Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, dirbantis UAB „A“ direktoriumi, UAB „S“ direktoriumi , gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštasis, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d., 184 str. 2 d., 222 str. 1d. ;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nustatyta tvarka, nustatė :

Aprašomoji dalis

K. K. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-06-10, būdamas UAB „B“, registruotos 2006 m. gegužės 25 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. buhalteriu, užimamų pareigų pagrindu būdamas registruotas UAB „B“ internetinės bankininkystės sistemoje laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-01-01, turėdamas ypatingus įgalinimus tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, žinodamas, kad jam nepriklauso jokios piniginės išmokos, laikotarpiu nuo 2007-04-04 iki 2009-02-04 UAB „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jam perduotu elektroniniu kodų generatoriumi, kuris suteikė teisę naudotis uždarosios akcinės bendrovės „B“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, neteisėtai internetu, iš minėtos sąskaitos į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervesdamas:

2009-02-24 pavedimu Nr. 477, kaip „išmokėta už 2008 m. lapkričio mėn.“ – 7.000,00 Lt sumą,

pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „B“ priklausantį turtą – 22.093,75 litus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Jis, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-06-10, būdamas UAB „B“, registruotos 2006 m. gegužės 25 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. buhalteriu, užimamų pareigų pagrindu būdamas registruotas UAB „B“ internetinės bankininkystės sistemoje laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-01-01, turėdamas ypatingus įgalinimus tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas, turėdamas tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2007-04-27 iki 2010-07-28 UAB „B“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jam perduotu elektroniniu kodų generatoriumi, kuris suteikė teisę naudotis uždarosios akcinės bendrovės „B“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, neteisėtai, iš minėtos sąskaitos, į UAB „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, kurios direktoriumi jis buvo nuo 2004-08-27 iki 2010-11-26, nepagrįstai pervesdamas:

iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „B“ priklausantį turtą – 558.595,20 litus, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

Jis, laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-06-10, būdamas UAB „B“, registruotos 2006 m. gegužės 25 d. Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. buhalteriu, užimamų pareigų pagrindu būdamas registruotas UAB „B“ internetinės bankininkystės sistemoje laikotarpiu nuo 2007-04-01 iki 2011-01-01, turėdamas ypatingus įgalinimus tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatomis, būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, apgaulingai tvarkė UAB „B“ apskaitą:

laikotarpiu nuo 2007-04-04 iki 2009-02-04, iš UAB „B“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervesdamas 22.093,75 Lt, be išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir laikotarpiu nuo 2007-04-27 iki 2010-07-28, iš UAB „B“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „A“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervesdamas 558.595,20 Lt, be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir UAB „B“ žiniaraščiuose „Sąskaita – 450 Skolos tiekėjams“, 2007-2009 metų laikotarpiu, žinomai neteisingai apskaitydamas ir įrašydamas ūkines operacijas susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2010 metų laikotarpiu, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo K. K. nusikalstamų veikų padarymas yra pilnai įrodytas jo paties pilnu prisipažinimu, paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų išvada, jų paaiškinimais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. K. , pilnai pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, patvirtino, kad dirbant UAB“ B“ buhalteriu, jis jam inkriminuotu laikotarpiu , pasinaudodamas jam suteiktu generatoriumi per elektroninę bankininkystę pervedė bendrovės pinigus į savo asmeninę sąskaitą, o kitą pinigų sumą tuo pačiu laikotarpiu pervedė į bendrovės“A“, kurios direktoriumi buvo, bankinę sąskaitą. Jis gerai sutarė su tuometiniu bendrovės direktoriumi R. I. ir iš betarpiško bendravimo su juo buvo įsitikinęs , kad jam priklauso didesnis atlygis, nei kad buvo numatyta pagal darbo sutartį, nes darbe atliko daugiau funkcijų, nei kad turėjo pagal savo užimamas pareigas. Jis mane, kad persivesdamas pinigus į savo ar savo valdomos bendrovės sąskaitas bendrovės“ B“, tai daro su bendrovės direktoriaus R. I. žinia ir kad tie pinigai jam priklauso. Be to R. I. jam lyg ir buvo leidęs dalį bendrovės pinigų pasiskolinti, bet visa tai buvo sutarta tik žodžiu, jokių sutarčių ar kitokių dokumentų, leidžiančių naudotis bendrovės pinigais, nebuvo . Taip pat dalį pinigų jis yra panaudojęs bendrovės naudai, tačiau neturi tą patvirtinančių dokumentų, todėl mano, kad už tai jis turi atsakyti.

2012-07-25, 2014-10-27 K. K. pareiškus įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d., 184 str. 2d.,222 str. 1d. jis parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, pozicijos dėl pareikštų įtarimų nepareiškė (t.7, b.l. 21-22, 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2012-08-29 papildomai apklaustas įtariamuoju K. K. parodė, kad 2006 m. pradėjo dirbti UAB „B“. UAB „B“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės akcininkai jo darbo įmonėje metu buvo R. I. ir V. D., kurie valdė įmonę nevienodais akcijų paketais, ¼ ir ¾ atitinkamai. Abu pastarieji asmenys yra susiję giminystės ryšiais. UAB „B“ direktoriumi tuo metu buvo R. I.. Įmonėje UAB „B“ dirbo du darbuotojai – direktorius ir jis. UAB „B“ buvo įdarbintas kaip buhalteris pagal darbo sutartį. Jo sutartinis atlyginimas siekė 1 200 Lt per mėnesį. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su juo pasirašyta nebuvo. Į jo pareigas pagal darbo sutartį įėjo įmonės finansų tvarkymas ir stebėsena (pvz. įmonės skolų dengiamumas, bendrasis įmonės likvidumas ir panašiai). Netrukus, po jo darbo pradžios, nuvyko su direktoriumi į SEB banko skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur direktorius galutinai performino įmonės einamąją sąskaitą. Tuo pačiu su juo nutarė, kad prie įmonės sąskaitos reikalingas vienas elektroninės bankininkystės vartotojo ID ir PIN-generatorius. Elektroninės bankininkystės rekvizitus sutiko užrašyti jo vardu, nors jam buvo priskirtas „B“ tipo (nepagrindinis) parašas, o „A“ tipo parašą banko duomenų kortelėje turėjo pats direktorius R. I.. Sutvarkius reikalus banke, direktorius pasiėmė PIN-generatorių. PIN generatorius visada buvo pas direktorių, jis jam PIN generatorių duodavo pats, kai reikėdavo atlikti finansines operacijas. Atlikęs operacijas, generatorių grąžindavo direktoriui. Rašytinių ataskaitų apie atliktas operacijas direktoriui teikti neprivalėjo, informuodavo žodžiu.

Maždaug po pusmečio, pas jį atsirado daug papildomų funkcijų, kurios nebuvo aptartos darbo sutartyje. Kadangi UAB „B“ nuosavybės teise valdė 7667 m² administracinį-gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (šiam pastatui pirkti bendrovei „B“ buvo suteiktas kreditas iš SEB banko pagal kreditavimo sutartį) ir pagrindinė įmonės veikla buvo patalpų, esančių šiame pastate, nuoma, jam teko atlikti daug papildomų darbų, susijusių ne tik su įmonės finansais, bet ir su pastato aptarnavimu bei jame esančių nuomininkų aptarnavimu, t.y. koordinuoti klausimus, susijusius su pastato remontu (ypatingai, kai iš pastato administravimo reikalų 2007 metais pasitraukė UAB „E“), biurų/sandėlių perplanavimo bei gedimų pašalinimo reikalus, nuomininkų paiešką, derybų su potencialiais nuomininkais vedimą, sutarčių su nuomininkais sudarymą ir sutarčių vykdymo priežiūrą, nuolaidų ar kitų lengvatų nuomininkams, patiriantiems finansinius sunkumus, suteikimą, nuomininkų skundų nagrinėjimą, skolų iš nuomininkų išieškojimą (tame tarpe ir teisminiu keliu) ir daug kitų funkcijų, kurių niekas nenorėjo ar nesugebėjo atlikti. Jo nuoširdų darbą įmonės labui neabejotinai galėtų patvirtinti šie asmenys: D. P. (UAB „D“ direktorius), G. B. (UAB „T“ direktorius), Z. A. (UAB „T“ meistras), I. R. (UAB „IG“ direktorė), V. N. (UAB „BE“ direktorius), V. L. (UAB „L“ direktorius).

UAB „B“ direktorius žinojo apie gerus įmonės rezultatus, todėl jis su pastaruoju žodžiu susitarė, kad už jo papildomus darbus bus sumokėta jam tam tikra pelno dalimi – kalba ėjo apie iki ketvirtadalio pelno siekiantį atlygį bei galimybę skolintis iš įmonės jo nuosaviems poreikiams. Rašytinį susitarimą abudu panoro sudaryti vėliau ir jame įtvirtinti jo uždirbto atlygio skaičiavimo formulę. Tuo pačiu buvo susitarta, kad R. I. prireikus grynųjų pinigų, pastarasis arba jis su direktoriaus žinia pasinaudodamas PIN-generatoriumi, galėtų pervesti pinigus iš įmonės UAB „B“ į kažkurią savo sąskaitą, išgryninti pinigus iš jos, ir didžiąją dalį pinigų grąžinti direktoriui grynais. Susitarė, kad kai tokių veiksmų prireiks, vėliau pagalvos, kaip tai įforminti. Maždaug nuo 2007-ųjų metų su direktoriaus žinia pradėjo skolintis iš UAB „B“, pervesdamas paskolines lėšas į savo asmeninę sąskaitą, esančią Swedbanke ir/ar SEB banke. Skolinosi su sąlyga grąžinti pasiskolintą sumą per protingą terminą. Taip ir padarė vėliau, grąžinęs viską, ką buvo paėmęs asmeniškai, todėl su pretenzijomis dėl neva jo asmeninės skolos bendrovei „B“ nesutinka.

Iš įtarimuose pateiktų duomenų drąsiai gali spręsti, kad duomenys apie jo asmeninę skolą yra neteisingi, todėl drįsta abejoti dabartinių UAB „B“ buhalterių ir/arba auditorių kompetencija. Prasidėjus finansinei-ekonominei krizei šalyje taip pat suaktyvėjo SEB bankas, kuris pradėjo daug griežčiau tikrinti sudarytos su UAB „B“ kreditavimo sutarties vykdymo sąlygas, todėl su R. I. žinia savo papildomą užmokestį pradėjo pervedinėti į UAB „A“, kurios direktoriumi tuo metu jis buvo, sąskaitą, esančią AB Swedbanke, nes bankas galėtų ne taip suprasti didesnių sumų pervedimą iš įmonės sąskaitos jam kaip fiziniam asmeniui, nes kreditavimo sutartyje, jam atrodo, buvo numatyti apribojimai bet kokiems lėšų grąžinimams su UAB „B“ susijusiems asmenims.

Taip pat nuo 2004-ųjų m. yra dirbęs UAB „ES“, kuri yra susijusi su UAB „B“ per akcininkus, t.y. UAB „ES“ valdė R. I. (40 % akcijų paketas) ir UAB „EI“ (60% akcijų paketas). Įmonėje UAB „ES“ dirbo ekonomisto pareigose, tačiau įsibėgėjus ekonominei krizei šalyje, be kita ko, jam teko prisidėti ir prie UAB „ES“ naujų objektų Lenkijoje paieškos, kas neįėjo į jo (ekonomisto) pareigas. 2010 metų pavasarį buvo visiškai paruošęs šią įmonę darbui (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ko pasėkoje buvo laimėtas konkursas atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini) miesto stadione, skirtam Europos futbolo pirmenybėms EURO-2012. Čia taip pat su UAB „ES“ direktoriumi R. I. žodžiu susitarė gauti už jo pastangas iki ketvirtadalio pelno iš (duomenys neskelbtini) objektų bei UAB „ES“ (duomenys neskelbtini) filialo direktoriaus postą. Su lenkų užsakovu ne tik suderino statybos darbų sąmatas, naudotinų medžiagų technines specifikacijas, bet ir pagrindinę statybos rangos sutartį. Taip pat laikui bėgant, naudodamas UAB „A“ lėšas, gautas iš UAB „B“, pats važiuodavo į Lenkiją tvarkytis ne tik finansinius reikalus (banko sąskaitos Lenkijoje atidarymą), mokestinius (PVM mokėtojo Lenkijoje registraciją), bet ir įvairius ūkio reikalus (apgyvendinimo ir kt. paiešką). Apie jo darbą, susijusį su Lenkijos objektais galėtų patvirtinti tuometinis UAB „ES“ statybos vadovas E. B..

Pažymėtina, kad nuo 2009 m. gegužės mėnesio išėjo tėvystės atostogų, tačiau tiek UAB „B“, tiek UAB „ES“ su R. I. žinia kvietė jį prisidėti prie tolimesnio abiejų įmonių vystymosi pagal tas pačias užmokesčio sąlygas, t.y. iki ¼ pelno. Pagal tarpusavio susitarimą turėjo aukščiau minėtoms abiems įmonėms teikti vadybines paslaugas UAB „A“ vardu, už ką UAB „A“ turėtų išrašyti bendrovei „B“ PVM sąskaitas-faktūras. UAB „A“ veikla – statybinės technikos nuoma ir statybos darbai. Taip nuo pat 2007-ųjų metų į UAB „A“ sąskaitą, esančią Swedbanke, iš UAB „B“ sąskaitos per jam užrašytą SEB banko el. bankininkystės ID buvo pervedami avansai už papildomus vadybinius-organizacinius darbus, atliktus jo UAB „B“ ir UAB „ES“ naudai. Nori pabrėžti, kad šie avansai visada buvo atspindėti UAB „B“ apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, juo labiau, kad įmonės direktoriui ir akcininkams šie dokumentai periodiškai buvo pateikiami susipažinimui, be to, dar dažniau (kas 1-2 mėnesius) direktorius peržiūrinėjo kreditorių-debitorių sąrašus, kuriuose buvo atvaizduota ir UAB „A“ skola. Deja, spėjęs paruošti SEB bankui preliminarią finansinę atskaitomybę už 2009 metus (tai yra prievolė pagal kreditavimo sutartį) ir ruošdamas priduoti galutinę UAB „B“ finansinę atskaitomybę už 2009 metus iki 2010 m. spalio mėn. 01 d. buvo suimtas FNTT pareigūnų 2010 m. rugsėjo mėn. 14 dieną, ko pasėkoje taip ir nepridavė atskaitomybės VĮ „Registrų centras“.

Tuo pačiu norėtų pareikšti, kad nuo 2009 metų R. I. pradėjo statyti rezidenciją (duomenys neskelbtini), todėl dažnai prašė jo išgryninti R. I. pinigų pervedant juos iš įmonės UAB „B“ sąskaitos į įmonės UAB „A“ sąskaitą ir vėliau kokiu nors būdu išgryninti. Mano, kad tokia schema buvo patogi mokestiniu atžvilgiu. Kadangi jau prieš du metus su R. I. buvo kalbėta apie tokius atvejus, todėl jie atskirai nesitarė, kaip tai įformins, palikdami tą klausimą vėlesniam laikui. R. I., PIN-generatoriaus pagalba pervedinėjo atitinkamas sumas į UAB „A“ sąskaitą, o jis, iš įmonės UAB „A“ sąskaitos pervedinėjo tuos pinigus į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ arba AB „SEB bankas“ ir dalį tų pinigų anksčiau ar vėliau išgrynindavo iš sąskaitos, arba naudojo savo santaupas, ar iš kitų asmenų pasiskolintas lėšas, bei atidavinėdavo R. I.. Kadangi nežinojo, kiek laiko tai tęsis, jis nutarė, kad, pasibaigus jo tėvystės atostogoms bei statyboms (duomenys neskelbtini) kaime, jie prisės paskaičiuoti, kas kam ir kiek skolingas, bei atitinkamai sutvarkys dokumentus.

Šiuo metu tiksliai neatsimena, kiek R. I. tokiu būdu ir veiksmais pasiėmė grynųjų pinigų iš įmonės UAB „B“, bet tikrai žino, kad tai yra skaičiuojama šimtais tūkstančių litų. Pažymėtina, kad UAB „A“ apskaitoje iki šiol yra pripažinta įmonės UAB „A“ skola įmonei UAB „B“ – 524.994,00 Lt, kuria yra mažintina įmonės UAB „A“ suteiktų per 2007m. balandžio mėn. – 2010m. rugpjūčio mėn. laikotarpį vadybinių-organizacinių paslaugų sumai, kuri, jo vertinimais, turėtų siekti bent po 10.000,00 Lt per mėnesį, tuo pačiu sudarydama 400.000,00 Lt sumą per 40 mėnesių, taip sumažinant įmonės UAB „A“ skolą įmonei UAB „B“ iki 124.994,00 Lt. Būtent pastarąją sumą, įmonės UAB „A“ vardu siūlė R. I. geranoriškai grąžinti per 1,5-2 metų laikotarpį, sudarant skolos dengimo sutartį, ir/arba siūlė galimybę iš dalies atidirbti per įmonės UAB „A“ dalyvavimą statybos procese. Apgailestauja, kad R. I., žinodamas jo situaciją dėl suėmimo, nutarė ne tik pasišalinti iš UAB „B“ direktoriaus pareigų, bet ir nepraleisti progos nemokėti įmonei UAB „A“ už jo indėlį į R. I. vadovaujamas įmones (t. 7, b.l. 25-28 ).

Ikiteisminio tyrimo metu, 2011-07-01 apklaustas kaip liudytojas R. I. parodė, kad jis yra įmonės UAB „B“ vienas iš akcininkų, jam priklauso 25% įmonės akcijų. Kita įmonės UAB „B“ akcininkė yra V. D.. Įmonės veikla – nekilnojamojo turto nuoma. Nuo įmonės įkūrimo, t.y. nuo 2005 m. iki 2010 m. antros pusės dirbo antraeilėse pareigose įmonės UAB „B“ direktoriumi, pirmaeilės jo pareigos UAB „ES“ direktorius. Dirbdamas UAB „ES“ susipažino su K. K., kuris dirbo UAB „ES“ finansininku. Įkūrus UAB „B“ jis K. K. pasiūlė tapti įmonės UAB „B“ finansininku ir tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. K. K. jau buvo įgijęs jo ir aplinkinių pasitikėjimą, turėjo gerą išsilavinimą (VU ekonominį – finansinį). K. K. su jo pasiūlymu sutiko ir nuo 2005 m., nuo įmonės įkūrimo kartu su juo pradėjo dirbti UAB „B“ finansininku. Su K. K. buvo sudaryta darbo sutartis. Ar buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis pasakyti negali. K. K. tapus įmonės finansininku pastarajam buvo išduotas elektroninis kodų generatorius, banko sąskaitų valdymo kodai ir įgaliojimai valdyti įmonės buhalterinę apskaitą. Maždaug 2010 m. rudenį į įmonės UAB „B“ būstinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, kurie K. K. darbo kabinete atliko įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų poėmį. Taip pat buvo paimti du įmonės kompiuteriai, kiek žino, po to buvo nuvykta į K. K. gyvenamąją vietą ir taip pat atliktas kažkokių dokumentų poėmis. Iš kart po to K. K. buvo suimtas. Į K. K. pareigas buvo priimta R. A., tačiau ji įmonėje dirbo trumpai apie 2-3 mėnesius, o jai išėjus įmonės UAB „B“ finansininke pradėjo dirbti B. R.. Apie 2011 m. vasario - kovo mėn. pas jį atvažiavo UAB „B“ direktorė V. V. ir atvežė jam UAB „B“ ir UAB „A“ tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-02-28, kuriame nurodyta, kad UAB „B“ nuo 2006-01- 01 iki 2011-02-28 pervedė į UAB „A“ sąskaitą „Hansabanke“ 524 994,00 Lt bei pateikė UAB „A“ 2009-12-31 PVM sąskaitą – faktūrą 16 601,20 Lt įmonei UAB „B“ už sniego valymą. 2009 metais jis ėjo UAB „B“ direktoriaus pareigas ir tokios paslaugos iš įmonės UAB „A“ užsakęs nebuvo ir žino, kad tokia paslauga suteikta nebuvo. Taip pat iš jam pateiktų įmonės UAB „B“ banko išrašų ir buhalterinės apskaitos dokumentų pamatė, kad K. K. iš įmonės UAB „B“ banko sąskaitos atliko pavedimą 7000,00 Lt į savo asmeninę sąskaitą SEB banke. Taip pat buvo atliktas pavedimas 7000,00 Lt sumai įmonei UAB „EU“, nors įmonė „B“ su įmone „EU“ nebendradarbiavo. Susipažinus su minėta informacija, buvo paskambinta K. K. ir sutarta susitikti. K. K. atvykus pas jį į darbą, jis pastarajam pateikė minėtus dokumentus ir paprašė pasiaiškinti. K. K. pasakė, kad nėra ką aiškinti, kad ir taip viskas aišku. Pastarasis pasakė, kad įmonės pinigus pasiskolino ir pažadėjo pinigus grąžinti. Taip pat pasiūlė grąžintiną pinigų sumą sumažinti. Jis į tokias kalbas nesileido, nes tai žemintų jo orumą. Taip pat K. K. siūlė sudaryti skolos grąžinimo grafiką, t. y. K. K. sutiko mokėti po 5000,00 Lt kas mėnesį. Jo ir įmonės tai netenkino, nes tai ilgas ir neapibrėžtas terminas, be to, suėjus senaties terminui, jie prarastų galimybę susigrąžinti pinigus. Kiek žino K. K. kažkiek pinigų įmonei UAB „B“ grąžino, sumos įvardinti negali. Taip pat UAB „EU“ gražino 7000,00 Lt įmonei „B“. Vėliau pasitarę su akcininkais ir įmonės darbuotojais nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl skolos išieškojimo. Nori parodyti, kad pasitikėdamas K. K. įmonėje „B“ nedarė auditų, neperžiūrinėjo pavedimų sąrašų ir išrašų ir pasitikėdavo pateikiamų dokumentų (pelno-nuostolių ataskaitų, balansų) teisingumu. Kaip vėliau paaiškėjo, tie dokumentai galbūt buvo K. K. klastojami. Pavyzdys, pervedimai į UAB „A“, balanse turėtų būti įtraukti į grafą „avansiniai mokėjimai“. Jei tai būtų padaryta, akcininkams ir vadovams iškart kiltų klausimai kas tai per pavedimai, tačiau tie mokėjimai buvo įtraukti į grafą „skolos tiekėjams“. Taip pat pelno – nuostolio ataskaitoje K. K. įtraukė minėtus mokėjimus į išlaidas, nors tai buvo avansiniai mokėjimai. Ta informacija juos ir klaidino. Taip pat K. K. neregistravo finansinių dokumentų VĮ „Registrų centras“ (t.6, b.l. 127-129).

2012-12-10 spec. liudytoju apklaustas R. I. parodė, kad jis nuo 2006 m. birželio 19 d iki 2010 m. rugsėjo 28 d. buvo UAB „B“ direktoriumi. K. K. 2006 m. birželio 19 d. buvo priimtas dirbti UAB „B“ vyr. buhalteriu su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Be kitų darbų K. K. savarankiškai tvarkė ir įmonės sąskaitą SEB banke, tam tikslui iškart pastarajam perdavė slaptažodžius ir elektroninį kodų generatorių. Nuo to laiko K. K. savarankiškai darė mokėjimo pavedimus iš įmonės sąskaitos, smulkiai neinformuodamas jo apie tai, nes jis K. K. pilnai pasitikėjo. Jis pats nei vieno mokėjimo pavedimo iš UAB „B“ sąskaitos neatliko. K. K. sudarinėjo UAB „B“ metinę atskaitomybę ir pateikdavo jam pasirašyti bei teikti akcininkų susirinkimui. Niekada nei jam, nei kitam akcininkui nebuvo kilę jokių abejonių dėl tos atskaitomybės duomenų tikrumo, manė, kad joje teisingai atspindėti įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Visą laiką dirbdamas UAB „B“ direktoriumi jis K. K. pasitikėjo, nes manė, kad šis yra sąžiningas darbuotojas, niekada nebuvo kilę jokių nesusipratimų dėl šio darbo ir elgesio.

Nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. dirbti UAB „B“ buhaltere buvo priimta R. A.. Ji dirbo iki 2010-11-24. Nuo 2010-11-29 iki 2011-08-26 UAB „B“ buhaltere dirbo B. R.. Nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „B“ direktore paskirta V. V.. UAB „B“ direktorei V. V. ir buhalterei B. R. tikrinant buhalterinių ataskaitų duomenis, jų atitikimą kompiuterinės buhalterinės programos „Konto“ duomenims, banko išrašus, finansinius dokumentus buvo nustatyta, jog K. K. nuo 2007-04-27 iki 2010-07-28 neteisėtai atliko periodinius mokėjimus iš UAB „B“ sąskaitos AB „SEB bankas“ į įvairių įmonių, taip pat ir į savo asmeninę sąskaitą banke. Apie tai jį informavo UAB „B“ direktorė V. V. konkrečiai nurodydama, kad 541 595,20 Lt buvo pervesta į UAB „A“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitą. Šios įmonės direktorius yra pats K. K.. Jis nurodymų daryti tokius pavedimus nedavė. Tokių pavedimų, iš UAB „B“ atsiskaitomosios sąskaitos į UAB „A“ sąskaitą, bendra suma 541 595,20 Lt. Taip pat buvo nustatyta, kad K. K. atliko 7000,00 Lt mokėjimą į asmeninę savo sąskaitą. Jis nurodymų daryti tokius pavedimus nebuvo davęs. Sužinojęs apie tokius pavedimus iš UAB „B“ direktorės V. V. pasikvietė (tikslios datos neatsimena) K. K. į savo darbo kabinetą UAB „ES“ ((duomenys neskelbtini)), kad pastarasis paaiškintų tokius savo veiksmus. K. K. pripažino, kad jam nepranešęs, be jo leidimo, savavališkai ir su niekuo nesuderinęs darė minėtus pavedimus. K. K. pasakė, kad pinigus savavališkai pasiskolino ir juos visus grąžins. Jam pareikalavus K. K. pinigus grąžinti, iš UAB „EU“ sąskaitos 2011 m. vasario mėn. buvo grąžinta 7000 Lt, pervedant šiuos pinigus į UAB „B“ sąskaitą, o UAB „A“ 2011 m. kovo ir balandžio mėn. pervedė į UAB „B“ sąskaitą banke 1000 litų.

Išaiškėjus tokiems neteisėtiems K. K. darytiems pavedimams, jis paprašė V. V. pateikti visus mokėjimo pavedimus bei kitus dokumentus: sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus už visą K. K. darbo laikotarpį. Patikrinus šiuos UAB „B“ dokumentus taip pat buvo nustatyta, kad UAB „V“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius M. S.) išrašė UAB “B” PVM sąskaitų-faktūrų ir gavo apmokėjimą 76853,01 Lt įskaitant PVM. Sutarčių tarp UAB “V” ir UAB “B” darbų atlikimui sudaryta nebuvo, tačiau prie PVM sąskaitų-faktūrų buvo pridėti darbų atlikimo aktai su UAB “B” ūkio dalies vadovo E. A. parašais, kurių tikrumas jam sukėlė abejones. Šiuose darbų aktuose nurodyta, kad buvo atlikti darbai įmonėms (UAB „DH”, UAB „T”, UAB „D”, UAB „L”) UAB “B” nuomojamose patalpose. Sužinojęs apie tai, 2011 metų pradžioje (tikslios datos neatsimena) pasikvietė K. K. į jo darbo kabinetą UAB „ES“ ((duomenys neskelbtini)) pasiaiškinti dėl šių pervedimų. Atvykęs K. K. dalyvaujant E. A. pripažino, kad suklastojo UAB „B” ūkio dalies vadovo E. A. parašus minėtuose darbų atlikimo aktuose. Jis taip pat tuo metu (tikslios datos neatsimena) apklausė UAB „DH” direktorę R. V., UAB „T“ direktorių G. B., UAB „D” direktorių D. P. dėl darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo. Visi apklausti šių įmonių vadovai jam patvirtino, kad minėtuose darbų atlikimo aktuose išvardinti darbai jų patalpose atlikti nebuvo arba atlikta žymiai mažiau darbų, negu nurodyta tuose aktuose.

UAB „B“ direktorė V. V. jam taip pat pranešė, kad K. K. 2008 m. atliko periodinius mokėjimus į UAB „G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) sąskaitą banke. Šios įmonės vadovas yra pats K. K.. Nurodymų daryti tokius pavedimus nedavė. Visa neteisėtai pervesta suma buvo grąžinta 2008 m. vasario mėn., pervedant į įmonės „B“ sąskaitą. Jis nėra davęs jokių nurodymų K. K. pervesti aukščiau nurodytas UAB „B“ pinigines lėšas į UAB „A“, UAB „EU“, UAB „G“, UAB „V“, ar paties K. K. sąskaitas bankuose. K. K. jam nėra niekada davęs jokių pinigų grynais ir/ar derinęs arba informavęs jį apie savo neteisėtus veiksmus (pavedimus).

Liudytojas nori pažymėti, kad K. K. atsiuntė 2012-03-07 pranešimą (kopiją prideda) UAB „B“, kuriame pripažino neteisėtus pinigų pervedimus ir žadėjo pinigus grąžinti UAB „B“. Jis nori parodyti, kad su K. K. niekada nebuvo jokios kalbos, kad K. K. gali skolintis kokias nors pinigų sumas iš įmonės UAB „B“, pervesdamas jas į savo ar savo įmonės UAB „A“ sąskaitą. Taip pat nebuvo jokios kalbos su K. K., kad jis gali pasiskolinti iš UAB „B“ savo reikmėms ar pervesti kokius nors jam reikalingus pinigus į K. K. ar UAB „A“ sąskaitą, nori pažymėti, kad jo paties finansinės galimybės leido patenkinti savo poreikius nesiskolinant.

Dėl K. K. darbo įmonėje UAB „ES“ gali paaiškinti, kad už darbą įmonėje K. K. buvo mokamas darbo užmokestis ir jokių kitų mokėjimų nebuvo žadėta ir dėl jų nebuvo tartasi. Nei K. K., nei UAB „A“ jokių darbo sutartyse nenumatytų darbų neatliko. Dėl jokių papildomų vadybinių–organizacinių paslaugų nei su K. K., nei su UAB „A“ nebuvo tartasi. Apie įmonę UAB „A“ jis sužinojo tik tuomet, kai buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas įmonėje UAB „B“ (t.6,b.l. 136-139).

2014-01-30 papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. I. parodė, kad jis supranta kuo yra įtariamas, tačiau jis nesutinka su įtarimu visiškai ir nepripažįsta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Įmonėje UAB „B“, pagal darbo sutartį, buhalterinę apskaitą tvarkė K. K., kuris pagal darbo sutartį ir Buhalterinės apskaitos įstatymą buvo atsakingas už tinkamą buhalterinę apskaitą įmonėje. Jis kaip direktorius, pagal įstatymą yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o šiuo atveju buvo tinkamai organizuota buhalterinė apskaita, paskiriant atsakingą asmenį – vyr. buhalterį K. K.. Jis K. K. visiškai pasitikėjo kaip profesionaliu ir sąžiningu darbuotoju. K. K. buvo išduotas elektroninis kodų generatorius, banko sąskaitų valdymo kodai ir įgaliojimai valdyti įmonės buhalterinę apskaitą. Apie tai, kad K. K. pervedė iš UAB „B“ sąskaitos pinigų sumas į savo asmeninę sąskaitą ir į įmonės UAB „A“ sąskaitą, jis sužinojo tik tuomet, kai UAB „B“ direktore tapo V. V., o buhaltere tapo B. R.. Naujoji buhalterė sutikrinusi įmonės dokumentus, pamatė, kad buvo daryti minėti pinigų pervedimai ir nėra šias išlaidas pateisinančių dokumentų. Kai jis buvo UAB „B“ direktoriumi, jam K. K. teikdavo įmonės balansus, pelno, nuostolio ataskaitas, kur jis nepastebėjo kokių nors nepagrįstų pinigų pervedimų. Dėl minėtų K. K. atliktų pinigų pervedimų jokių, nei rašytinių nei žodinių, susitarimų tarp jo ir K. K. nebuvo. Pasitikėdamas K. K., šio kaip buhalterio darbo įmonėje UAB „B“ nekontroliavo. UAB „B“ banke esančios sąskaitos išrašų jis nekontroliavo ir netikrindavo, todėl ir nematė, kad buvo atliekami nepagrįsti įmonės pinigų pervedimai į K. K. asmeninę ir į įmonės UAB „A“ sąskaitas. Direktoriaus pareigą tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą jis supranta kaip įmonės buhalterio paskyrimą, kuris ir tvarko įmonės buhalterinę apskaitą ir yra atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą (t.6, b.l. 150-151).

2013-02-28 akistatos metu tarp liudytojo R. I. ir įtariamojo K. K., kiekvienas iš jų liko prie savo duotų parodymų tyrimo metu:

R. I. parodė, kad PIN generatorius buvo tik pas K. K. nuo pat bendrovės UAB „B“ įkūrimo t. y. nuo 2006 metų ir bankinius pavedimus atliko tik K. K., nors tokią galimybę turėjo ir jis, tačiau ja nesinaudojo. UAB „B“ nebuvo sudariusi jokios bendradarbiavimo sutarties su UAB „A“. K. K. visus pavedimus iš UAB „B“ į UAB „A“ sąskaitą atliko savavališkai ir jam nežinant. Apie mokėjimo pavedimus į K. K. sąskaitą nieko nežinojo, visi pavedimai buvo atlikti jam nežinant. Apie minėtus pavedimus sužinojo tik po to kai UAB „B“ buhalteriją perėmė UAB „B“ buhalterė B. R. ir jį apie tai informavo UAB „B“ direktorė V. V.. Sužinojęs apie tai jis pasikvietė K. K. pas save ir šis jam pripažino, kad neteisėtai darė tuos pavedimus. Jokio susitarimo nebuvo, nei žodinio nei rašytinio, kad K. K. už jo papildomus darbus bus sumokėta tam tikra pelno dalimi (ketvirtadalį pelno siekiančiu atlygiu) bei galimybe skolintis iš įmonės UAB „B“ jo nuosaviems poreikiams. Už papildomą darbą susitarimo atlyginti nebuvo, nes K. K. darbo apimtis kaip įmonės finansininko buvo labai nedidelė.

Įtariamasis K. K. akistatos metu parodė, kad PIN generatorius visada buvo pas R. I. ir visus pavedimus jis atliko tik su R. I. žinia. Buvo žodinis susitarimas su R. I., kad už jo papildomus darbus, kurių paslaugų nebuvo įmanoma apskaičiuoti (pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą, klientų paiešką, defektinių aktų surašymą) UAB „A“, kurios direktoriumi buvo jis, išrašys PVM sąskaitą faktūrą bendrovei UAB „B“. Lėšų pervedimas iš UAB „B“ sąskaitos į jo asmeninę sąskaitą buvo žodžiu suderintas su R. I.. Kiek pamena jis galėjo pasiskolinti iki 100.000 Lt. Buvo žodinis susitarimas su R. I. dėl apmokėjimo už papildomus darbus tam tikra pelno dalimi. Jis parengdavo: balansus, pelno nuostolio ataskaitas, kreditorių debitorių sąrašus.Juos pateikdavo R. I.. UAB „A“ teikė vadybines organizacines paslaugas. Šios vadybinės organizacinės paslaugos susidarydavo iš jo atliekamų papildomų paslaugų, t.y. bendravimo su nuomininkais, sutarčių rengimo, iškilusių konfliktų sprendimo, nuomininkų paieškos, patalpų remonto ir kitų įvairių darbų. Niekada už papildomas paslaugas jis iš įmonės UAB „B“ nepervesdavo piniginių lėšų į savo asmeninę sąskaitą (t. 6, b.l. 140-144).

2014 m. lapkričio 25d. ikiteisminis tyrimas R. I. atžvilgiu buvo nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d.1p., 212 str. 1d.1p., nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar nusižengimo požymių (t. 1 b.l. 87-98).

2011-05-04 V. V. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nuo 2010-10-20 dirba įmonės UAB „B“ direktore. Įmonės veikla – nekilnojamojo turto nuoma. Įmonės akcininkai yra R. I. ir V. D.. Šiuo metu įmonės buhalterinę apskaitą, t.y. kažkur nuo 2010 m. lapkričio mėnesio tvarko buhalterė B. R.. Iki tol kažkur nuo 2010 m. spalio (iki trijų mėnesių, t.y. kažkur iki 2010- m. lapkričio mėn.) įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė R. A., o iki 2010 m. rugsėjo įmonės apskaitą tvarkė vyr. buhalteris K. K.. K. K. įmonėje UAB „B“ dirba buhalteriu nuo 2006-06-19, šiuo metu jis yra vaiko priežiūros atostogose. Pradėjusi dirbti įmonėje UAB „B“ ji įmonės buhalterei R. A. davė užduotį parodyti įmonės balansą už 2009 metus. Buhalterė minėto balanso nerado, nes jis nebuvo registruotas Registrų centre kaip privalo būti registruotas. Tuomet ji kreipėsi į įmonės akcininkų atstovę A. P. ir pastaroji jai davė akcininkam duoto balanso popierinę kopiją, su K. K. kaip įmonės UAB „B“ ir R. I. parašais. Sulyginusi jai pateiktą balanso kopiją su įmonės kompiuterinės programos „Konto“ duomenimis pastebėjo, kad ataskaitos skiriasi. Duomenis į kompiuterinę programą suvedė K. K.. Buhalterė R. A. jai nieko negalėjo paaiškinti apie šiuos skirtumus. Skirtumas buvo virš 400,000 Lt. Tuomet įmonėje buvo pakeista buhalterė ir naujai buhalterei B. R. buvo paskirta užduotis pertikrinti 2009 metų UAB „B“ balansą sutikrinant su pirminiais apskaitos dokumentais. Atlikus minėtą patikrinimą pastebėta, kad iš UAB „B“ sąskaitos daryti bankiniai pavedimai į UAB „A“ ir tiems pavedimams nėra jokių pateisinančių dokumentų, t.y. nėra PVM sąskaitų – faktūrų, atliktų darbų aktų bei kitų pateisinančių dokumentų. Visus pavedimus į UAB „A“ sąskaitą atliko K. K.. Jis kaip įmonės UAB „B“ turėjo įgaliojimus naudotis elektroniniu kodų generatoriumi. Nuo 2007-04-27 iki 2010-07-28 K. K. atliko periodinius mokėjimus į UAB „A“ sąskaitą banke 541.595,20 Lt sumai, iš kurių 524.994,00 Lt sumai nėra pateisinančių dokumentų. Tarp dokumentų buvo vienintelė PVM sąskaita – faktūra 16.601,20 Lt sumai už sniego valymą, išrašyta įmonės UAB „A“. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta suma už valymą ženkliai viršijo rinkos kainas už tokias paslaugas. Be to, buvęs UAB „B“ direktorius R. I. (nuo 2006-05-25 iki 2010-10-20) bei ūkio vadovas E. A., tiesiogiai atsakingas už minėtų paslaugų užsakymą, teigė, kad UAB „A“ sniego valymo paslaugų neatliko. Sniego valymo paslaugas atliko UAB „ST“ ir už jas apmokėjo UAB „ES“. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms R. I. pasikalbėjo su K. K. dėl susidariusios situacijos. R. I. teigimu, K. K. jam prisipažino, kad savavališkai, su niekuo nesuderinęs darė pavedimus iš UAB „B“ sąskaitos į UAB „A“ sąskaitą, tokiu būdu gelbėdamas įmonę UAB „A“, kurioje jis dirba direktoriumi, nuo ekonominės krizės. K. K. pažadėjo įmonei UAB „B“ grąžinti savavališkai pasisavintas lėšas. Taip pat K. K. iš UAB „B“ sąskaitos atliko 7.000,00 Lt mokėjimą į savo asmeninę sąskaitą: 6728,00 Lt sumai nėra pateisinančių dokumentų, 272,00 Lt sumai K. K. pateikė avansinę apyskaitą dėl teismo išlaidų, skirtų žyminiam mokesčiui. R. I. teigė, kad nurodymų atlikti tokius pavedimus K. K. nėra davęs. Taip pat K. K. 2008-07-10 atliko 7.000,00 Lt mokėjimą iš įmonės UAB „B“ sąskaitos į įmonės UAB „EU“ sąskaitą. 2011-02-24 minėta pinigų suma, t,y, 7.000,00 Lt grąžinta įmonei UAB „B“, t.y. UAB „EU“ pinigus pervedė į UAB „B“ sąskaitą. Taip pat nori parodyti, kad po pokalbio tarp R. I. ir K. K. kažkur 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje įmonei UAB „B“ pervedė 1.000,00 Lt per du kartus po 500,00 Lt. Remiantis minėtais faktais daro išvadą, kad K. K. iš UAB „B“ sąskaitos pasisavino 547.323,20 Lt (t.6, b.l.112-114).

2014-05-26 V. O. papildomai apklausta kaip liudytoja parodė, kad nuo 2010-10-20 tapusi įmonės UAB „B“ direktore, 2010-11-24 įmonės UAB „B“ buhalterė R. A. surašė ir perdavė įmonės UAB „B“ dokumentus. Įmonės inventorizacijų dokumentų jai niekas neperdavė. Ar įmonėje UAB „B“ iki 2010 m. buvo atliekamos inventorizacijos, ji nežino. Kadangi jai jokie inventorizacijų dokumentai nebuvo perduoti, ji mano, kad inventorizacijos įmonėje UAB „B“ nebuvo atliekamos (t. 6, b.l. 115-116).

2013-01-17 E. A. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad kažkur nuo 2009 metų dirba įmonėje UAB „B“ ūkio vadovu. Įmonės veikla – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų nuoma. Jam pradėjus dirbti įmonei vadovavo direktorius R. I., o nuo 2010 metų antros pusės, įmonei vadovauja direktorė V. V.. Pamena, kad pradėjus dirbti V. V. kažkur po mėnesio jį pasikvietė direktorius R. I. ir parodė vieną PVM sąskaitą – faktūrą išrašytą už sniego valymo darbus. Jis neprisimena kurių metų buvo sąskaitą. Kiek pamena minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje suma už sniego valymą buvo labai didelė, nesuvokiama, dabar tos sumos įvardinti negali, nes neprisimena, bet ji buvo ženkliai didesnė už sumą, kurią įmonė UAB „B“ mokėjo už sniego valymą. Direktorius jo klausė, kaip jis galėjo vizuoti tokią sąskaitą, nes visi tokio pobūdžio darbai buvo organizuojami per jį ir jis apie tokią paslaugą turėjo būti informuotas, nes tai yra tiesioginės jo pareigos. Jis apžiūrėjęs minėtą PVM sąskaitą – faktūrą pamatė, kad neva sniego valymo paslaugą suteikė nežinoma jam įmonė. Jis direktoriui pasakė, kad jis negalėjo pasirašyti šios sąskaitos. Taip pat įdėmiau pasižiūrėjęs į parašą, pastebėjo, kad parašas ne jo ir apie tai pasakė direktoriui. Nori parodyti, kad sniego valymo paslaugą įmonei UAB „B“ teikė UAB „ST“, su šia bendrove yra sudaryta sutartis, kuri galioja ir dabar. Taip pat nori parodyti, kad įmonė UAB „B“ žiemos sezonui iš UAB „GT“ išsinuomodavo mini krautuvą ir, esant poreikiui, sniegą iš teritorijos, priklausančios UAB „B“, valydavosi pati. Mini krautuvą vairuodavo jis. Kiek pamena, už sniego valymo darbus įmonei UAB „ST“ buvo mokama apie 60,00 Lt už valandą + PVM. Tada R. I. jam parodė dar keletą PVM sąskaitų – faktūrų, kurias neva pasirašė jis. Įdėmiau apžiūrėję visas sąskaitas pastebėjo, kad jose suklastoti jo parašai. Iš jam parodytų UAB „B“ apskaitos dokumentų, o būtent: 2009-12-30 PVM sąskaitoje - faktūroje VMJ Nr. 000249 37564,45 ir atliktų darbų akte pasirašė ne jis, taip pat ne jis pasirašė 2010-06-30 PVM sąskaitoje – faktūroje VMJ Nr. 000273 33057,20 Lt ir 2009-08-31 PVM sąskaitoje – faktūroje VMJ Nr. 000244 595,00 Lt. Jis nežino ar minėtose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas paslaugas UAB „V“ įmonei UAB „B“ teikė. Jis nėra įsitikinęs ar 2009-11-30 PVM sąskaitoje – faktūroje IDE Nr. 000622 988,27 Lt ir 2009-09-30 PVM sąskaitoje – faktūroje IDE Nr. 000585 853,04 Lt yra jo parašas, nes su įmone UAB „I“ buvo ir yra bendradarbiaujama ir atliktų darbų priėmimo akte išvardinti darbai būdavo ir yra laikas nuo laiko yra atliekami. 2009-08-05 PVM sąskaitą – faktūrą ELF Nr. 0497 509,32 Lt pasirašė ne jis, dėl jo parašo atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte Nr. 1 nėra įsitikinęs, nes minėtą aktą galėjo ir pasirašyti, nes įmonė UAB „B“ su įmone UAB „EL“ bendradarbiauja ir atliktų darbų priėmimo akte išvardinti darbai galėjo būti atlikti (T.6, B.L. 117-118).

2011-08-08 B. R. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nuo 2010-11-29 dirba buhaltere įmonėje UAB „B“. Įmonės pagrindinė veikla – patalpų nuoma. Pradėjus dirbti, perėmė įmonės buhalterinius dokumentus ir pastebėjo neatitikimą tarp finansinės atskaitomybės popierinės kopijos ir kompiuterinės programos „Konto“. Pertikrinusi 2009 metų UAB „B“ balansą pastebėjo, kad iš UAB „B“ sąskaitos daryti bankiniai pavedimai į UAB „A“ ir tiems pavedimams nėra jokių pateisinančių dokumentų, t.y. nėra PVM sąskaitų – faktūrų, atliktų darbų aktų bei kitų pateisinančių dokumentų. Apie tai ji informavo įmonės direktorę V. V.. Daugiau nieko paaiškinti negaliu (t.6,b.l. 125-126).

2012-03-07 specialisto išvadoje Nr. 5-1/41 nurodyta: kad į UAB “A“ sąskaitą 2007 m. nepagrįstai pervesti ir negrąžinti 22 000 Lt, 2008 m. – 74 500 Lt, 2009 m. – 322 209,30 Lt, 2010 – 10 6284,70 Lt, kas iš viso sudarė 524 994 Lt.

UAB „B“ 2008 m. pavedimais į UAB „A“ pervedė iš viso 91 500 Lt. Iš UAB „A“ į bendrovės sąskaitą 2008 m. buvo grąžinti iš viso 17 000 Lt.

Iš UAB „B“ sąskaitos į K. K. sąskaitą pervesta 2007-04-04 - 93,75 Lt, 2007-07-19 – 10 000 Lt, 2008-03-05 – 5 000 Lt, 2009-02-04 – 7 000 Lt, nesant UAB „B“ įsipareigojimų pagal šiuos pervedimus K. K. (t.2, b.l. 73-93).

2013-09-10 specialisto išvadoje Nr. 5-1/90 nurodyta: kad UAB „B“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banko 2007-2010 m. buvo pervestos piniginės lėšos į UAB „A“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

UAB „B“ žiniaraščiuose „Sąskaita – 450 Skolos tiekėjams“, 2007-2009 metų laikotarpiu, žinomai neteisingai apskaitė ir įrašė ūkines operacijas susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Pagal tirti pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2010 metų laikotarpiu (t.2, b.l. 106-109).

2013-09-04 apklausta FNTT prie LR VRM, Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė I. B. parodė, kad pagal UAB „B“ pateiktus dokumentus, nustatyta, kad UAB „B“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 2009 metais pavedimais į UAB „A“ Nr.(duomenys neskelbtini) sąskaitą AB Swedbanke pervedė iš viso už 338 810,50 Lt. Detalūs duomenys pateikti lentelėje:

Dokumento dataDokumento Nr.Pervesta iš įmonės sąskaitos (Lt)Tarpusavio užskaita (Lt)Mokėjimo paskirtisLikutis: 96500,00 2009-01-2747317500,00 atsiskaitymas2009-02-2749125300,00 atsiskaitymas2009-03-3050219500,00 atsiskaitymas2009-04-2752228500,00 atsiskaitymas2009-05-2653223500,00 atsiskaitymas2009-06-1153710860,00 atsiskaitymas2009-06-3055617493,00 dalinis atsiskai.2009-07-305709996,00 dalinis atsiskai.2009-07-305717497,00 dalinis atsiskai.2009-08-2558617374,00 dalinis atsiskai.2009-08-275879877,00 dalinis atsiskai.2009-08-2858819873,00 dalinis atsiskai.2009-09-246087502,00 dalinis atsiskai.2009-09-296116292,00 dalinis atsiskai.2009-09-3061411495,00 dalinis atsiskai.2009-10-2662511495,00 dalinis atsiskai.2009-11-0262919965,00 dalinis atsiskai.2009-11-166395021,50 dalinis atsiskai.2009-11-2564413000,00 dalinis atsiskai.2009-11-3064523958,00 dalinis atsiskai.2009-12-1564920812,00 dalinis atsiskai.2009-12-2966012000,00 dalinis atsiskai.2009-12-31ANV0000531 16601,20PVM s/f ANV 0000531Iš viso: 338 810,50 16 601,20

Pavedimuose, pervedant pinigines lėšas į UAB „A“ sąskaitą, nurodyta mokėjimo paskirtis: „atsiskaitymas“, „dalinis atsiskaitymas“. Tyrimui buvo pateikta „A“ vardu išrašyta 2009-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. ANV 0000531 16601,20 Lt sumai už sniego valymą. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nėra dokumentų, pagrindžiančių, kad UAB „B“ turėjo įsipareigojimų už paslaugas bendrovei UAB „A“. UAB „B“ 2009 m. į UAB „A“ sąskaitą pervedė 338810,50 Lt lėšas be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kurias, sumažino 16601,20 Lt pagal UAB „A“ vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ANV 0000531 už sniego valymo paslaugas (ikiteisminio tyrimo medžiaga). UAB „A“ 2009-12-31 buvo negrąžinusi bendrovei „B“ 322209,30 Lt 2009 m. pervestų lėšų.

UAB „B“ 338810,50 Lt ūkinės operacijas, 2009 m. atliktas be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, atvaizdavo buhalterinės apskaitos žiniaraštyje „Sąskaita – 450 Skolos tiekėjams“ (6 priedas). UAB „A“ skola bendrovei sumažinta 16601,20 Lt tarpusavio skolų užskaita pagal PVM sąskaitą faktūrą. Taigi 2009 m. UAB „A“ buvo pervesti 322209,30 Lt įmonės lėšų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pažeidus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. nuostatą, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“

UAB „B“ žiniaraštyje 2009-01-01-2009-12-31 laikotarpiu neteisingai apskaitė ir įrašė ūkines operacijas susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. , kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Į UAB „A“ sąskaitą 2007 m. nepagrįstai pervesti ir negrąžinti 220 00,00 Lt, 2008 m. – 74 500,00 Lt, 2009 m. – 322 209,30 Lt, kas iš viso sudarė 418 709,30 Lt 2009 m. nedalyvavo UAB „B“ pajamoms uždirbti ir tuo 2007-2009 m. buvo padarytas 418 709,30 Lt nuostolis UAB „B“ (t. 2,b.l. 96-98).

2014-06-13 apklaustas FNTT prie LR VRM, Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. I. parodė, kad 2012-03-07 specialisto išvadoje Nr.5-1/41 ir 2013-09-10 papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/9 nurodyta, kad iš UAB „B“ į UAB „A“ sąskaitą 2007-2010 metų laikotarpiu buvo be išlaidas pagrindžiančių dokumentų pervesta 531722 Lt piniginių lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punktą, kuris numato, kad įmonės nerečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą privalo inventorizuoti turtą ir skolas, įmonėje UAB „B“ 2007-2010 metų laikotarpiu nebuvo atliekamos inventorizacijos. Dėl šių priežasčių pagal tirti pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „B“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007-2010 metų laikotarpiu (t.2, b.l. 121-122).

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą, įvertinus juos pagal vidinį įsitikinimą , teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. veiksmai yra nusikalstami .JO nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d., 184 str. 2d. : jis , būdamas bendrovės „B“ vyr. buhalteriu, pagal savo užimamas pareigas turėdamas jam patikėtą jam svetimą bendrovės turtą, dalį šio turto, neviršijančio 250 MGL dydžio sumos, pasisavino, kitą dalį, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, iššvaistė , tuo pat laikotarpiu, būdamas kaip vyr. buhalteris atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, ją tvarkė apgaulingai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės „B“ turto, nuosavo kapitalo , įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo parodymuose nurodė, kad dalį bendrovės lėšų iššvaistė, perleisdamas kitiems asmenims, kurie nėra patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be jo parodymų byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų tokią kaltinamojo versiją. Vienok kaltinamojo K. K. versija dėl pinigų , kuriuos jis kaltinamas iššvaistęs, panaudojimo , teisiškai nėra reikšminga , nes tai neturi įtakos vertinant jo veiksmų kaltumą, jo veiksmų kvalifikavimą : jis būdamas atsakingas už jam patikėtus pinigus, privalėjo juos naudoti tik bendrovės reikalams, esant tą patvirtinantiems buhalteriniams duomenims, pinigų negalėjo pervesti į savo valdomos bendrovės bankinę sąskaitą ir juos naudoti be tokio naudojimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

Kaltinamasis K. K. neteistas , galiojančių administracinių nuobaudų neturi( t. 7, b.l. 119-129, 154-155), jis dirba (t. 7 b.l. 133-143), turi šeimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai dėl to gailisi , yra atlyginęs dalį padarytos žalos.

Skiriant kaltinamajam K. K. bausmę , teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, vieną apysunkį nusikaltimą, vieną sunkų nusikaltimą . Jam skirtinos įstatymuose numatytos laisvės atėmimo bausmės . Nustatant skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmę, atsižvelgtina į kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį , į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo K. K. nusikalstamų veiksmų padarymui turėjo didelės įtakos jam bendrovėje sudarytos sąlygos nusikalstamai veikti : jis pervedinėjo bendrovės pinigus į savo asmeninę ir kitą jo valdomos bendrovės bankinę sąskaitą, tai darydamas neužmaskuotu būdu ir gana ilgą laiką be jokios kontrolės . Dėl šių motyvų jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės žemiau sankcijų vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). Paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4 d.). Kaltinamasis K. K. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teisminis procesas buvo atliktas sutrumpinus įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam K. K. skiriama subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str.).

Įvertinus padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, paties kaltininko asmenybę , teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo , todėl, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nuostatas, kaltinamajam K. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam K. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – bendrovei padarytos turtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2d., 67 str. 2 d. 4p.).

Kaltinamajam K. K. 2012-07-25 buvo paskirta kardomoji priemonė -rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.7, b.l. 53-54), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo .

Civilinis ieškovas „UAB“ B“ ikiteisminio tyrimo metu pareikštą ieškinį 526.433,73 Lt (ekv. 152465,74 Eurai) teisminio nagrinėjimo metu sumažino iki 150468,45 Eurų , atmesdama kaltinamojo K. K. įmokėtą dalį , ir prašo ieškinį priteisti iš veikos kaltininko- kaltinamojo K. K.. Kaltinamasis K. K. sutinka su pareikštu ieškiniu , pripažįsta jo dydį. Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad bendrovė „B“ dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ieškinio dydžio žalą, todėl šios žalos atlyginimas priteistinas iš veikos kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu buvo laikinai apribotos kaltinamojo K. K. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtą : du po ½ žemės sklypus, du butus ir banko sąskaitose esančias pinigines lėšas (t.7, b.l. 84-89, 95-99, 108-112, 185-186), šis nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki civilinio ieškinio atlyginimo. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 303 str. 2d., nusprendė :

pripažinti K. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d., 184 str. 2d. ir 222 str. 1d. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams ;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, K. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., K. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, paliekant laisvės atėmimą 2 (du) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. K. atidėti 3 (trejų) metų laikui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 67 str. 2 d. 4 p., 75 str. 2d., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti K. K. arlyginti priteistą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą- neišvykti K. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu paskirtos laisvės bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš K. K. 150468,45 Eurus UAB “B” turtinės žalos arlyginimui.

Pratęsti iki nuosprendžio dėl žalos atlyginimo įvykdymo K. K. nuosavybės teisių apribojimą Į :

1. 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1/2 G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

2) 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1/2 G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

3) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (bendrasavininkas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

4) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliekant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims;

atidarytas jo vardu banko sąskaitose esančias pinigines lėšas:

5) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „EVP International“, UAB;

6) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

7) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas;

8) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

9) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

10) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB;

11) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB;

12) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas;

13) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas;

14) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

15) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas;

16) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Danske Bank A/S Lietuvos filialas, paliekant pilną nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant K. K. atlikti bet kokius veiksmus (finansines operacijas) su bankų sąskaitose esančiomis ir į jas įplaukiančiomis piniginėmis lėšomis.

K. K. nevykdant pareigos atlyginti turtinę žalą, civilinio ieškinio išieškojimą nukreipti į jo turtą.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą.