Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-03 nutarimo, kuriuo paskirta administracinė nuobauda D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą ir D. Č. paskirti nuobaudą pagal ATPK 130² str. sankciją, tai yra areštą su transporto priemonės konfiskavimu. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai pažeidėjui paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apylinkės teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kuriomis teismas grindžia savo sprendimą skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, nėra išskirtinės. D. Č. automobilį vairavo neblaivus ne pirmą kartą, 2010-03-22 jam paskirta bauda 4000 Lt už tai, kad vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, tačiau baudos jis nesumokėjo. Todėl šiuo atveju, paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. D. Č. padarytas pažeidimas yra grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl areštas su transporto priemonės konfiskavimu būtų adekvati nuobauda padarytam pažeidimui.

Iš byloje pateikto atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą matyti, kad D. Č. transporto priemonę vairavo be savininko sutikimo, todėl savininkas negali būti atsakingas už transporto priemonės panaudojimą, padarant inkriminuojamą teisės pažeidimą. Prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Institucijos skundas netenkinamas.

Šioje byloje D. Č. nuobauda – 20 parų arešto paskirta pagal ATPK 130² str. Šio straipsnio sankcijoje iki 2012 m. rugsėjo 25 d. buvo imperatyviai numatyta papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas. Apylinkės teismas savo sprendimą nekonfiskuoti transporto priemonės teisingai motyvavo tuo, jog konfiskavus A. N. priklausančią transporto priemonę, būtų pažeistas teisingumo ir protingumo principai, nes bylos nagrinėjimo metu neabejotinai buvo nustatyta ir įrodyta, jog šią transporto priemonę jos savininkas A. N. prarado ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Todėl, nustačius, jog savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu, nes transporto priemonė buvo valdoma be jo sutikimo, jis negali būti atsakingas už šios transporto priemonės panaudojimą, darant minėtą teisės pažeidimą.

Taigi, šioje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kai transporto priemonės savininkas yra ne administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo. Nustatyta, jog automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č., priklauso A. N., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad jam priklausanti transporto priemonė buvo paimta be jo žinios, kad ją savavališkai paėmė girtas A. G.. D. Č. pripažino, kad vairavo svetimą automobilį, kurį vairuoti jam davė A. G., neblaivus.

Teismas teisingai pažymėjo, jog vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (LVAT administracinė byla Nr.N575-1742/2008, LVAT Biuletenis Nr. 5, 2008 m.), sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos.

Sutinkamai su apylinkės teismo išvada, ši situacija yra išskirtinė - automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą be jo sutikimo pažeidimo padarymo metu, todėl transporto priemonė negali būti iš jo konfiskuota.

Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013 priimtoje nutartyje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Pažymi ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tačiau atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir individualizavo D. Č. administracinę nuobaudą, paskirdamas jam 20 parų arešto už ATPK 130² str. pažeidimo padarymą be A. N. priklausančios transporto priemonės „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, ši nuobauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-03 nutarimą nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.