Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-480-236/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-02-28Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-03-05Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-03-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2-480-236/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01694-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Amber Grid“
Trečiasis asmuo
Rafako S
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-480-236/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01694-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 2.6.11.4.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Rafako S.A., uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „MT Group“ 2019-11-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019-12-09, 2020-01-03 ir 2020-01-17 patikslinusi, prašė atsakovės AB „Amber Grid“ vykdomame tarptautiniame pirkime „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos darbai“ (pirkimo Nr. 381642) (toliau – ir pirkimas):

1.1. panaikinti atsakovės 2019-10-29 sprendimą sugrįžti į ūkio subjektų grupės UAB „MT Group“ ir Rafako S.A. galutinio pasiūlymo pakartotinį vertinimą;

1.2. panaikinti atsakovės 2019-11-08 balų perskaičiavimo sprendimą dalyje dėl nepagrįstai sumažintų balų UAB „MT Group“ ir Rafako S.A. pagal vertinimo kriterijus K₂, E₁, E₂, E₃ ir E₅;

1.3. panaikinti atsakovės 2019-12-10 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo;

1.4. pripažinti negaliojančia 2019-12-23 viešojo pirkimo sutartį tarp AB „Amber Grid“ ir UAB „Alvora“ bei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumo;

1.5. įpareigoti atsakovę ištaisyti pažeidimus ir:

1.5.1. grįžti į prieš pažeidimus buvusią padėtį, t. y. nustatyti naują galutinių pasiūlymų pateikimo terminą visiems pirkimo dalyviams, kurie buvo pateikę pirminius pasiūlymus;

1.5.2. netenkinus prieš tai buvusio reikalavimo, panaikinti 2019-12-10 pasiūlymų eilės sprendimą dėl UAB „Alvora“ – UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ pasiūlymo neatitikties pirkimo dokumentų reikalavimams, ekonominio naudingumo kriterijams bei šiam tiekėjui suteikus nepagrįstą konkurencinį pranašumą;

1.5.3. įpareigoti atsakovę kreiptis į Nacionalinio saugumo komisiją (toliau – ir Komisija) su tikslu įvertinti UAB „KRS“ – Baltarusijos įmonės „Beltruboprovodstroj“ konsorciumo, UAB „Alvora“ – UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, o Komisijai nusprendus, jog jie netenkina nacionalinio saugumo interesų, tokį pasiūlymą atmesti;

1.5.4. netenkinus aukščiau nurodytų reikalavimų, nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl esminių pažeidimų.

2. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su jungtinės veiklos partneriu Lenkijos įmone Rafako S.A. pateikė atsakovės vykdomame viešajame pirkime ekonomiškai naudingiausią ir pranašiausią pasiūlymą, tačiau atsakovė 2019-08-01 sprendimu nutarė pirkimo laimėtoju pripažinti kitos ūkio subjektų grupės, kurią sudaro jungtinės veiklos pagrindu veikiančios UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotie­­kio statyba“ pateiktą pasiūlymą išimtinai dėl mažesnės darbų kainos, nors ieškovė ir Rafako S.A. pasiruošę mokėti darbuotojams didesnius darbo užmokesčius, turi geresnę projekto valdymo strategiją, greičiau įvykdytų darbus, komandos kompetencija yra aukštesnė, siūlomi geresni darbų ir medžiagų garantiniai įsipareigojimai. Apskundus šį sprendimą ir inicijavus Vilniaus apygardos teisme civilinę bylą Nr. e2-4048-653/2019, atsakovė, nesulaukusi bylos baigties, nusprendė pati panaikinti pasiūlymų eilės sprendimą, pakeisti vadovą, pirkimų komisijos pirmininką ir sudaryti naują pirkimų komisiją, todėl civilinė byla buvo nutraukta. 2019-10-29 atsakovė sprendimu nusprendė grįžti į ieškovės ir Rafako S.A. galutinio pasiūlymo pakartotinį vertinimą. Tačiau atsakovei yra draudžiama iš naujo pervertinti tiekėjo galutinio pasiūlymo ekonominio naudingumo balą, kuomet atsakovė jau yra susipažinusi su pirkimo dalyvių galutinių pasiūlymų kainomis, nes taip pažeidžiami pirkimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019-11-08 sprendimu, iš naujo įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, nepagrįstai, nemotyvuotai ir neteisėtai nusprendė atimti ankstesniu – 2019-08-01 sprendimu ieškovei bei jos partneriui Rafako S.A. skirtus ekonominio naudingumo balus. Nors atsakovė nurodė, kad grįžo į balų perskaičiavimą atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos išvados duomenis, pateiktus civilinėje byloje Nr. e2-4048-653/2019, tačiau atsakovė iš esmės atliko visų ekonominio naudingumo balų peržiūrą ir perskaičiavimą, visa apimtimi naujai tyrė ieškovės Pajėgumų paskirstymo planą, nors dėl jo nebuvo pasisakyta Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, visa apimtimi tyrė ieškovės specialistų profesinę patirtį, nors Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje pasisakyta tik dėl vienos profesinės patirties pagal E₁ vertinimo kriterijų. Tokiu būdu atsakovė balų perskaičiavimo sprendimu nepagrįstai atėmė iš ieškovės net 10 balų. Atsakovė 2019-12-10 paskelbė pasiūlymų eilės sprendimą, kuriuo atlikusi pakartotinį pasiūlymų vertinimą, nutarė pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumo pasiūlymą, o 2019-12-23 su pirkimo laimėtojais buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Ieškovės vertinimu, atsakovė padarė visą eilę viešųjų pirkimų procedūrų bei principų pažeidimų, nepagrįstai pripažino trečiųjų asmenų UAB „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumą laimėtoju, netinkamai įvertino ieškovės ir jos partnerio jungtinį pasiūlymą, suteikė neleistiną pranašumą laimėtojui, sudarė viešojo pirkimo sutartį, neišnagrinėjusi ieškovės pretenzijos dėl ankstesnių sprendimų.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė ex officio (pagal pareigas) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2019-12-23 viešojo pirkimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės AB „Amber Grid“ ir trečiųjų asmenų UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumo, vykdymą iki teisminio ginčo baigties galutiniu bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Prašymą ieškovė grindė tuo, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas būtų nesuderinamas su viešuoju interesu ir padarytų neįmanomu ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes iki teisminio ginčo baigties šalys bus įvykdžiusios nemažą viešojo pirkimo sutarties dalį, o tai apsunkintų restitucijos taikymą ir ieškovės galimybes vykdyti pirkimo sutartį visa apimtimi; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų viešąjį interesą į pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi, o jų netaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nei jų pritaikymas. Ieškovė pažymėjo, kad nėra jokios skubos įgyvendinti pirkimo objektą iki 2021-12-31, kadangi pirkimo sutarties projekte numatyta galimybė pratęsti atskirus darbų etapų įvykdymo terminus net 12 mėnesių (t. y. iki 2022-12-31), tokią galimybę atsakovė numatė dar 2018-06-07 paskelbdama pirkimo dokumentus ir įvertindama aplinkybę, jog Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansavimo pirkimo darbams terminas gali būti pratęstas, nes trišalė finansavimo sutartis tarp atsakovės, Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir Europos Komisijos Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) numato galimybę koreguoti finansavimo sutartį ir jos sąlygas, atitinkamai ir keisti finansavimo terminą. Be to, Lenkijos teritorijoje viešasis pirkimas dėl dujotiekio statybos darbų yra tik pirminėje stadijoje, pirkimas buvo paskelbtas 2019-09-02, o pirminių pasiūlymų pateikimo terminas buvo tik 2019-10-31. Ieškovė pabrėžė, kad nustačius, jog tiekėjų grupė UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujų statyba“ buvo nepagrįstai išrinkta pirkimo laimėtoja, ieškovė įgytų teisę į nuostolių atlyginimą, kurie būtų ženklūs, todėl būtina užkirsti kelia dvigubo mokėjimo pagal sutartį grėsmei.

Atsiliepimas

4. Atsakovė AB „Amber Grid“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškovės prašymą, prašė pareikalauti, kad ieškovė pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl jų taikymo, atlyginimo užtikrinimą 10 000 000 Eur dydžio sumai, įmokant ją į teismo depozitinę sąskaitą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, tinkamai nepasinaudojusi ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, praleidusi pretenzijos pateikimo terminą, netinkamai įgyvendinama savo teisę į teisminę gynybą (ieškovė turėjo ginti savo teises Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, ginčydama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą dėl pirkimo laimėtojo atitikties nacionalinio saugumo interesams), nesąžiningai siekdama sustabdyti valstybinės reikšmės tarpvalstybinį projektą „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (toliau – ir projektas), kurio bendra vertė net 500 000 000 Eur ir kuris pripažintas ES Komisijos ES bendrojo intereso projektu, privalomu įgyvendinti iki 2021-12-31. Projekto finansavimo sutartis jau buvo pratęsta nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. pabaigos ir tai buvo išskirtinis atvejis, ilgesnis finansavimo termino pratęsimas objektyviai yra praktiškai nebeįmanomas, nes 2015-10-15 sutartis dėl poreikio keisti trasą Lenkijos pusėje jau kartą buvo pratęsta, pavėlinant projektą 2 metams, o 2019 m. gruodžio mėn. atsakovės ir INEA susitikimo metu INEA atstovai informavo, kad ES Parlamentas griežtai kontroliuoja INEA prižiūrimų projektų biudžeto įgyvendinimą, todėl projekto finansavimo grafikas dar kartą negali būti keičiamas. Ginčo pirkimo procedūros jau baigtos, yra sudaryta pirkimo sutartis, kuri pradėta vykdyti dėl jau ir šiuo metu vėluojančio projekto įgyvendinimo. Jau šiuo metu numatytas pirkimo sutarties vykdymo atidėjimas 6 mėn. ir ilgiau lems, kad projektas nebus įgyvendintas laiku ir Lietuvos valstybė bei atsakovė patirs didelio masto (atsakovė – iki 10 000 000 Eur) žalą; statybos darbų termino nukėlimas dėl pirkimo sustabdymo lems ir 1 500 000 Eur ES paramos praradimą kas mėnesį nuo 2022-01-01 remiantis objektyviais paskaičiavimais. Atsakovė pabrėžė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas, neefektyvus, neadekvatus. Šiuo atveju vykdomas projektas atitinka viešąjį interesą. Nurodė, kad sudarytos pirkimo sutarties vykdymas yra pažengęs, tretieji asmenys pateikė prievolių užtikrinimo garantiją, sudarė dalį sutarčių, reikalingų pirkimo sutarties vykdymui.

5. Trečiasis asmuo UAB „Alvora“ atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškovės prašymą, prašė įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją ne mažesnei kaip 4 000 000 Eur sumai, jog būtų užtikrintas trečiojo asmens nuostolių atlyginimas. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytų reikalavimų, negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu ir teisėtu, nes ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie jau buvo atsakovės išnagrinėti pirkimo procedūrų vykdymo metu įvairiuose etapuose, ieškovė kelia reikalavimus, kurie apskritai negali būti nagrinėjami byloje – ginčija trečiojo asmens atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų viešajam interesui, nes pirkimu realizuojamas valstybei svarbus ekonominis projektas, susijęs su Lietuvos Respublikos nacionaliniu saugumu ir energetine nepriklausomybe. Ankstesnę bylą nagrinėję teismai net 4 nutartyse konstatavo, kad ginčo sutartimi teikiamos paslaugos yra skirtos viešojo intereso patenkinimui, o sklandus ir operatyvus sutarties vykdymas yra prioritetinis tikslas. Pirkimo sutartyje nustatyti statybos darbų atlikimo terminai yra esminė sutarties sąlyga, darbus rangovas privalo užbaigti iki 2021-12-31; pirkimo sutartis dalinai finansuojama ES finansiniais resursais, jie daugiau negali būti pratęsiami, nes kyla pavojus netekti ES lėšų. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes reiškia jau 5 prašymą sustabdyti pirkimą, pirkimo sutarties vykdymas yra prasidėjęs, o jos sustabdymas padarytų žalą ne tik viešajam interesui, bet ir trečiajam asmeniui, kuris jau įsigijo pirkimo sutarties vykdymui reikalingas paslaugas ir prekes, atliko projektavimo darbus už 580 000 Eur (be PVM), įrengė magistralinio dujotiekio vamzdžių saugojimo aikštelę, sudarė susirinkimų vietos patalpų nuomos sutartį, sutarties vykdymui reikalingų žemės sklypų dalių nuomos sutartis, sutartį dėl geodezinių matavimų, išėmė banko garantiją ir pan. Todėl jeigu teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, UAB „Alvora“ prašė įpareigoti ieškovę pateikti trečiojo asmens galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą – ne mažiau kaip 5 proc. nuo pirkimo sutarties vertės, t. y. 4 000 000 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2020-01-09 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas sprendė, kad esamoje proceso stadijoje, jis neturi pagrindo manyti, kad ieškinys būtų aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas.

8. Teismas nurodė, kad ieškovės ginčijamas viešasis pirkimas yra susiję su viešuoju interesu nacionalinio saugumo srityje, be to, pirkimo objektas yra ekonomiškai svarbus tiek Lietuvos Respublikai, tiek ES bendrojo intereso požiūriu. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje buvo įvardinti konkretūs darbų atlikimo terminai. Su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygos dėl terminų yra esminės, o iš atsakovės ir trečiojo asmens kartu su atsiliepimais pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teismas darė prielaidą, kad galimybė pratęsti ir taip jau vėluojančio bei jau kartą pratęsto ES lygmeniu projekto finansavimą yra itin ribota, sunkiai įgyvendinama ir praktiškai nereali. Teismas nurodė, kad projektas yra svarbus ne tik Lietuvai, bet pripažintas taip pat visos ES bendro intereso projektu. Tinkamai ir laiku neįgyvendinus projekto, atsakovei galimai grėstų projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytos sankcijos, po 2021-12-31 projekto dalyviai savo lėšomis turėtų finansuoti darbus ir investicijas.

9. Teismas, atsižvelgęs į ginčo viešojo pirkimo objekto specifinę paskirtį ir svarbą, taip pat į tai, kad sustabdžius jau sudarytos ir realiai pradėtos vykdyti itin didelės vertės viešojo pirkimo sutarties savalaikį planuojamą vykdymą iškiltų rizika neįgyvendinti projekto iki nustatyto termino bei patirti didelių turtinių praradimų, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju vykdomas viešasis pirkimas priskirtinas tokiai specifinei situacijai, kuomet būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, tuo pačiu būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės UAB „MT Gruop“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės identiškais argumentais ir aplinkybėmis grindžiami ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti ginčo viešojo pirkimo procedūras jau buvo ne kartą teikti ir teismų ne kartą išsamiai nagrinėti minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-4048-653/2019 ir teismo 2019-09-02, 2019-09-11 bei 2019-10-09 nutartimis, kuriose buvo analizuojami visi iš esmės tie patys ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Alvora“ argumentai, susiję su pirkimo sustabdymo galimybėmis ir pasekmėmis, atmesti. Ieškovei apskundus pirmosios instancijos teismo 2019-09-02 ir 2019-09-11 nutartis, kuriomis atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jos Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1520-236/2019 buvo paliktos nepakeistos, konstatavus nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinės instancijos teismui taip pat pažymėjus, kad ginčo pirkimas turi ypatingą reikšmę visuomenei bei nacionaliniam saugumui (Lietuvos integracijai į ES dujų rinką užtikrinant šalies nepriklausomumą nuo gamtinių dujų išteklių nacionalinio saugumo požiūriu), energetinio nepriklausomumo ir integracijos poreikis ne tik kad egzistavo ilgą laiką, tačiau ir nebuvo tenkinamas ir yra susijęs su visuomenės saugumo užtikrinimu (konstitucinio gėrio apsauga); toks visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kadangi dalis projekto įgyvendinimo yra finansuojama ES paramos lėšomis, dėl ko egzistuoja aiškiai išreikštas viešasis interesas, kad gamtinių dujų tiekimo infrastruktūra būtų sukurta savalaikiai, numatytais projekto įgyvendinimo etapų terminais, numatytais pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje, kurie laikytini esminėmis tokios infrastruktūros sukūrimo sąlygomis. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškovės argumentacija, susijusi su galimybe pratęsti finansavimo terminus bei dėl vėlesnių dujotiekio statybos darbų Lenkijos teritorijoje atlikimo yra iš esmės hipotetinio pobūdžio, todėl laikytina deklaratyvia ir nepaneigiančia pirkimo objekto reikšmingumo, išimtinumo bei skubos jo įvykdymui.

Atsiliepimas

11. Netenkinant ieškovės UAB „MT Group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas sprendė, kad nėra pagrindo ir prasmės pasisakyti bei spręsti atsakovės AB „Amber Grid“ bei trečiojo asmens UAB „Alvora“ atsiliepimuose išreikštų prašymų taikyti jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „MT Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-01-09 nutartį ir ex officio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2019-12-23 viešojo pirkimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės AB „Amber Grid“ ir trečiųjų asmenų UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumo, vykdymą iki teisminio ginčo baigties galutiniu bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Viešojo pirkimo svarba per se (savaime) nepagrįstai laikoma pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų byloje.

Žemesnės instancijos teismas

13.2. Atsakovė neįrodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones prarastų ES skiriamą finansavimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant skubai įgyvendinti 2019-12-23 sutartį ir įsisavinti ES finansavimą.

13.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, lyginant su Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civiline byla Nr. e2-4048-653/2019, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos.

Atsiliepimas

13. Atsakovė AB „Amber Grid“ atsiliepime į ieškovės UAB „MT Group“ atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Tuo atveju, jeigu ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tenkinamas, prašo teismo pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą 10 000 000 Eur dydžio sumai, įmokant ją į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vykdomo ES bendrojo intereso projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) dalies - „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba įskaitant papildomą infrastruktūrą“ svarbą, kurio įgyvendinimui skirtas pirkimas, viešajam interesui ir tuo pagrindu pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.

14.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ir Lietuvos Respublika patirtų neproporcingai didelę žalą, kuri pasireikštų ES skiriamo finansavimo, atsakovės pajamų ir socio-ekonominės naudos praradimu.

14.3. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad ginčo aplinkybės pasikeitė taip, jog sudarytų sąlygas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiame teisminiame ginče, o tik iš naujo pakartojo žinomas.

14.4. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės vis dėl to būtų pritaikytos, ieškovė privalo pateikti bent 10 000 000 Eur atsakovės būsimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

14. Tretieji asmenys UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepime į ieškovės UAB „MT Group“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Tuo atveju, jeigu ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų tenkinamas, prašo teismo įpareigoti ieškovę pateikti banko garantiją ne mažiau kaip 4 000 000 Eur sumai, kuria būtų užtikrintas galimų nuostolių atlyginimas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pirkimo sutarties dalykas ir jos įgyvendinimas laiku yra glaudžiai susijęs su viešuoju interesu bei jo tenkinimu.

15.2. Šis ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau yra 5 prašymas sustabdyti nacionaliniam saugumui svarbaus projekto įgyvendinimą. Todėl toks ieškovės veikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

15.3. Ieškovė ieškiniu siekia ne realios tariamai pažeistų teisių gynybos (CPK 5 straipsnis), o išimtinai tik bet kokia kaina ir priemonėmis sustabdyti pirkimo sutarties bei viso projekto įgyvendinimą arba išvengti neigiamų pasekmių kituose, susijusiuose projektuose.

15.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams. Pirkimo sutarties vykdymas jau yra prasidėjęs, todėl sutarties vykdymo sustabdymas padarytų žalą ne tik viešajam interesui, tačiau ir trečiajam asmeniui.

15.5. Sutarties vykdymo terminai yra labai trumpi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai, ženkliai ilgiau užtęstų darbų atlikimo terminus.

15.6. Net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (nesustabdžius pirkimo sutarties vykdymo), ieškovė išsaugotų teisę perimti pirkimo sutarties dalyką ir (arba) reikalauti nuostolių atlyginimo.

15.7. Sustabdžius pirkimo sutarties vykdymą, tretieji asmenys negalėtų įsigyti reikiamų medžiagų, įrengimų esamomis kainomis. Statybos darbų kainos yra nuolat augančios po 3-5 proc. per metus, todėl trečiųjų asmenų nuostoliai vien tik dėl to, kad pabrangs statybos sąnaudos sudarys ne mažiau kaip 5 proc. pirkimo sutarties vertės, t. y. 4 000 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Tretieji asmenys UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-01-09 nutarties pateikė naujus įrodymus – 2020-01-15 statybvietės perdavimo ir priėmimo aktus, išrašą iš 2020-01-03 apsaugos paslaugų sutarties, išrašą iš 2020-01-03 subrangos sutarties, civilinės atsakomybės draudimo sutarties kopiją, 2020 sausio mėn. aktą Nr. 1 apie atliktus darbus ir jų vertę. Pateiktais naujais įrodymais tretieji asmenys įrodinėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomas aplinkybes, kad jau yra įsigytos pirkimo sutarties vykdymui reikalingos paslaugos ir prekės, patirti kiti reikšmingi pirkimo sutarties vykdymo kaštai.

19. Nors tretieji asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą nėra suformulavę prašymo priimti minėtus dokumentus į bylą, tačiau jais jie remiasi pateiktame atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalies teisę bet kuriuo procesiniu klausimu teikti įrodymus bent vienos instancijos teismui, į tai, kad pateikti dokumentai yra susijęs su ginčo dalyku, pateikti dokumentai sudaryti iš esmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme ir po šio klausimo išnagrinėjimo, t. y. būtinybė juos pateikti iškilo po laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimo pirmosios instancijos teisme. Proceso šalims yra žinoma apie šiuos naujus įrodymus, su jais jos turėjo galimybę susipažinti ir pareikšti pastebėjimus, jeigu būtų kilęs toks poreikis. Be to, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą bei atskirojo skundo argumentus, pateikiami nauji įrodymai gali turėti įtakos, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas trečiųjų asmenų teikiamus dokumentus priima į bylą.

Dėl ginčo ribų

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

21. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144-152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; 2) turi būti nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

22. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminariai pagrįstas) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.

23. Be to, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2019-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-998-464/2019; kt.).

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-02-28 sprendimu ieškovės UAB „MT Group“ ieškinį atsakovei AB „Amber Grid“ tenkino iš dalies: 1) pripažino atsakovės AB „Amber Grid“ 2019-11-08 sprendimą dėl tiekėjų grupės UAB „MT Group“ ir Rafako S.A. galutinio pasiūlymo A dalies įvertinimo neteisėtu dalyje dėl 1 balo nesuteikimo pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Kompetencija (E)“ parametrą „Ypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovas (E₂)“, laikant, kad pagal šį parametrą skirtini viso 2 balai, bei dalyje dėl 2 balų nesuteikimo pagal ekonominio naudingumo kriterijaus „Kompetencija (E)“ parametrą „Ypatingojo statinio specialiųjų darbų vadovas (E₃)“, laikant, kad pagal šį parametrą skirtini viso 2 balai. Pripažino, kad šiame sprendime esančios lentelės kriterijaus „Kompetencija“ eilutėje stulpelio „Tiekėjui įvertinimo metu skirti balai“ nurodytinas balų skaičius – 9, o stulpelio „Tiekėjui skirti balai suskaičiavus visų dalyvių balus“ nurodytinas balų skaičius – 7, atitinkamai eilutėje „Iš viso: A+K+E+G“ stulpelio „Tiekėjui skirti balai suskaičiavus visų dalyvių balus“ nurodytinas balų skaičius – 13; 2) pripažino atsakovės AB „Amber Grid“ 2019-12-10 sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimo neteisėtu dalyje dėl tiekėjų grupei UAB „MT Group“ ir Rafako S.A. suteiktų galutinių ekonominio naudingumo balų skaičiaus, laikant, kad jis yra 91,9255. Bylos dalį dėl ieškovės UAB „MT Group“ reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės AB „Amber Grid“ 2019-12-10 sprendimą dėl galutinių pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo pagal ieškovės 2019-12-20 pretenziją nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

25. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-02-28 sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia 2019-12-23 viešojo pirkimo sutartį, sudarytą tarp AB „Amber Grid“ ir UAB „Alvora“ bei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bei ieškovės nurodytų įpareigojimų.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį ir nors tenkino dalį ieškinio, teismas negrąžino šalių į prieš pažeidimą buvusią padėtį ir nenutraukė viešojo pirkimo procedūrų Ši aplinkybė, remiantis pirmiau išdėstyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, reiškia, kad šiuo metu minėta nepatenkinta dalis ieškinio nėra tikėtinai pagrįsta, vadinasi šioje ieškinio dalyje nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinio dalies tikėtino pagrįstumo, o tai savo ruožtu reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, kadangi jų paskirtis šiuo atveju buvo užtikrinti kuo mažesnę galimą kilti žalą dėl tolesnio pirkimo sutarties vykdymo, jeigu ji būtų pripažinta negaliojančia, arba šalys būtų grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

27. Todėl susiklosčius tokiai situacijai (nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos reikalavimų, kuriems užtikrinti ir buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atžvilgiu) kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai iš esmės nedaro įtakos šioje nutartyje sprendžiamo klausimo išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

28. Teismas savo ruožtu pažymi, kad be kita ko byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešojo pirkimo sutartis pradėta vykdyti ir intensyviai šiuo metu vykdoma – rangovai pateikė įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones, jiems buvo perduota ir jų priimta statybvietė, pradėti realūs statybos darbai, įsigytos statybinės medžiagos, nuomojama įranga, sudarytos bei vykdomos teritorijos apsaugos sutartys bei sutartys su subtiekėjais, vykdomas darbų priėmimas – perdavimas ir pan., todėl darytina išvada, jog sustabdžius sudarytos pirkimo sutarties vykdymą iškiltų rizika tiek atsakovei, tiek pačiai valstybei neįgyvendinti projekto iki nustatyto termino bei patirti itin didelių turtinių praradimų, o neigiamos pasekmės viršytų laikinųjų apsaugos priemonių naudą, tuo pačiu būtų pažeistas viešasis interesas, ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

Dėl bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimo metu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos taip pat neegzistuoja. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailiūnas