- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2S-1485-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01411-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. P. bei atsakovo T. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui T. P., kuriuo teismo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko K. P. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 321 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021-03-01 nutartimi teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė šalių nepilnametės dukters K. P. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas taip pat nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką, numatančią, jog atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos savaitės šeštadieniais 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei, ir kiekvienos savaitės 2 šalių pasirinktas darbo dienas, kiekvieną dieną po 2 šalių pasirinktas valandas, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą, dalyvaujant ieškovei.
3. 2021-05-14 nutartimi buvo nutarta taikytas laikinąsias apsaugos priemones papildyti (patikslinti), numatant, jog tais atvejais, kai šalys geranoriškai nesuderina tėvo bendravimo su dukra laiko, T. P. su K. P. bendrauja kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 14 val. iki 16 val., taip pat kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 18:00 val. iki 20:00 val. Teismas taip pat nustatė, jog T. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra iki 15 minučių kiekvieną dieną, kurią nebuvo vykdomas tiesioginis tėvo bendravimas su dukra, šalių pasirinktu ir suderintu laiku, atsižvelgiant į mažametės dukters dienos režimą; šalims nesutarus dėl konkretaus tėvo bendravimo su dukra laiko, T. P. su K. P. bendrauja iki 15 minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar kitomis panašiomis programomis, ar mobiliuoju telefonu, nuo 18:30 val. iki 18:45 val. Ieškovė turi teisę dalyvauti T. P. bendravime su nepilnamete dukterimi.
4. 2021-07-09 buvo pakeista 2021-05-14 teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, uždraudžiant atsakovui T. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra K. P.. Teismas taip pat atsakovui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pasiūlė pateikti teismui duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime.
Šalies argumentai
5. 2021-10-04 atsakovas pateikė teismui prašymą dėl 2021-07-27 Vilniaus apylinkės teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurio 2021-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2021-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistos 2021-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, papildomai nustatant, kad atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 (keturias) valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P., gim. (duomenys neskelbtini).
7. 2021-12-09 gautas atsakovo T. P. priešieškinis ieškovei J. P., kuriame prašoma nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš ieškovės J. P. išlaikymą dukrai po 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; nustatyti ieškovės ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. 2022-02-10 atsakovas T. P. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašo pakeisti (papildyti, išplėsti) laikiną tėčio ir dukters bendravimo tvarką, t. y.: susitikimus su vaiku K. P., vykstančius antradieniais ir ketvirtadieniais Vilniaus miesto krizių centre (toliau – ir Krizių centras) nuo 17:30 iki 18:30 val., nutraukti; nustatyti laikiną tėvo ir dukters bendravimo tvarką: 1) darbo dienomis, kai vaiko motina dirba, tėtis T. P. su dukrą K. P. matosi, ją prižiūri, rūpinasi ir bendrauja su ja nuo 7:30 val. iki 17:30 val. T. P. namuose adresu (duomenys neskelbtini); 2) mama, ryte važiuodama į darbą, atveža vaiką iki tėčio T. P. namų, adresu (duomenys neskelbtini), 7:30 val. vaiką iš automobilio paima tėtis T. P.; 3) vakare tėtis 17:30 val. atveža vaiką į dabartinę vaiko mamos J. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir perduoda vaiką mamai; 4) nuo šios vaiko bendravimo ir perdavimo tvarkos gali būti nukrypstama abiejų tėvų susitarimu ir/arba atsiradus svarbioms aplinkybėms (pavyzdžiui liga ar automobilio gedimas), pranešant apie tai kitam iš tėvų iš anksto (prieš vieną valandą). Neporiniais savaitgaliais papildomai nustatyti, kad vaiką K. P. iš dabartinės mamos J. P. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paima tėtis T. P. šeštadieniais 9:00 val. ir grąžina į dabartinę vaiko mamos gyvenamąją vietą sekmadieniais 17:30 valandą. Abiejų tėvų sutarimu bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama.
Atsiliepimas
9. Atsakovas prašyme nurodė, kad šiuo metu nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka labai siaura, matomas akivaizdus skirtumas dėl tėvų galimybės bendrauti su vaiku, kas nepadeda sustiprinti tėvo ir vaiko ryšio. Vaikas namuose jaučiasi labai drąsiai ir būna labai aktyvus. Baldai pritaikyti vaiko buvimui patalpose su specialiomis apsaugomis, kad vaikas nepatirtų sužalojimų, kaip kad buvo įvykę ieškovės namuose. Namuose yra daug ir įvairių vaiko amžiui skirtų žaislų, tėtis parodo vaikui naujus žaidimo būdus, vaiką domina naujos įvairiaspalvės knygutės ir garsą skleidžiantys žaislai. Šiuo metu dukra pradeda tarti pirmuosius žodžius, todėl yra noras ir poreikis, kad tėtis kasdien bendrautu su dukra, kalbintų, rodytų daiktus, įvairius veiksmus, turėtų galimybę išmokti kalbėti gimtąja kalbą (esamoje aplinkoje seneliai ir mama kalbina dukrą kita kalba). Tėtis nuo dabartinės motinos gyvenamosios vietos gyvena 5 minučių atstumu ir nėra jokių priežasčių vežti vaiką per visą miestą (30 minučių) į kitą įstaigą tam, kad vaikas pabūtų 1 (vieną) valandą su tėčiu. Vaikui maistą tėtis ruošia iš šviežių daržovių ir kitų maisto produktų, vaikas maitinamas namie gamintu maistu. Sekmadieniais vaikas užmigdomas ir išmiega 1 (vieną) valandą. Papildžius bendravimo tvarką, vaiko dienos režimas nenukentėtų, vaikui jau pažįstama tėvo namų aplinka. Pagal teismo nutartį, šeštadieniais ir sekmadieniais dalyvauja vaiko močiutė A. T. P., kuri labai laiminga galėdama matyti, apkabinti ir pabūti su anūke, nes iki tol ieškovė nerodė jokios iniciatyvos, kad vaikas bendrautų su močiute. Atsakovas teikia A. T. P. prašymą dėl vaiko ir močiutės bendravimo: 1) neporinėmis savaitėmis antradienį ir trečiadienį, šeštadienį ir sekmadienį; 2) porinėmis savaitėmis pirmadienį, ketvirtadienį ir penktadienį. Tėvo ir vaiko bendravimo tvarką Krizių centre būtina pakeisti, nes vaikas verkia, kartais tiesiog klykia ir neprisileidžia įstaigos darbuotojų, kurie ateina paimti vaiko. Vaikas kas kartą patiria stresą ir neigiamus išgyvenimus, kas ateityje gali stipriai atsiliepti vaiko charakteriui ir sveikatai bei požiūriui į aplinkinius ir visuomenę.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu. Atsiliepimą grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais: atsakovas neatsižvelgia į vaiko teises ir interesus, jam rūpi tik jo paties interesai. 2021 m. gruodžio mėnesį dukrai susirgus, atsakovas primygtinai reikalavo susitikimo su dukra, neatsižvelgdamas į tai, kad dukra serga. 2021 m. sausio mėnesį ieškovė pateikė prašymą dėl vaiko priėmimo į savivaldybės darželius ir buvo galima tikėtis, kad 2022 m. rudenį pradės lankyti darželį, tačiau paaiškėjo, kad vaiko užrašymas pasistūmėjo į eilės galą. Buvo pastebėta, kad sistemoje buvo pateiktas naujas prašymas, jame nurodyti T. P. kontaktiniai duomenys, pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Tai reiškia, kad atsakovas siekia, jog vaikas lankytų privatų darželį, nors pats deklaruoja, jog neturi darbo, pajamų. Be to dukters gyvenamosios vietos perdeklaravimas turi įtakos ir vaiko eilei į atitinkamą darželį (jo vietą). Atsakovas teikia Tarnybai skundus apie galimą vaiko smurtą ir nepriežiūrą, teikia melagingus pranešimus apie vaiko žalojimą, po ko Tarnyba lankosi ieškovės namuose. Dėl tokių skundų kenčia ir ieškovės sūnus paauglys. Atsakovo prašymas, jog darbo dienomis ieškovės ir dukros bendravimas vyktų tik porą valandų prieš miegą ir naktį, o visas kitas laikas skirtas atsakovui, yra nelogiškas ir ydingas, kadangi mažametė iš esmės būtų atskirta nuo motinos. Atmestinas atsakovo prašymas nustatyti bendravimą savaitgaliais su nakvyne, kadangi mergaitė nėra nakvojusi atsakovo namuose, vaikui tai sukeltų stresą, nes tai reikštų aplinkos pakeitimą ilgesniam laikui. Atsakovas jau ne pirmą kartą teikia prašymus dėl bendravimo pakeitimo, taip piktnaudžiaudamas teisėmis, tačiau jokių kitų aplinkybių savo dėstomuose prašymuose nenurodo. Ieškovė pažymi, jog turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, Tarnybos specialistai nėra užfiksavę jokių vaiko pažeidimų, nepriežiūros. Tuo tarpu dėl T. P. veiksmų buvo nustatyta grėsmė vaiko gyvybei ir sveikatai. Atsakovas, akcentuodamas, kad su vaiku negalėjo normaliai bendrauti 14 (keturiolika) mėnesių, teigdamas, jog tai atsitiko dėl ieškovės veiksmų, ignoruoja vaiko teisių pažeidimą, teismo nustatytas aplinkybes. Ieškovės nuomone, atsakovas ir toliau savo teises kelia aukščiau vaiko interesų, faktiškai nenori girdėti nieko, kas yra susiję su vaiku ir toliau gyvena savo fantazijų pasaulyje, siekia ieškovę apšmeižti, išsigalvodamas nebūtus dalykus apie tai, kad neva mama nesirūpinu vaiku.
11. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) 2022-03-04 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismui nustačius atsakovo prašomą laikiną bendravimo su dukra tvarką, ieškovei tektų rūpintis vaiku faktiškai tik vakarais ir naktimis bei kas antrą savaitgalį. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam su kuriuo vaikas gyvena ir skyrium gyvenančio) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Pažymi, jog Tarnyba jau yra pasisakiusi, jog vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu turėtų būti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimą, kad būtų atsižvelgta į mergaitės mažą amžių, jos dienos režimą, stabilios, pastovios aplinkos užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-25 nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; pakeitė nustatytą laikiną atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarką, panaikinant 2021-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje ir šioje dalyje nustatant, jog: atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą; likusioje dalyje atsakovo prašymo netenkino.
13. Teismas nustatė, kad 2021-07-09 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė pakeisti byloje nustatytą laikiną bendravimo tvarką, uždraudžiant atsakovui T. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, susitikti su nepilnamete dukra K. P.. Teismas taip pat pasiūlė atsakovui T. P. ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti teismui duomenis apie trečiuosius asmenis, galinčius dalyvauti tėvo ir dukters bendravime. Byloje gavus duomenų apie tai, jog Centro darbuotojai galėtų du kartus per savaitę užtikrinti socialinio darbuotojo dalyvavimą, T. P. bendraujant su dukra K. P. Centro patalpose ir/ar teritorijoje, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, o taip pat ir teisę saugiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, teismo nuožiūra (ex officio) byloje spręstinas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
14. Teismas nurodė, kad tėvo bendravimas su nepilnamete dukra buvo apribotas ne savitiksliai, taip pat ne todėl, kad atsakovas dėl savo užimtumo neturėtų galimybės intensyviau bendrauti su dukra, o atsižvelgiant į jo veiksmus bei sukeltą pavojų nepilnametei dukrai 2021 m. gegužės 31 – birželio 1 dienomis.
15. Pažymėjo, jog atsakovas, siekdamas, jog nustatyta bendravimo tvarka būtų pakeista, pirmiausia privalo nuosekliai laikytis bei nebepažeidinėti nustatytos ir galiojančios laikinos bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog šalių tarpusavio santykiai išlieka konfliktiški, atsakovas turėtų vengti situacijų, sukeliančių pagrindą ieškovei ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims manyti, jog teismo nustatytos bendravimo tvarkos nėra laikomasi pilna apimtimi.
16. Siekdamas teismo nustatytos bendravimo tvarkos išplėtimo, atsakovas taip pat turėtų pateikti teismui duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovas gali visapusiškai įvertinti ir savarankiškai užtikrinti nepilnametės dukters poreikius, yra pasirengęs savarankiškai bendrauti su nepilnamete dukra, ja rūpintis bei užtikrinti geriausius vaiko interesus.
17. Iš kartu su Tarnybos išvada pateikto BĮ Vilniaus miesto krizių centro (toliau – Krizių centras) rašto „Dėl Informacijos suteikimo“ matyti, jog susitikimų metu vyras bendrauja ir žaidžia su dukra, stengiasi sudominti mergaitę naujais užsiėmimais, veiklomis, turi su savimi lavinimui ir ugdymui reikalingų priemonių. Būnant su tėvu mergaitė jaučiasi gerai. Rašte nurodyta, jog dėl tolimesnių susitikimų Krizių centro darbuotojai gali sudaryti galimybę tėvui su dukra susitikinėti įstaigoje, tačiau siekiant geriausių vaiko interesų, biologinės šeimos prioriteto, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimo ir santykių palaikymo, tolimesnių susitikimų Krizių centro organizavimas nėra tikslingas. Nurodoma, jog vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu turėtų būti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimą, kad būtų atsižvelgiama mergaitės mažą amžių, jos dienos rėžimą, stabilios, pastovios aplinkos užtikrinimą. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė detalizavo išvadoje išdėstytą Tarnybos poziciją dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodydama, jog nagrinėjamu atveju yra reikalinga palaipsniui plėsti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
18. Nagrinėjamu atveju šalių mažametei dukrai šiuo metu yra pusantrų metų, mergaitė nuolat gyvena su motina, kuri turi galimybę dirbti ir nuotoliniu būdu. Nepaisant atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su netinkama nepilnametės dukters priežiūra ieškovės namuose, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog ieškovė netinkamai rūpinasi dukra, jos neprižiūri ar dukters atžvilgiu smurtauja.
19. Atsižvelgiant į atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes, Krizių centro pateiktus duomenis apie tolimesnių susitikimų centre tikslingumą, Tarnybos pateiktą bei 2022-03-15 teismo posėdyje patikslintą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, nebėra būtinybės organizuoti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra Krizių centre, dalyvaujant centro darbuotojams. Dėl šios priežasties teismas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeisdamas atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
20. Teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti bendravimą su dukra savaitgaliais su nakvynėmis. Nurodė, jog sutinka su Tarnybos atstovės išvada, jog šalių nepilnametė dukra yra mažametė (vienerių metų ir šešių mėnesių amžiaus), tokio amžiaus vaikui neretai yra sudėtinga ilgesnį laiką atsiskirti nuo motinos, be to ir psichologai bendravimą su nakvynėmis rekomenduoja vaikui sulaukus dviejų metų amžiaus. Teismas sprendė, jog atsakovo bendravimo su dukra intensyvumą yra reikalinga plėsti palaipsniui. Teismas 2021-12-03 nutartimi nustatytą atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 (keturias) valandas - šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės J. P. gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai A.-T. P., paliko nepakeistą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
21. Ieškovė J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 nutarties dalį, kuria pakeista nustatyta laikina atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarka, panaikinant 2021-07-27 nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje iš šioje dalyje nustatant, kad atsakovas T. P. bendrauja su nepilnamete dukra K. P. antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, panaikinti bei 2021-07-27 nutartimi nustatytą laikinąją apsaugos priemonę palikti nepakeistą, o T. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1 pirmos instancijos teismas, priimdamas nutartį ir iš dalies pakeisdamas laikinąją atsakovo bendravimo su dukra tvarką, ne visas aplinkybes įvertino visapusiškai ir objektyviai;
21.2 teismas padarė prieštaringas išvadas – teigdamas, kad negali šioje proceso stadijoje visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti reikalingos skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos ir jos intensyvumo, bei pažymėdamas, kad nėra pakankamai duomenų spręsti dėl atsakovo gebėjimo visapusiškai įvertinti ir savarankiškai užtikrinti nepilnametės poreikius, nustatė tokią laikinąją apsaugos priemonę, kuri leidžia tėvui su nepilnamete bendrauti be trečiųjų asmenų priežiūros;
21.3 atsakovas, teikdamas prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinumą, kad ir iš dalies keisti 2021-07-27 ir 2021-12-03 nutartimis nustatytas laikinąsias apsaugos priemones;
21.4 nustatyta laikina bendravimo tvarka jau buvo pakeista 2021-12-03 nutartimi, kas reiškia, kad atsakovo teisės bendrauti su vaiku užtikrintos pakankamai;
Atsiliepimas
21.5 atsakovas iki šiol nepateikė teismo 2022-03-25 nutartyje nurodytų duomenų, o taip pat nepaneigė dar 2021 m. spalio mėn. BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodytų aplinkybių apie tai, kad atsakovas su institucija nebendradarbiauja, neteikia informacijos, o jam iškeltus uždavinius vykdo dalinai. Vertina, jog šios aplinkybės negalėjo būti nevertinamos, kadangi tai taip pat parodo, jog atsakovas galimai turi socialinių įgūdžių trūkumą;
21.6 2022 m. kovo mėn. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, specialistai (D. Š. komentaras) išdėstė savo nuomonę, kad T. P. ir toliau reikalinga stebėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo T. P. bendravimas su mažamete K. P. organizuojamas BĮ Vilniaus miesto krizių centre, šio centro specialistės komentaras ir nuomonė yra itin reikšmingas;
21.7 nepriklausomai nuo to, kad šalių mažametės dukters K. P. laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, atsakovas nuolat keisdavo mergaitės deklaruotą gyvenamąją vietą; institucijoms teikia neteisingą informaciją apie neva ieškovės prieš dukterį naudojamą smurtą. Ieškovės teigimu, jos sūnus iš pirmos santuokos ir toliau patiria stresą, kadangi T. P. elgesys, jos nuomone, ne visada yra adekvatus. Taip pat nurodo, jog atsakovas iki šiol su ja nebendrauja ir tais klausimais, kurie susiję su vaiku, neatsako į užduodamus klausimus;
21.8 byloje yra 2011-12-01 Panevėžio apygardos teismo nutartis, kurioje pažymėta apie tai, kad T. P. buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai. Atsakovas 2022-03-15 teismo posėdžio metu tokias teismo nutartyje nurodytas ir konstatuotas aplinkybes neigė. Šiai dienai nėra iki galo aišku ar atsakovui yra (buvo) reikalingas gydymas, medikamentų vartojimas, kadangi prašymas dėl atitinkamų domenų išreikalavimo iki šiol nėra išspręstas;
21.9 vertina, jog atsakovo bendravimas su mažamete dukra galėtų būti plečiamas palaipsniui, tačiau, koks bendravimo modelis galėtų būti taikomas, galės būti nustatyta tik išnagrinėjus visą bylą, įvertinus byloje esančius įrodymus ir kt.
Atsiliepimas
22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1 Per 1,5 metų, kol vyksta skyrybų procesas, ieškovė sukūrė daugybė konfliktinių situacijų, nevykdė teismo nutarčių, slėpė informaciją apie vaiko dienos režimą, sveikatą, jo raidą. Atsakovė visiškai nededa pastangų, kad vaiko ir tėvo emocinis ryšys stiprėtų, o veikia priešingai vaiko interesams, nuolatos ieškodama būdų, kaip neleisti vaikui bendrauti su tėčiu;
22.2 Tarnybos pateikta rekomendacija nėra pagrįsta jokiais įstatymais, jokiomis metodinėmis ar teisinėmis rekomendacijomis. Tiesiog Tarnybos atstovė neįpareigojančiai teismui pasakė, kad gal dar per anksti bendravimas su nakvynėmis, kas leidžia teismui savaip interpretuoti (spekuliuoti) ir remtis tokiomis netiksliomis ir neaiškiomis rekomendacijomis;
22.3 byloje nėra duomenų, kad atsakovas pažeidinėtų teismo nutartis. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė nuolatos pažeidinėja teismo nutartis;
22.4 pažymi, jog nepilnametė dukra jaučiasi gerai, ji atpažįsta namus ir žino, kai eina iš lauko namo, namuose su tėčiu jaučiasi saugiai ir gerai, žaidžia ir valgo, eina miegoti ir miega. Byloje yra pateikta foto ir video fiksacija bei trečių asmenų, kurie dalyvavo susitikimuose, pastabos ir išvados apie vaiko ir tėčio bendravimą;
22.5 nurodo, jog buvo kreiptasi į Tarnybą, kad ištaisytų suklastotus dokumentus dėl 2021-06-01 įvykių. Tačiau nei vienoje nutartyje teismas neatsižvelgė į tai ir toliau tęsia, kad priemonės buvo priimtos atsižvelgiant į tos dienos įvykius. Akcentuoja, jog visi pareikšti įtarimai buvo panaikinti;
22.6 byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė sugeba savarankiškai pasirūpinti dukra. Ieškovė išvyksta į darbą, o vaiką palieka tretiesiems asmenims, tuo pažeisdama teismo nutartį. Teismas neįvertino, kad ieškovė dirba ir vaiką palieka tretiesiems asmenims.
22.7 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką. Taip pat nurodo, jog, atsakovo nuomone, vaikas neturi galimybės mokytis gimtosios lietuvių kalbos, nes dabartinėje gyvenamojoje vietoje su juo kalbama tik rusiškai. Atsakovas nutraukė darbo sutartį su darbdaviu ir sustabdė įmonės veiklą, todėl šiuo metu turi visas galimybes rūpintis vaiku, auginti ir auklėti, kol mama yra darbe.
Šalies argumentai
23. Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį, kuria keičiama 2022-07-27 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti sekančią laikiną vaiko ir tėčio bendravimo tvarką: 1) Susitikimus su vaiku K. P. vykstančius antradieniais ir ketvirtadieniais Vilniaus miesto krizių centre nuo 17:30 iki 18:30 valandos nutraukti, kaip šiuo metu nebeatitinkančius geriausių vaiko interesų; 2) Nustatyti laikiną tėčio T. P. ir dukros bendravimo tvarką: a) Darbo dienomis, kai vaiko motina dirba, tėtis T. P. su dukra matosi, ją prižiūri, rūpinasi ir bendrauja su ja nuo 7:30 val. iki 17:30 val. atsakovo namuose adresu (duomenys neskelbtini); b) Mama, ryte važiuodama į darbą, atveža vaiką iki tėčio T. P. namų adresu (duomenys neskelbtini) 7:30 valandą ir perduoda vaiką tėčiui; c) Vakare tėtis 17:30 val. atveža vaiką į dabartinę J. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir perduoda vaiką mamai; d) Nuo šios vaiko bendravimo ir perdavimo tvarkos gali būti nukrypstama abiejų tėvų susitarimu ir/arba atsiradus svarbioms aplinkybėms (pavyzdžiui liga ar automobilio gedimas), pranešant apie tai kitam iš tėvų iš anksto (pvz. prieš vieną valandą); 3) Susitikimai neporiniais savaitgaliais vyksta sekančia tvarka: vaiką iš dabartinės mamos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paima tėtis T. P. šeštadieniais 9:00 val., o mama vaiką pasiima sekmadieniais 17:30 valandą iš tėvo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); 4) Abiejų tėvų sutarimų bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama; 5) likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1 jau daugiau kaip metus vyksta skyrybų procesas ir faktiškai nepasikeitė ir nebuvo išplėsta bendravimo su vaiku tvarka. Tėtis praleidžia tik 2-3 proc. vaiko gyvenimo su vaiku, kas visiškai neatitinka CK ir CPK keliamų tikslų užtikrinti, kad vaikas turėtu pilnavertį lygiateisį bendravimą su abiem tėvais;
23.2 teismo nustatyta (nauja 2022-03-25) bendravimo tvarka, padidinant bendravimą su vaiku po 2 valandas į savaitę ir tėčiui leidžiant būti bei auklėti vaiką tik 4 proc. jo gyvenimo, o motinai 96 proc. vaiko praleidžiamo laiko neatitinka net minimalių vaiko bendravimo su tėvais reikalavimų bei psichologų rekomendacijų;
Šalies argumentai
23.3 nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarka byloje buvo susiaurinta (minimalizuota) ne savitiksliai, o atsižvelgiant į atsakovo elgesį su šalių nepilnamete dukra 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1 d. Pažymi, jog teismo nutarčių nevykdė ir nevykdo ieškovė. Byloje yra pateikta antstolio išvada ir nustatyta, kad ieškovė nevykdė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, o būtent neleisdavo tėčiui susitikti su vaikui. Taip pat yra teismo patvirtinta ir paskirta bauda.
23.4 duomenų, kad atsakovas nevykdė teismo nutarčių nėra, nes dalyvaujant ieškovei ir policijos pareigūnams (2021-05-31) buvo sutarta, kad vaikas pasilieka su tėčiu namuose kartu dalyvaujant vaiko motinai ir 2021-06-01 bus nuvežtas į gydymo įstaigą. 2021-06-01 dieną pagal galiojančią 2021-03-01 teismo nutartį, atsakovas turėjo teisę ir buvo su dukra. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas sukėlė pavojų vaiko sveikatai;
23.5 pateikdamas išvadas Tarnybos atstovas nurodė, kad bendravimo tvarka turėtu būti plečiama palaipsniui, tačiau nenurodė, kuo remiantis, kokiais intervalais didinti, po kiek laiko didinti;
23.6 teismas neatsižvelgė į tai, jog su vaiku dabartinėje gyvenamojoje vietoje bendraujama ir mokoma tik rusų kalbos. Vertina, jog tai neigiamai atsilieps vaiko interesams;
23.7 ieškovė išeina į darbą ir vaiką palieka kitiems asmenims, o teismas atsisakydamas tenkinti prašymą dėl vaiko bendravimo su tėvu argumentuoja, kad vaikui sudėtinga išbūti ilgesnį laiką be motinos. Byloje nėra duomenų ir nenurodytas psichologas ar psichologai, kuriais remiasi teismas, taip pat teismas nepateikė, kokios institucijos yra tokias normas patvirtinusios;
23.8 teismas nepagrįstai nereikalauja iš ieškovės pateikti įrodymus, jog ji sugeba pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Tokiu būdu teismas, pažeisdamas lygiateisiškumo principus ginti vaiko interesus, jau teismo proceso stadijoje užkerta kelią įgyvendinti CK numatytas tėvų teises ir pareigas vienodai rūpintis vaiku.
Atsiliepimas
24. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1 atsakovas nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius apie mažametei nesaugią aplinką ieškovės gyvenamojoje vietoje ar smurtą prieš mažametę ar jos nepriežiūrą;
24.2 aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo institucija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą neaiškiais pagrindais, nesudaro pagrindo tikėti atsakovo teiginiais apie ieškovės netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu;
Atsiliepimas
24.3 atsakovas iki šiol nepripažįsta jo padaryto vaiko teisių pažeidimo, išvadą teikiančios institucijos duomenis vadindamas melagingais. Tačiau vaiko teisių pažeidimas buvo užfiksuotas. Be to, atsakovas buvo baustas administracine tvarka už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą ir toje byloje atitinkamai buvo konstatuotos aplinkybės apie atsakovo sukeltą pavojų vaikui;
24.4 mažametė atskirai nuo tėvo gyvena nuo 2020-12-11, taigi beveik 1,5 metų, dėl ko akivaizdu, kad ilgas pasilikimas mažametei neįprastoje aplinkoje jai gali kelti stresą;
24.5 aplinkybė, jog atsakovas kol kas negalėjo užduoti išvadą teikiančiai institucija klausimų dėl bylos esmės, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovo teisės buvo pažeistos. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ginčas nėra sprendžiamas iš esmės;
24.6 atsakovas su atskiruoju skundu teikia daug naujų duomenų, tačiau nereiškia prašymo dėl tokių duomenų prijungimo prie bylos. Nesant tokio atsakovo prašymo, tokie papildomi duomenys negali būti prijungiami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini
25. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas iš dalies atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
Dėl naujų įrodymų
27. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: 1) 2022-03-21 pagalbos plano ištrauka; 2) elektroninio laiško apie pagalbos plano siuntimą kopija; 3) fotonuotraukų kopijos; 4) elektroninio laiško kopija; 5) elektroninių laiškų T. P. kopija.
28. Atsakovas taip pat kartu su atsiliepimu pateikė rašytinius įrodymus: 1) 2022-03-28 pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą; 2) 2021-06-27 skundas dėl tiesos neatitinkančios informacijos pateikimo; 3) 2021-06-11 pateiktas skundas-prašymas dėl netiksliai surašyto vaiko situacijos vertinimo anketos; 4) foto fiksacija (2022-04-03) vaikas su močiute lauke ir vaikas miega namuose; 5) foto fiksacija (2022-04-03) vaikas miega pas tėtį; 6) video fiksacija (2022-04-04) motina vaiką palieka namuose ir išvyksta į darbą.
29. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įrodymus apeliantas gavo po atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktus įrodymus yra tikslinga priimti į bylą.
30. Pasisakant dėl prašomų prijungti ieškovės ir atsakovo papildomų dokumentų matyti, jog šie dokumentai gali būti reikšmingi tiksliau nustatant faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl priimtini. Prašomi prijungti įrodymai yra nedidelės apimties, teikiami siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes (motyvus). Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirųjų skundų
31. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
32. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
34. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 nutarties dalį, kuria papildomai nustatyta, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra K. P. kas antrą savaitgalį (t. y., neporiniais metų savaitgaliais), dvi savaitgalio dienas, kiekvieną dieną po 4 valandas: šeštadienį 15:30 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 19:30 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, bei sekmadienį 9:00 val. pasiimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 13:00 val. grąžinant dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą, dalyvaujant atsakovo motinai.
35. Skunde iš esmės nesutinkama su tuo, jog 2022-03-25 nutartimi pakeista nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra K. P. tvarka, panaikinant 2021-07-27 nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje iš šioje dalyje nustatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra K. P. antradieniais ir ketvirtadieniais 17.00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės J. P. gyvenamosios vietos ir 19.00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą.
36. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį, kuria keičiama 2022-07-27 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti sekančią laikiną vaiko ir tėčio bendravimo tvarką: 1) Susitikimus su vaiku vykstančius antradieniais ir ketvirtadieniais Vilniaus miesto krizių centre nuo 17:30 iki 18:30 valandos nutraukti, kaip šiuo metu nebeatitinkančius geriausių vaiko interesų; 2) Nustatyti laikiną tėčio T. P. ir dukros bendravimo tvarką: a) Darbo dienomis, kai vaiko motina dirba, tėtis T. P. su dukra matosi, ją prižiūri, rūpinasi ir bendrauja su ja nuo 7:30 val. iki 17:30 val. atsakovo namuose adresu (duomenys neskelbtini); b) Mama, ryte važiuodama į darbą, atveža vaiką iki tėčio T. P. namų adresu (duomenys neskelbtini) 7:30 valandą ir perduoda vaiką tėčiui; c) Vakare tėtis 17:30 val. atveža vaiką į dabartinę J. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir perduoda vaiką mamai; d) Nuo šios vaiko bendravimo ir perdavimo tvarkos gali būti nukrypstama abiejų tėvų susitarimu ir/arba atsiradus svarbioms aplinkybėms (pavyzdžiui liga ar automobilio gedimas), pranešant apie tai kitam iš tėvų iš anksto (pvz. prieš vieną valandą); 3) Susitikimai neporiniais savaitgaliais vyksta sekančia tvarka: vaiką iš dabartinės mamos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), paima tėtis T. P. šeštadieniais 9:00 val., o mama vaiką pasiima sekmadieniais 17:30 valandą iš tėvo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini); 4) Abiejų tėvų sutarimų bendravimo tvarka su vaiku gali būti keičiama.
37. Skunde iš esmės nesutinkama su tuo, jog teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka nėra išplėsta, neatitinka vaiko interesų.
38. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyta laikina vaiko bendravimo su atsakovu tvarka atitiko šalių ir mažamečio vaiko interesus, nėra poreikio ją keisti. Ieškovės manymu, atsakovas neturi pakankamai įgūdžių ir nėra duomenų, jog atsakovas geba savarankiškai pasirūpinti nepilnamete dukra. Ieškovės vertinimu, bendravimo tvarka, kai atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja BĮ Vilniaus miesto krizių centro patalpose ir/ar teritorijoje atitinka vaiko poreikius. Atsakovo teigimu, pagal skundžiama nutartimi nustatytą tvarką bendravimo laikas išlieka labai minimalus. Vertina, jog yra poreikis nustatyti laikiną tėčio ir dukros bendravimo tvarką darbo dienomis, kai vaiko motina dirba, atsakovas su dukra matosi, ją prižiūri, rūpinasi ir bendrauja su ja nuo 7:30 val. iki 17:30 val. atsakovo namuose adresu (duomenys neskelbtini).
39. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).
41. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
42. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka toje dalyje, pagal kurią teismas susitikimus su nepilnamete dukra, vykstančius antradieniais ir ketvirtadieniais Vilniaus miesto krizių centre nuo 17:30 iki 18:30 valandos nutraukė, kaip šiuo metu nebeatitinkančius geriausių vaiko interesų ir nustatė, jog atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra antradieniais ir ketvirtadieniais 17:00 val. pasiimdamas dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos ir 19:00 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą.
43. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog iš byloje esančių duomenų preliminariai galima spręsti, jog atsakovas yra užmezgęs ryšį su nepilnamete dukra. Šias aplinkybes teismui adresuotame prašyme nurodė ir atsakovo motina. Pirmosios instancijos teismas įvertino Tarnybos išvadą, pateiktą BĮ Vilniaus miesto krizių centro (toliau – Krizių centras). Krizių centro pateiktame rašte be kita ko nurodoma, jog dėl tolimesnių susitikimų Krizių centro darbuotojai gali sudaryti galimybę tėvui su dukra susitikinėti įstaigoje, tačiau siekiant geriausių vaiko interesų, biologinės šeimos prioriteto, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimo ir santykių palaikymo, tolimesnių susitikimų Krizių centro organizavimas nėra tikslingas. Teismui pateiktoje Tarnybos išvadoje nurodoma, jog vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu turėtų būti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimą, kad būtų atsižvelgiama į mergaitės mažą amžių, jos dienos rėžimą, stabilios, pastovios aplinkos užtikrinimą.
44. Nustatyta, jog 2022-03-15 vykusio teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra reikalinga palaipsniui plėsti bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Pažymėjo, jog sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra reikalinga atsižvelgti į pastovumą. Atstovės vertinimu, kur kas geriau vaiko interesus atitiktų atsakovo bendravimas su dukra namų aplinkoje, po keletą valandų, galimai tuo pačiu laiku (ar šiek tiek daugiau valandų), kaip buvo numatyta bendrauti Krizių centre. Bendravimui su nakvynėmis dar yra per anksti, psichologai bendravimą su nakvynėmis rekomenduoja vaikui sulaukus dviejų metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalių mažametei dukrai šiuo metu yra pusantrų metų, mergaitė nuolat gyvena su motina, kuri, vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, turi galimybę dirbti ir nuotoliniu būdu. Akcentuotina, jog atsakovo nurodyti deklaratyvūs teiginiai susiję su netinkama nepilnametės dukters priežiūra ieškovės namuose, nepagrįsti įrodymais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpinasi dukra, jos neprižiūri ar smurtauja.
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių argumentus, tarnybos išvadą, teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis prioritetiniais vaikų interesais bei tuo pačiu siekdamas užtikrinti maksimalų abiejų tėvų dalyvavimą vaikų auklėjime, sprendė, kad atsakovo prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas visa apimtimi nėra labiausiai atitinkantis vaiko interesus ir pagrįstai nusprendė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies.
46. Atsižvelgiant į atsakovo prašyme išdėstytas aplinkybes, Krizių centro pateiktus duomenis apie tolimesnių susitikimų centre tikslingumą, Tarnybos pateiktą bei 2022-03-15 teismo posėdyje patikslintą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, nebėra būtinybės organizuoti atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra Krizių centre, dalyvaujant centro darbuotojams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Tarnybos rekomendacijas palaipsniui plėsti atsakovo bendravimą su dukra, sudarant galimybes atsakovui savarankiškai po kelias valandas bendrauti su vaiku.
47. Ieškovės argumentai, jog šalių dukra atskirai nuo tėvo gyvena nuo 2020-12-11, taigi beveik 1,5 metų, dėl ko akivaizdu, kad ilgas pasilikimai mažametei neįprastoje aplinkoje jai gali kelti stresą, atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė nurodo, jog teismo posėdžio metu specialistė išdėstė savo nuomonę, kad atsakovą ir toliau reikalinga stebėti, tačiau teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo nutartį, atsižvelgė ir vertino byloje esačių duomenų visumą, be kita ko ir Krizių centro pateiktus duomenis apie tolimesnių susitikimų centre tikslingumą.
48. Nagrinėjamu atveju teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti bendravimą su dukra savaitgaliais su nakvynėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Tarnybos atstovės išvada, jog šalių nepilnametė dukra yra mažametė, tokio amžiaus vaikui neretai yra sudėtinga ilgesnį laiką atsiskirti nuo motinos.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek atsakovo atskirojo skundo, tiek ieškovės atsiliepimo į jį faktinius ir teisinius argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek atsakovo interesus, proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą šioje ginčo situacijoje teikė būtent vaiko interesams, kartu išlaikydamas šalių interesų pusiausvyrą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Šalių argumentai, kurie susiję su santuokos nutraukimu, bus įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o teismas šiuo atveju sprendė klausimą tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.
51. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
52. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių keitimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeista. Nurodytų motyvų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-2-03-25 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-25 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.