- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-282-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00421-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Kazys Kailiūnas, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- D. D., A. K.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovams D. D. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. J. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. D. (toliau – ir atsakovas) ir A. K. (toliau – ir atsakovė) 43 212,77 Eur turtinės žalos atlyginimą (išlaidas daikto trūkumams ištaisyti), 930 Eur nuostolius už ekspertizės atlikimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. jis su atsakovais D. D. ir A. K. (toliau – ir atsakovai) pasirašė preliminarią sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui už 76 000 Eur nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, kitus inžinerinius statinius, nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas). Atsakovai su ieškovu susitarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Prieš sudarant preliminarią sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovei 20 000 Eur, o atsakovui – 16 000 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovas likusius 40 000 Eur sumokės pagrindinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovai garantavo, jog sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal tikslinę paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad būsimas pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, nebūtų įsipareigojęs pirkti turto sutartyje nustatytomis sąlygomis. Šalys taip pat susitarė, jog ieškovas pradės naudotis perkamu nekilnojamuoju turtu nuo 2017 m. gegužės 20 d. ir nuo tos dienos įsipareigoja mokėti visus mokesčius, susijusius su turtu bei turtui teikiamomis paslaugomis. 2017 m. spalio 9 d. šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas nuosavybės teisėmis įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą už 76 000 Eur. Ieškovas su atsakovais visiškai atsiskaitė. Po sutarties pasirašymo nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradėjo ryškėti nupirkto namo trūkumai, t. y. paaiškėjo, jog grindų šildymas veikia netinkamai, nes šyla netolygiai ir ne visur, radiatoriai nešilo, tačiau šį trūkumą ieškovas pats savo lėšomis pašalino, nes tai buvo būtina gyvenant su šeima name. Be to, atsirado pelėsis, išryškėjo langų montavimo trūkumai, nes jaučiamas šaltis ir vėjas, užšalo vandentiekis, vonios kambaryje nebėgo vanduo. Dėl krentančios oro temperatūros pradėjus ryškėti nupirkto namo defektams, ieškovui su šeima gyventi name tapo labai sunku, todėl kilo abejonių, kokių dar paslėptų defektų turi nupirktas namas. Dėl nupirkto namo defektų nustatymo 2018 m. vasario mėnesį buvo kreiptasi į teismo statybos ekspertą S. Z. (S. Z.) (toliau – ir ekspertas), kuris nurodė, jog defektų yra nemažai ir jų šalinimas gali siekti apie 40 000 Eur. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyti trūkumai ir jų šalinimo kaina. Kadangi atsakovai atsisakė geranoriškai spręsti susidariusią problemą, pardavė namą su trūkumais, kurių šalinimo kaštai yra labai dideli, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 43 212,77 Eur nuostolių atlyginimo.
3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nekilnojamojo turto dalį paveldėjo po tėvo mirties, o atsakovė kartu su sutuoktiniu įsigijo neįrengtą namą (50 procentų baigtumo), t. y. namas buvo pastatytas, tačiau buvo be langų, buvo sumontuotos stogo gegnės, stogas uždengtas šiferiu. Atsakovė su sutuoktiniu baigė įrengti namą, kuriame apsigyveno 2008 m. rugsėjo mėnesį visiškai įrengus namo pirmąjį aukštą. Atsakovė su sutuoktiniu pakeitė stogo dangą, nekeičiant patvarių, tinkamų stogo konstrukcijų. Namo įrengimo darbus atliko samdomi darbininkai. Įgyjant ginčo turtą ankstesni savininkai perdavė namo projektą, statybos leidimus, namo projektą reikėjo tikslinti. Architektas projektą patikslino pagal pastatytą ir įrengtą namą, namas buvo įregistruotas. Name iki pardavimo gyveno devynerius metus. Iki to momento name nebuvo pelėsio. Ieškovas name apsigyveno nuo 2017 m. gegužės 20 d., jam perduotas namo projektas. Šalys pagrindinę sutartį sudarė 2017 m. spalio mėnesį, todėl ieškovas turėjo galimybę įvertinti turtą. Ieškovui buvo nurodyta, kad namas iš lauko nešiltintas, apšiltintos sienos iš vidaus, nurodyta, kurios sienos nešiltintos, kad aplink namą nėra drenažo. Jis matė, kaip apšiltintas stogas, kokia jo konstrukcija, tačiau pretenzijų neturėjo. Sienų įtrūkimų nebuvo, be to, jie negali būti laikomi užslėptais trūkumais, nes yra namo išorėje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovams iš ieškovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nuo 2017 m. gegužės 20 d. apsigyveno nupirktame name, jam buvo perduoti visi dokumentai, taip pat susiję su namo statyba (projektas, leidimai ir pan.). Nurodė, kad ir ne specialistui matyti, kad namo sienos iš lauko pusės nešiltintos, todėl ieškovas apie šią aplinkybę turėjo žinoti.
6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tiek nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo preliminarioje sutartyje, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje (sutarties 7.12 punktas) pirkėjas (ieškovas) patvirtino, kad iki šios sutarties pasirašymo dienos turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą; pirkėjas dėl turto būklės ir kokybės pardavėjams pretenzijų neturi, parduodamo turto būklė ir kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus, bei atitinka pardavimo kainą, kurią pirkėjas moka pardavėjams už turtą. Pirkimo – pardavimo sutarties 7.13 punkte nurodyta, kad pirkėjas nežino ir nepastebėjo jokių paslėptų turto trūkumų. Pretenzijas dėl perkamo turto trūkumų pirkėjas turi teisę pareikšti ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo turto perdavimo naudotis pirkėjui dienos. Pardavėjai neatsako už vėliau paaiškėjusius turto trūkumus, taip pat, jei pretenzijos buvo pareikštos pavėluotai.
7. Teismas nustatė, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo (2017 m. spalio 9 d.) ieškovas su šeima gyveno ginčo name. Ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas jauno amžiaus pirkėjas, tinkamai apžiūrėjęs norimą įsigyti turtą, įvertinęs tai, kad namas vyresnių žmonių statytas jų pačių pastangomis ūkio būdu, akivaizdžiai turėjo suprasti (o ir suprato, nes norimas įsigyti turtas, jo būklė tenkino), kad tokio daikto kokybė negali atitikti šiuolaikinės statybos reikalavimų. Esant reikalui (žinodamas apie sienų šiltinimą, drenažo nebuvimą, kitas pardavėjų nurodytas aplinkybes), prieš įsigydamas ginčo turtą ieškovas galėjo pasitelkti specialistus statybai įvertinti (ką padarė žymiai vėliau).
8. Apskųstame teismo sprendime pažymėta, kad namo statyba faktiškai buvo baigta 2009 metais. Todėl tikėtina, kad nuo 2009 metų iki ieškovui įsigyjant iš atsakovų gyvenamąjį namą šio namo statyboms naudotos medžiagos nusidėvėjo, sandarinimo medžiagos galėjo prarasti savo pirmines savybes. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas atmetė ieškovo argumentus dėl namo šiltinimo, didelio malkų kiekio sunaudojimo namo šildymui.
9. Teismas taip pat pastebėjo, kad nors ekspertizės metu nustatyti stogo konstrukcijos neatitikimai nuo projekto įvardinti kaip pavojingi, tačiau stogo konstrukciją, apšiltinimą pirkėjas galėjo matyti pats vizualiai ar specialisto pagalba.
10. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytas pelėsio atsiradimas, jeigu toks buvo namo pardavimo metu, turėjo būti matomas ir pastebėtas. Pelėsio atsiradimas, drėgmė yra akivaizdūs, todėl kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo. Be to, kanalizacijos šulinio diametras taip pat yra matomas ir pastebimas, todėl nelaikytinas paslėptu trūkumu.
11. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl drenažo, kaip trūkumo, kadangi ekspertas parodė, jog drenažo šuliniai turi būti matomi vizualiai, jei jų nėra, reiškia nėra ir drenažo. Dėl namo sienų įtrūkimų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jie taip pat yra matomi ir pastebimi. Kodėl ir kada jie atsirado, negalėjo pasakyti ir ekspertas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas išardė laiptus, terasos stogą, kas galbūt galėjo turėti įtakos nurodytiems įtrūkimams atsirasti.
12. Bylą išnagrinėjęs teismas akcentavo, kad ieškovas iš įsigyto namo niekur neišsikėlė, pats, gyvendamas dvejus metus name, nurodytų trūkumų nešalino, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas neįrodė, kad minimi trūkumai yra esminiai, t. y. lemia gyvenimo name kokybę, turėjo įtakos perkamo turto kainai ir kt. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad atsakovai sudarė ieškovui tinkamas sąlygas apžiūrėti parduodamą namą, žemės sklypą, jame buvusius įrenginius, prieš ieškovui įsigyjant namą tinkamai atskleidė namo būklę, ieškovas neįrodė, jog jo nurodyti namo trūkumai yra esminiai, dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. Nusipirkto namo trūkumai (netolygus grindinis šildymas, radiatorių netinkamas veikimas, langų montavimo trūkumai, pelėsis) pradėjo ryškėti šaltuoju metų laiku, todėl ieškovui apie juos iki sutarčių pasirašymo negalėjo būti žinoma. Kai kuriuos nurodytus trūkumus (radiatorių netinkamas veikimas) ieškovas pašalino savo lėšomis, nes kitaip buvo neįmanoma gyventi name.
13.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jei tai paaiškėja vėliau. Todėl ieškovas galėjo pretenzijas ir reikalavimus dėl vėliau paaiškėjusių trūkumų reikšti per Lietuvos Respublikos statybų įstatyme nurodytus terminus (5-20 metų), o ne per 30 dienų nuo daikto perdavimo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai netaikė taisyklės, kad pardavėjo atsakomybė už parduotą netinkamos kokybės daiktą netaikoma tik nustačius didelį pirkėjo nerūpestingumą (neatsargumą).
Atsiliepimas
13.4. Atsakovai nuo ieškinio gynėsi tik savo paaiškinimais, o teismas tokius paaiškinimus nepagrįstai vertino kaip objektyvų įrodymą.
13.5. Nei preliminarioje sutartyje, nei pagrindinėje pirkimo – pardavimo sutartyje, nei civilinės bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų, kad ieškovas būtų informuotas apie įsigyto namo neatitikimą projektui ar esamus trūkumus. Priešingai, atsakovė 2016 m. kovo 25 d. raštu patvirtino, kad namas atitinka projektą. Namo projekte yra numatytas drenažo įrengimas. Duomenų, kad ieškovas būtų informuotas apie drenažo nebuvimą name, nėra. Todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl drenažo, kaip dėl trūkumo nurodymo.
13.6. Ginčo namui C klasės naudingumo šildymo sertifikatas buvo išduotas 2016 m., todėl visiškai nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo teiginys, jog statyboms naudotos medžiagos galėjo nusidėvėti, sandarinimo medžiagos galėjo prarasti savo pirmines savybes, nes nuo energinio naudingumo sertifikavimo iki trūkumų paaiškėjimo momento praėjo vos vieneri metai. Be to, ieškovas, kaip vidutinis pirkėjas, kuriam pardavėjai nurodė, jog namas yra tvarkingas ir šiltas, matydamas, kad namui yra suteiktas C klasės naudingumo šildymo sertifikatas, turėjo pagrindą manyti, kad namas yra tinkamai apšildytas.
13.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, jog stogo konstrukciją, apšiltinimą pirkėjas galėjo matyti pats vizualiai, yra neteisinga ir neatitinka tikrųjų teismo eksperto parodymų. Be to, teismo išvada, kad ieškovas, apžiūrėdamas namą turėjo pastebėti pelėsį, taip pat, kad jis negali greitai plisti, prieštarauja teismo eksperto pateiktiems parodymams.
13.8. Sienos įtrūkimai negalėjo atsirasti dėl laiptų griovimo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi laiptų lokalizacija buvo kitoje vietoje nei įtrūkimai.
14. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
14.1. 2017 m. balandžio 14 d. sudarius preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, atsakovai perdavė ieškovui namo projektą, kas iš esmės paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovų nesąžiningumo.
14.2. Ieškovas neginčijo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos dėl susipažinimo su perkamu daiktu, pretenzijos dėl daikto trūkumų pateikimo laikotarpiu. Ieškovas pats nurodė, kad paslėptų turto trūkumų nepastebėjo.
14.3. Ieškovas neįvardino, kada atsirado rūsio patalpoje pelėsis, tačiau akivaizdu, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dieną, jis dėl pelėsio rūsio patalpose pretenzijų atsakovams nereiškė, kas leidžia teigti, kad pelėsis atsirado vėliau ir būtent dėl ieškovo netinkamo patalpų eksploatavimo, kas reiškia, kad atsakovai negali būti už tai atsakingi.
14.4. Nors ieškovas teisme teigė, kad jam nebuvo žinoma apie drenažo nebuvimą, ekspertas nurodė, kad drenažo nebuvimą galima pastebėti iš karto ir tam nereikia specialių žinių, nes prie namo turi būti šuliniai, į kuriuos lietvamzdžiais surenkamas lietaus vanduo. Kadangi tokių šulinių nėra, o atsakovė apie drenažo nebuvimą informavo iš karto, ieškovui apie šį daikto trūkumą buvo žinoma prieš sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Netgi ir pripažįstant ieškovo teigimą, kad jam ši aplinkybė nebuvo žinoma, akivaizdu, kad 2017 m. gegužės 20 d. apsigyvenęs ginčo name ir pradėjęs šiuo turtu naudotis, ieškovas turėjo galimybę tuo įsitikinti bei dėl to pareikšti pretenzijas atsakovams iki pagrindinės sutarties sudarymo.
14.5. 2017 m. balandžio 14 d. sudarius preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovui buvo perduotas ir namo projektas. Kliūčių patekti į pastogę nebuvo, todėl jis turėjo galimybę įvertinti stogo konstrukciją po projekto gavimo.
14.6. Apsigyvenęs ginčo name ir turėdamas namo projektą, ieškovas turėjo galimybę tiek pats, tiek pasitelkęs specialistus, pasitikrinti namo būklę.
14.7. Eksperto nustatyti esminių neatitikimų nuo projekto šalinimo kaštai sudaro 43 212,77 Eur, t.y. 60 procentų nekilnojamojo turto pardavimo vertės. Tokia eksperto nurodyta kaštų suma neprotinga, juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo galima išsiaiškinti, kas sudaro konkrečių darbų sumas, t.y. nepateiktas šių sumų pagrindimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai 2008 metais įsigijo 1990 metais pradėtą statyti (50 procentų baigtumo) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Gavę statybą leidžiančius dokumentus, 2009 m. atsakovai baigė namo statybą; statybos pabaiga įregistruota 2016 metais. 2017 m. balandžio 14 d. ieškovas su atsakovais sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto (0,2482 ha žemės sklypo, 228,14 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo, pastato – ūkio pastato, kitų inžinerinių statinių – kitų statinių, nuotekų šalinimo tinklų – nuotekų valymo įrenginių), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo. Šalys susitarė, kad perkamu turtu ieškovas galės naudotis nuo 2017 m. gegužės 20 d. 2017 m. spalio 9 d. šalių buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo ieškovui už 76 000 Eur. Ieškovui įsikūrus nusipirktame name, pradėjo aiškėti namo trūkumai, todėl 2018 m. vasario mėn. jis kreipėsi į ekspertą, kad šis pateiktų atsakymą į klausimą, ar ieškovo įsigytas gyvenamasis namas atitinka statybos projektą. Gavęs išvadas apie esamus neatitikimus, ieškovas 2018 m. kovo mėnesį kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 43 212,77 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus
17. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnis).
18. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.
20. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į eksperto išvadas bei ieškinį atmetė nurodęs, kad atsakovai sudarė ieškovui tinkamas sąlygas apžiūrėti parduodamą namą, žemės sklypą, jame buvusius įrenginius, prieš ieškovui įsigyjant namą tinkamai atskleidė namo būklę, ir ieškovas neįrodė, jog jo nurodyti namo trūkumai yra esminiai, dėl kurių nebūtų galima namo naudoti pagal paskirtį. Anot ieškovo, nupirktas namas yra su paslėptais defektais, kurie paaiškėjo jam apsigyvenus nupirktame name, prasidėjus šildymo sezonui bei ekspertui pateikus išvadas apie nekilnojamojo turto neatitikimą statybos projektui.
21. Iš apskųsto teismo sprendimo turinio matyti, kad pagrindiniai argumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra ieškovui suteikta galimybė susipažinti su perkamu nekilnojamuoju daiktu, jo statybos dokumentacija bei iki pirkimo – pardavimo sandorio išsiaiškinti (pačiam ar su specialisto pagalba) perkamo namo trūkumus. Be to, tokie trūkumai kaip stogo konstrukcija, pelėsio atsiradimas, kanalizacijos diametras, drenažas, namo sienų įtrūkimai galėjo būti pastebėti ieškovo, todėl nėra priskirtini prie paslėptų trūkumų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo – pardavimo sutartis neįpareigojo ieškovo imtis privalomo perkamo daikto kokybės patikrinimo pačiam, ar pasitelkus statybos ekspertą (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas (pirkėjas) nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina atsakovų (pardavėjų) atsakomybės už parduodamo namo kokybę, jei įrodoma, kad ieškovas (pirkėjas), kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytus namo trūkumus vertino tik per ieškovo, kaip pirkėjo, pareigos tikrinti perkamą daiktą, prizmę, bei rėmėsi išimtinai atsakovų paaiškinimais apie reikiamos informacijos ieškovui pateikimą. Tačiau pabrėžtina, kad atsakovų, kaip asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi jų naudai, paaiškinimai, nesant byloje juos patvirtinančių įrodymų, turi būti vertinami kritiškai. Be to, galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika pagrindus pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovo įpareigojimo imtis aktyvių veiksmų tikrinant perkamo nekilnojamojo turto būklę, nepagrįstumą, byloje turi būti iš naujo vertinamos ieškovo įsigyto namo trūkumų nustatymo galimybės bei momentas. Aiškinantis šias aplinkybes, privalu atsižvelgti į tai, kad byloje nesant duomenų apie ieškovo specialias žinias statybos sferoje, net ir matomų objektų (stogo konstrukcija, drenažas, šulinys) parametrai, trūkumai eiliniam asmeniui gali būti suprantami bei matomi tik aiškiai suvokiant šių objektų paskirtį bei techninius reikalavimus. Papildomai nurodytina, kad tuo atveju, jei išanalizavus namo trūkumus ir šalių atsakomybę dėl jų šalinimo, ji būtų nustatyta ne dėl visų ieškovo nurodytų trūkumų, byloje būtų tikslinga apibrėžti atskirai kiekvieno trūkumo šalinimo išlaidas.
24. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino eksperto išvados, jog kai kurie namo trūkumai (stogo konstrukcijos neatitikimai) kelia pavojų jame gyvenantiems asmenims, kas sukelia abejonių, ar daiktas (gyvenamasis namas) atitinka kokybinius rodiklius pagal savo prigimtį ir yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Pastebėtina, kad sprendimą priėmęs teismas neanalizavo medinių gegnių matmenų neatitikimo statybos projektui, jų apdorojimą antiseptikais ir antipirenais aplinkybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovas perka daiktą, t. y. kad būstas skirtas ieškovui gyventi, namo pirkimui yra imamas kreditas, todėl atsakovai turėjo dėti maksimalias pastangas suteikti ieškovui kuo detalesnę informaciją apie parduodamą daiktą, juolab kai atsakovai pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovui suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos (pirkimo – pardavimo sutarties 7.6. punktas). Ieškovas, sudaręs nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, turėjo pagrįstą lūkestį, kad namas atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos.
Dėl termino reiškiant reikalavimą dėl parduoto daikto kokybės taikymo
25. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pretenzijas dėl perkamo turto trūkumų jis turėjo teisę pareikšti ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo turto perdavimo naudotis pirkėjui dienos, kaip šalys susitarė pasirašytoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje (7.13. punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių pasirašytoje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytas vieno mėnesio nuo turto perdavimo naudotis pirkėjui dienos terminas yra terminas pirkėjo pretenzijai pardavėjams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti; ir tai nėra ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, įvertinusi kasacinio teismo praktiką pardavėjo pareigos užtikrinti parduodamo daikto kokybę klausimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs vien ieškovo atsakomybę už jo nusipirkto gyvenamojo namo paaiškėjusius trūkumus, nesiaiškinęs, ar ieškovo nusipirktas daiktas yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.