Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Viskintos transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Viskintos transportas“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. Š.-S., I. I., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Viskintos transportas“ skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš vykdomosios bylos Nr. 0033/25/00594 duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija išnagrinėjusi darbo ginčą dėl darbo užmokesčio, dienpinigių išieškojimo pirkti reikalavimų 2024 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovo I. I. prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti ieškovo naudai iš atsakovės UAB ,,Viskintos transportas“ 3 069,29 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių bei 6 890,20 netesybų. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ieškovui I. I., neviršijant vieno mėnesio vidutinio arbo užmokesčio (t. y. 1 390,06 Eur), pavedė vykdyti skubiai. Darbo byloje ieškovo interesams atstovavo jo atstovas – Lietuvos vežėjų profesinė sąjungos teisininkas.

11. Sprendimo motyvuose nurodė, kad atsižvelgiant į DK 139 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, šis prašymas negali būti tenkinamas.

12. Atsakovui nevykdant Darbo ginčo komisijos sprendimo, Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, atstovaudama pareiškėjo I. I. interesus, kreipėsi į antstolę su 2025 m. kovo 20 d. prašymu, prašymo skiltyje ,,Išieškotojas“, nurodžiusi savo pavadinimą.

13. Prie prašymo buvo pateikta 2024 m. vasario 21 d. Atstovavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atstovauja I. I. Darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis atstovo procesinėmis teisėmis darbo santykių byloje su UAB „Viskintos transportas“ bei 2024 m. vasario 21 d. Įgaliojimas, kuriuo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atstovauja jos narį I. I. Darbo ginčų komisijoje ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis atstovo teisėmis darbo santykių byloje su UAB „Viskintos transportas“.

14. Antstolė pradėjo vykdyti ir vykdo vykdomąją bylą Nr. 0033/22/00594 pagal 2024 m. rugpjūčio 2 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) , skolininkė – UAB „Viskintos transportas“, išieškotojas – I. I., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos.

15. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė savo dokumentuose išieškotoja buvo nurodžiusi Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, tik 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-3.5-25-15 ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Antstolių informacinėje sistemoje, atitinkamai ir visuose antstolės priimtuose dokumentuose, kuriuose Antstolio informacinės sistemos duomenų pagrindu buvo surašyti duomenys (taip pat su klaidingai nuodytas išieškotojas).

16. Skolininkas skundu prašė vykdomąją bylą nutraukti, kadangi antstolis neišsamiai išanalizavo Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriame netenkintas išieškoto atstovo prašymas dėl išieškotojo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų <...> pervedimo į darbuotojo, o ne Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos sąskaitą. Taigi galima suprasti, kad skolininkas kvestionuoja antstolio veiksmus, priimant Darbo ginčo komisijos sprendimą vykdyti, kadangi Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pateikė klaidinančius duomenis, kurių pagrindu suklaidinta antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininko nuomone, klaidingi duomenis atsispindi tame, kad prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nurodė save, o ne jos atstovaujamąjį asmenį I. I.. Kaip galima suprasti, dėl šio neatitikimo, Antstolių informacinėje sistemoje išieškotoju vykdomoje byloje fiksuota Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, atitinkamai ją nurodant išieškotoju antstolio priimtuose patvarkymuose ir kt.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Antstolių informacinėje sistemoje ir atitinkamai vykdomojoje byloje Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga išieškotoju nurodyta per klaidą, kai realiai jį veikė ne kaip savarankiška vykdomojo proceso šalis, o kaip vienos iš šalies, t. y. išieškotojo I. I., atstovas.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmiausiai tokią klaidą padarė prašyme išieškoto atstovas, prašyme dėl vykdomosios bylos pradėjimo išieškotoju nurodydamas ne I. I., o save, t. y. Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, kuris yra išieškotojo atstovas. Remiantis tokiu prašymu užvesta vykdomoji byla. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdymo procese ši akivaizdi klaida fiksuota Antstolių informacinėje sistemoje, kuri pasikartojo antstolio priimtuose dokumentuose (t. y. raginime, nurodymuose privertinai nurašyti pingines lėšas, vykdymo išlaidų paskaičiavimuose, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkyme ir kt.), tačiau paties antstolio buvo ištaisyta 2025 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-3.5.-25-15, vietoj išieškotojo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga įrašant išieškotoją I. I..

19. CPK 613 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos patvarkyme ištaisomi mutatis mutandis taikant šio kodekso 276 straipsnio nuostatas. CPK 276 straipsnio, reglamentuojančio rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymą, 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

20. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).

21. Remdamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir teismo praktika dėl rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo, teismas pažymi, kad CPK nustatyta galimybė antstoliui ištaisyti patvarkyme padarytus rašymo apsirikimus ar aiškiais aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia patvarkymo esmės, tačiau šis procesinis institutas gali būti taikomas ribotai. Antstolis negali taisyti savo padarytų klaidų, vadovaudamasis rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų taisymo institutu, tais atvejais, kai pritaikius šį institutą pasikeičia procesinio sprendimo esmė.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolė ištaisė padarytą rašymo apsirikimo klaidą (galimai padarytą dėl nepakankamo atidumo), dėl ko buvo nurodžiusi netinkamą išieškotojo pavadinimą. Tačiau negalima daryti išvados, kad šia klaida buvo pakeista ankstesnių patvarkymų esmė, neatitinkanti rašymo ar skaičiavimo klaidos taisymo sampratos.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti ir dėl klaidos kilusių pasekmių aspektą.

24. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad antstolės veiksmų neteisėtumą apeliantė sieja su antstolės argumentu dėl išieškotų lėšų pervedimo į Lietuvos vežėjų profesinės sąskaitos (kaip išieškoto sąskaitą), o ne į išieškotojo.

25. Antstolė nurodė, kad klaidos taisymas nepadarė jokios įtakos vykdymo procesui, nes antstolė Raginime skolininkui nurodė skolą geruoju sumokėti į jos depozitinę sąskaitą, o ne į išieškotojo sąskaitą, kaip numato CPK 656 straipsnis.

26. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pastebėti, kad šis apeliantės argumentas nėra esminis, kad suponuotų išvadą dėl antstolės veiksmų absoliutaus neteisėtumo. Šiuo atveju Darbo ginčų komisija dėl Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos procesinio pobūdžio prašymo – lėšų pervedimo į jos sąskaitą - pasisakė sprendimo motyvuose (sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl to nieko nenurodyta). Kita vertus, Darbo ginčų komisija nagrinėjo materialinį ginčą kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija ir sprendė materialinės teisės normų taikymo aspektu, tačiau antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, iš esmės tapo taikytinos vykdymo proceso normos, kuriose nėra numatytas imperatyvas dėl išieškotų lėšų pervedimo išimtinai į išieškoto sąskaitą, nevertinant galimybės tai įgyvendinti į išieškotojo sąskaitą realumo. Šiuo atveju svarbus aspektas, kad, išieškotojas atstovavimo sutarties pagrindu išreiškė valią dėl piniginių lėšų pervedimo į jo atstovo sąskaitą, atstovas – Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga įsipareigojo grąžinti priteistą sumą jos nariui I. I. (išieškotojui), kas leidžia daryti išvadą, kad įvertinus aplinkybes, jog išieškotojas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nei byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pakankamai konkrečių išieškotoją identifikuojančių duomenų, remiantis teisingumo ir protingumo principais, tikėtina, kad antstolės nurodytu būdu būtų labiau užtikrintas sprendimo įvykdymas.

27. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apelianto argumentai (išieškotojas nežinojo apie teismo posėdį, taip pat ir dėl sąskaitos ir kt.) yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, tikėtina paremti siekiu, kad apskritai nebūtų pradėtas vykdymas ir atlikti realūs išieškojimo iš jo veiksmai. Tokias išvadas leidžia daryti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad UAB ,,Viskintos transportas“ 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškiniu, o vėliau 2025 m. rugpjūčio 8 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo iš jos išieškotojui I. I. priteista suma, argumentuodama tuo, kad ji su darbuotoju I. I. yra atsiskaičiusi (tačiau ieškiniai nebuvo nagrinėjami iš esmės; nėra priimtas sprendimas, priešingas Darbo ginčų komisijos sprendimui).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus mieto apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.