Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Anikona“ ieškinį atsakovui UAB „Bendras verslas“ dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

7. Sudarant ginčytinus sandorius, sandorio šalys nebuvo sąžiningos CK 6.66 straipsnio prasme. Ieškovas turėjo įsiskolinimų kreditoriams, bet išskyrė atsakovą, kuriam mokėjo už įmonės direktorių ir taip mažino kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovas turėjo pasidomėti ieškovo padėtimi, o sužinojęs apie ieškovo įsiskolinimus, turėjo suprasti, kad ieškovo atlikti mokėjimai dar labiau apsunkina ieškovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovui nepasitikėjimą turėjo sukelti jau vien tas faktas, jog paskutinė ieškovo Juridinių asmenų registrui teikta finansinė atskaitomybė buvo už 2008 m.

11. Ieškovo reikalavimas taikyti restitucija ir iš atsakovo priteisti lėšas, į kurias pats ieškovas niekuomet neturėjo jokios teisės, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Patenkinus ieškovo reikalavimą būtų iš esmės iškreipiama šalių padėtis bei pažeidžiamas bendrasis teisingumo principas, nes ieškovas pakartotinai gautų turtą, kurį buvo neteisėtai gavęs dėl padaryto nusikaltimo. Teigė, kad nuosprendžio vykdymo metu teismai jau įvertino ir pripažino, kad dalis lėšų yra grąžinta nukentėjusiajam atsakovui ir šią aplinkybe rėmėsi neskirdami realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam K. K..

12. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodo jokių kreditorių įsipareigojimų dydžio, ar ginčijamų mokėjimų įtakos (ne)mokumui. Paaiškino, kad ieškovo bankroto byla iškelta 2019 10 10. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo minimas vienintelis kreditorius Luminor Bank AS, kurio reikalavimas patvirtintas 2019 07 10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Tuo tarpu ieškovo ginčijami mokėjimai atlikti 2015 02 20 – 2018 06 14. Taigi, atlikti mokėjimai jokiu būdu negalėjo pažeisti kreditoriaus, kurio reikalavimas buvo patvirtintas vėlesniu sprendimu, teisių. Pažymėjo, kad bylos duomenys pagrindžia, jog ieškovas vykdė mokėjimus galimai kitiems kreditoriams (pvz. UAB „A.K.K.“, UAB „SPEKTRO“, AB „Swedbank“, Paysera LT, VĮ Registrų centras, SODRA ir t.t.). Taigi, neegzistuoja kreditorių teisių pažeidimas, kaip viena iš būtinųjų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų.

13. Atkreipė dėmesį, kad priimdamas jam teisėtai priklausančias grąžinamas lėšas, atsakovas negali būti laikomas nesąžiningu. Mokėjimus atliko pats ieškovas. Atsakovas neįtakojo mokėjimų įvykdymo, todėl negali būti laikomas ginčijamo sandorio šalimi ar nesąžininga sandorio šalimi. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato nukentėjusiam asmeniui pareigos domėtis mokėtojo finansine padėtimi priimant grąžinamus pinigus.

14. Nurodė, kad dalis ieškovo grąžinamų lėšų apskaitytos kaip „Trečiųjų asmenų tranzitinės lėšos“. Jeigu atsakovo sąskaita buvo panaudota tik kaip tranzitinė sąskaita lėšų pervedimui, ieškovas neįgijo jokios reikalavimo teisės į minėtas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Šioje byloje ieškovo bankrutuojančios bendrovės bankroto administratorius reiškia actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

16. CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtą interesą gauti prievolės įvykdymą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

17. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 11 06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 11 16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktas).

18. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 01 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

19. Plėtodama kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose reiškiami bankroto administratorių ieškiniai actio Pauliana teisiniu pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija 2020 04 09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-469 pažymėjo, kad proporcingumo principą bei verslo subjektų interesų derinimo poreikį atspindi kasacinio teismo praktikos nuostata, pagal kurią pripažįstama, kad privalėjimą sudaryti ginčijamą sandorį gali suponuoti ir sandorio sudarymo metu buvusi verslo situacija, faktinės sandorio aplinkybės.

20. Nagrinėjamu atveju UAB „Anikona“ ginčijamais mokėjimais gražino atsakovui dalį neteisėtai įgyto turto, į kurį neturėjo jokių teisių, gražino lėšas, kurias į UAB „Anikona“ sąskaitą veikdamas nusikalstamai be pagrindo pervedė buvęs ieškovo vadovas K. K., kuris nusikalstamų veiksmų padarymo metu buvo ne tik ieškovo vadovas, bet ir atsakovo UAB „Bendras verslas“ vyr. buhalteris, turėjęs prieigą prie atsakovo elektroninės bankininkystės, suteikusią galimybę disponuoti atsakovo sąskaitose esančiomis lėšomis. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu 2015 07 03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-252-211/2015, kuriuo buvęs atsakovo vyr. buhalteris ir ieškovo direktorius bei vienintelis akcininkas trečiasis asmuo šioje byloje K. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 04 01 iki 2011 06 10, būdamas atsakovo vyr. buhalteriu, neteisėtai iš atsakovo sąskaitos į ieškovo sąskaitą pervedė 558 595,20 Lt (161 780,35 Eur), todėl ieškovas turėjo pareigą grąžinti neteisėtai įgytas lėšas, į kurias neturėjo jokių teisių.

21. Ieškovas įgijęs lėšas jo buvusio vadovo, veikusio ieškovo vardu nusikaltimo pasėkoje, netapo jų savininku. Todėl net ir pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais negalėtų būti taikoma restitucija priteisiant jas iš teisėto savininko (atsakovo) ieškovui įgijusiam jas nusikalstamų veiksmų pagrindu. Konstitucinis Teismas 2008 10 30 nutarime išaiškino, jog tais atvejais, kai daiktas, įgyjamas be savininko valios, daikto įgijimas savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo. Tokiu atveju asmuo, įgijęs daiktą, netampa to daikto savininku, o tik faktiniu šio daikto valdytoju. Šiame nutarime pažymėta, kad asmuo, nors ir sąžiningai įgijęs turtą, kurį savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, neprilyginamas to daikto savininkui. Taigi savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal Civilinį kodeksą yra nevienodas. Būtų paneigiamas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, jeigu, savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, savininko teisės nebūtų ginamos. Savininkui praradus turtą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo, nereiškia, kad jis praranda nuosavybės teises ir kitas asmuo, įgijęs šį turtą, tampa jo savininku.

22. Sutiktina su atsakovu, jog patenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeistas bendrasis teisingumo principas, nes ieškovas pakartotinai gautų turtą, kurį neteisėtai buvo gavęs kaip nusikalstamų veiksmų rezultatą, o atsakovas pakartotinai prarastų pinigus, kas taip pat prieštarauja bendrajam principui jog iš neteisės neatsiranda teisė.

23. Sąžiningumas – vienas iš kertinių, šalia teisingumo ir protingumo, civilinės teisės principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje. Šiuo atveju atsakovas ginčo mokėjimais atgavęs iš neteisėto lėšų valdytojo jam teisėtai priklausiusias lėšas nelaikytinas nesąžiningu įgijėju.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, jog kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 03 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

25. Šiuo atveju bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2019 10 10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi tuo tarpu ginčijami mokėjimai atlikti nuo 2015 02 20 iki 2018 06 14. Taigi paskutinysis ginčo mokėjimas atliktas daugiau nei prieš metus iki bankroto bylos iškėlimo.

26. Teismas įvertinęs byloje pateiktais įrodymais remiantis nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, jog ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių actio Pauliano sąlygų taikymą ginčo mokėjimų atžvilgiu, todėl ieškinys atmetamas.

27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 285 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.