaiko vardu atnaujinimo CK 5.57 straipsnio 1 dalis ir 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai.
Bylos duomenimis matyti, kad D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai – V. O. ir A. K.. Nepilnamečio tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. K. mirties nepilnametis D. K. paveldėjo mirusiojo nekilnojamąjį turtą – butą, garažą, transporto priemonę, banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei pensijų kaupimo sutartimi mirusiojo sukauptas pinigines lėšas. Nepilnamečio motina V. O. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 5 d. duomenimis V. O. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi. Po V. O. mirties Prienų rajono 3-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla. Iš teismui pateiktos V. O., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos matyti, kad dėl mirusiosios palikimo į notarą kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Gyventojų registro išrašo duomenimis V. O. mirė netekėjusi, ji turėjo du nepilnamečius vaikus D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir P. K., gimusį (duomenys neskelbtini). V. O. tėvai – Z. O. ir A. O.. V. O. įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui PlusPlus Capital AS 2020 m. gegužės 7 d. duomenimis sudaro 2264,75 Eur. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-5937-800/2019, tenkinus pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone pareiškimą, D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnamečio rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas A. O., D. K. rūpybos vieta nustatyta A. O. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
Su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai užtikrinamas teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečiui vaikui, taip pat atsižvelgiant į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį ir tikslus, darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga (conditio sine qua non) minėtam sandoriui sudaryti, t. y. tėvams/globėjams/rūpintojams nepilnamečio vaiko vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Taigi teismo leidimų institutas yra sukurtas tam, kad būtų apsaugoti vaiko interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Tokia pati pozicija išdėstyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. teismų praktikos apžvalgoje Nr. 35 „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“. Tai, kad teismo leidimas yra būtinas tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu yra expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta ir CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Bylos duomenimis matyti, kad po V. O. mirties yra likusių skolinių įsipareigojimų suinteresuotam asmeniui PlusPlus Capital AS. 2020 m. gegužės 7 d. duomenimis palikėjos įsiskolinimas sudaro 2264,75 Eur. Nekilnojamojo turto registro išrašas 2020 m. spalio 5 d. patvirtina, kad mirusiosios vardu nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, nėra. Tokie duomenys, nesant pateiktų jokių kitų objektyvių duomenų apie likusį kitą palikėjos vardu registruotą turtą, įgalina spręsti, kad paveldimo turto balansas yra neigiamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad palikėjos įsiskolinimai kreditoriui, nesant jokio kito paveldimo turto, akivaizdžiai pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.
Pažymėtina tai, kad palikimo atsisakymo sandorį gali sudaryti veiksnus asmuo. Nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 18 metų gali atsisakyti palikimo turėdami tėvų, įtėvių ar rūpintojų sutikimą. Atsisakyti palikimo nepilnamečių vaikų vardu galima tik išimtinais atvejais, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turto vertę arba konkretaus turto paveldėjimas galėtų kitaip pažeisti vaiko interesus. Palikimo atsisakymas, kaip ir palikimo priėmimas, yra nedalus. Asmuo atsisako palikimo universaliai, t. y. viso palikėjui priklausiusio turto, turtinių teisių ir kitų paveldėjimo objektų, nepriklausomai nuo to, ar turto/įsipareigojimų sudėtis atsisakančiajam žinoma, ar ne.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas, būdamas rūpintoju, prašo atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio įpėdinio, kurio atžvilgiu per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą neišreiškė valios, vardu. Todėl spręstina, kad atsisakymas atnaujinti terminą atsisakyti palikimui priimti, kurį nepilnametis įpėdinis praleido ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis), pažeistų rūpintinio interesus, nes paskirtas nepilnamečio rūpintoju asmuo dėl teisinių žinių stokos neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti), todėl šis terminas atnaujintinas, nes, priešingu atveju, būtų sumenkintos įstatymo užtikrintos vaiko teisės į teismo kontrolę, priimant daugiau ar mažiau (priklausomai nuo palikimo turinio) svarbius sprendimus, susijusius su vaiko turtiniais interesais.
Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus palikimo priėmimo atveju.
Vienok, byloje patenkinus pirmąjį reikalavimą, rūpintojo prašoma priešingai, paskesniuoju reikalavimu pareiškėjas prašo teismo išduoti teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu po jo motinos mirties. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog palikėja, be pareiškėjo nurodomų skolų, būtų turėjusi kokio nors kito materialaus bei nematerialaus turto ar kt., be kita ko, nepilnamečio D. K. rūpintojas prašo teismo išduoti teismo leidimą pagal antstolio sudarytą apyrašą ne priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, bet atsisakyti jį priimti D. K. vardu, todėl spręstina, kad šiuo atveju turto apyrašo sudarymas nebetenka prasmės.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta bei tai, kad nagrinėjamu atveju palikimo nepriėmimas rūpintojo buvo išreikštas pasyviu elgesiu ir neveikimu, nesant interesų konflikto, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko, kurio rūpintoju paskirtas pareiškėjas, teisėtus interesus, pritariant Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei ir neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, atnaujintinas A. O. terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko D. K. vardu, atsiradusį po vaikaičio motinos V. O. mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjo išsilavinimo, amžiaus ir teisinių žinių stokos, ir pareiškėjui išduotinas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, 579-582 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Pratęsti pareiškėjui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą atsisakyti priimti palikimą pagal įstatymą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po nepilnamečio motinos V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Išduoti A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), vardu po jo motinos V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.