Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, skundą suinteresuotam asmeniui antstolei Svajonei Žukaitienei, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Civilinės bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad 2025-12-01 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo 2025-11-27 prašymas vykdyti Policijos departamento prie LR VRM pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 1-523-482/2025, kurį Marijampolės apylinkės teismas 2025-11-21 išdavė dėl 3 359,59 Eur skolos (ekstradicijos išlaidų) išieškojimo iš skolininko S. V., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojui Policijos departamentui prie LR VRM. 2025-12-01 antstolės patvarkymu Nr. S-25-76-39805, minėtą vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti atsisakyta, kadangi skolininkas antstolės veiklos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto CPK 590 straipsnio 1 dalies pagrindu. 2025-12-05 antstolės kontoroje gautas Policijos departamento prie LR VRM skundas, kuriame prašoma panaikinti 2025-12-01 antstolės patvarkymą S-25-76-39805, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš S. V. ir vykdomojo rašto priėmimo klausimą spręsti iš naujo; nepavykus įvykdyti nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-523-482/2025 išduoto (duomenys neskelbtini) piliečio S. V. atžvilgiu vykdomojo Lietuvos Respublikos teritorijoje per 1 metus, perduoti piniginę sankciją vykdyti (duomenys neskelbtini) Respublikoje arba perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narei.

7. Pareiškėjo nuomone, teismo nuosprendis dėl piniginių sumų išieškojimo antstolės turi būti vykdomas Taisyklių, 3 punkte nustatyta tvarka, kuriame nurodyta, kad esant duomenų, kad skolininkas yra „kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje“. Taisyklėse yra nustatyta, kad kreiptis į teismą gali tik išieškojimą vykdanti institucija, o tarp pateiktinų dokumentų turi būti išieškojimo negalimumo aktas, tačiau tokiu atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta užsienyje laikoma kaip akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, ir dėl to yra priimamas tik patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, o ne išieškojimo negalimumo aktas, kreiptis į teismą nepateikiant visų teisės normoje įvardintų dokumentų, nėra galimybės. Prašyme pareiškėja buvo nurodžiusi, kad taisyklių 3 punkte yra numatyta išimtinė teisė kreiptis su teikimu į teismą dėl perdavimo piniginės sankcijos vykdymo kitai Europos Sąjungos valstybei narei tik piniginės sankcijos vykdančiai institucijai. Pareiškėjas prašymo pastabose buvo nurodžiusi, jog pagal teismų praktiką piniginės sankcijos vykdančia institucija yra laikoma būtent antstolio kontora, dėl ko departamento teikimai dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narei teismų yra paliekami nenagrinėti, bei nurodė konkrečią Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025-10-23 nutartį, baudžiamojoje byloje Nr. E1-4049-818/2025. Be to, pareiškėjas nurodo, kad antstolės patvarkyme neteisingai nurodytas skundžiamo patvarkymo teisinis pagrindas – patvarkyme nurodyta, kad atsisakoma priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra apibrėžiama vykdymo vieta, bet ne atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą teisinis reglamentavimas. Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo sąlygos ir aplinkybės yra numatytos CPK 650 ir 651 straipsniuose, dėl ko antstolės priimtas patvarkymas laikytinas neteisėtu, todėl yra naikintinas.

8. Antstolė nurodė, kad priimdama 2025-12-01 patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-76-39805 tinkamai taikė CPK 590 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kuriomis reglamentuojama vykdomojo dokumento vykdymo vieta, bei tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos.

9. Pagal CPK 651 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

10. Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Viena iš antstolio pareigų yra atlikti vykdymo veiksmus tik savo aptarnaujamoje teritorijoje, kuri yra nustatyta CPK 590 straipsnio 3 dalyje. CPK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, antstolis patikrina gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi CPK 590 straipsnio 1 dalis skirta nustatyti antstolio veiksmų atlikimo vietą pagal antstolio veiklos teritoriją. Tai reiškia, kad gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina, ar pagal vykdomajame dokumente nurodyto skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą vykdomasis dokumentas priskirtinas antstolio veiklos teritorijai. Taigi iš minėtos normos turinio aiškiai matyti, kad įstatymas numato alternatyvią galimybę pasirinkti vykdymo vietą. Nagrinėjamu atveju vykdomajame dokumente buvo nurodyti skolininko duomenys - S. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko sutiktina su antstolės argumentais, kad skolininko gyvenamoji vieta užsienio valstybėje nėra antstolės aptarnaujamoje veiklos teritorijoje, skolininkas antstolės veiklos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto, jokių kitų duomenų, kurie leistų antstoliui atlikti paieškas Lietuvos registruose dėl skolininko turto ar kt., bylos duomenimis, nėra, todėl vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas antstolės.

11. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose paskirtos bausmės – baudos ir priteistų proceso išlaidų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką nustato aukščiau paminėtos Taisyklės. Asmens ekstradicijos išlaidos yra pripažįstamos proceso išlaidomis. Šiuo atveju pareiškėjas skųsdamas antstolės veiksmus siekia būtent perduoti piniginę sankciją vykdyti (išieškoti) kitai Europos Sąjungos valstybei narei - šiuo atveju (duomenys neskelbtini), esančiai Europos Sąjungos valstybe, kurios teritorijoje taikoma ES teisė.

12. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad nors pareiškėjas siekia, jog antstolė 1 metus vykdytų išieškojimą iš skolininko, ir kaip tinkamas subjektas teismui teikdamas teikimą kartu be kitų duomenų (dokumentų) pateiktų Taisyklėse nurodytą antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą, nurodydama konkrečią apylinkės teismo priimtą nutartį (Vilniaus miesto apylinkes teismo 2025-10-23 nutartį, baudžiamojoje byloje Nr. E1-4049-818/2025), tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui, kadangi skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o duomenų apie skolininko ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, jo turto Lietuvos Respublikoje buvimo ir (ar) pajamų gavimo – nėra. Aplinkybės, kurioms esant antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įtvirtintos CPK 651 straipsnio 2 dalyje. CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas yra vykdytinas atitinkamo antstolio, t. y. antstolių vykdymo vieta yra numatyta antstolio veiklos teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko žinoma paskutinė vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nustatant skolininko gyvenamą vietą už Lietuvos Respublikos teritorijos – vykdomąjį dokumentą priimti atsisakoma. Vykdomojo dokumento nepriėmimas reiškia vykdomosios bylos neužvedimą ir tiesiogiai lemia, kad išieškojimo negalimumo aktas negalės būti surašytas ir pateiktas, dėl to, išieškojimo negalimumo akto pateikimas, kai vykdomasis dokumentas nevykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neįmanomas. Nagrinėjamu atveju formalaus reikalavimo pateikti antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir dokumentus, galinčius patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje laikymasis pažeistų lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principą. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas vertina, kad skundžiamo antstolės patvarkymo naikinti ir spręsti dėl vykdomojo rašto priėmimo iš naujo nėra pagrindo.

13. Esant duomenims, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Taisyklių 5 punkte pažymėta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo nurodytu, kad antstolis yra piniginę sankciją vykdantis subjektas, turintis teisę teikti teikimą dėl paskirtos piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybei, tačiau šiuo atveju atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad pareiškėjui pateikus baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui duomenis apie antstolio atsisakymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas, turi teisę sprendimą dėl piniginės sankcijos vykdymo (išieškojimo) perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei priimti savo iniciatyva.

14. Nustatytų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad antstolė, nustačiusi, kad yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nes vykdomasis dokumentas negali būti jos vykdomas, atsižvelgiant į CPK 590 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas, pagrįstai atsisakė priimti vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą. Konstatuojama, kad antstolė, priimdama 2025-12-01 patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-76-39805, tinkamai taikė CPK 590 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, kuriomis reglamentuojama vykdomojo dokumento vykdymo vieta, bei tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, antstolės nurodytas skundžiamo patvarkymo teisinis pagrindas nelemia antstolės priimto patvarkymo neteisėtumo, todėl skundžiamo patvarkymo naikinti nėra pagrindo. Vadovaujantis aukščiau minėtu, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą dėl neteisėtų antstolės Svajonės Žukaitienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.