Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

valstybinį kaltinimą palaikant prokurorams Julijai – Jolitai Kryževičienei, Šarūnui Šimoniui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4, 7 dalis. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį teikti nukentėjusiajai pagalbą, kol ši gydosi. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis Volkswagen Passat, v/n (duomenys neskelbtini);

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 78 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta sumažinta 52 parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas nuosprendyje nurodytas laikino sulaikymo laikas ir nustatyta galutinė bausmė – 51 para arešto. Kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir 6 mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 15 d. bei turto konfiskavimas (išieškota automobilio ,,VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 520 EUR);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam paskirta galutinė subendrinta ir sumažinta bausmė – 40 MGL (2000 EUR) dydžio bauda; į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 1 d. 3.40 val. iki 2021 m. birželio 1 d. 12.09 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir jam paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio bauda. Kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d.; 2) iš D. G. išieškota automobilio „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vertę (su PVM) atitinkanti pinigų suma – 2 070 EUR.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi D. G. nustatytas dvejų metų terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-865/2021 paskirtai 38 MGL (1900 EUR) dydžio baudai sumokėti, paskirtos baudos sumokėjimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 16 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. G. 2023 m. kovo 2 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinę nustatė 1,71 promilių neblaivumą. Padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamus teisėtumo ir sąsajumo reikalavimus. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus. Todėl šiuos duomenis teismas laiko įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis).

Iki Kaltinamasis kaltę neigė, teismas nustatė neženklius, bet reikšmingus neatitikimus Kaltinamojo parodymuose. Taip, ikiteisminiame tyrime Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad be alaus, vartojo ir brendžio (apie 50 g.). Šis neatitikimas nėra tiek reikšmingas, kad darytų esminės įtakos, vertinant Kaltinamojo parodymus, tačiau, toks neatitikimas vertintinas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, kurie sudaro pagrindą konstatuoti ir tai, kad Kaltinamasis iki atnaujinus įrodymų tyrimą, davė prieštaringus parodymus ir dalyje dėl to, kad neva dvi valandas sėdėdamas Automobilyje vartojo alų. Peržiūrėti vaizdo įrašai iš policijos tarnybinių kamerų įvykio vietoje nustatyta, kad Kaltinamasis policijos pareigūnui nurodęs gėręs alaus iš rankoje turėtos alaus skardinės, neigė eismo įvykį ir į policijos pareigūno klausimą – „Kada paskutinį kartą buvote išlipęs iš automobilio? Kada atvažiavote?“, atsakė - „ką tik atvažiavau“. Iš aptariamo vaizdo įrašo nustatyta ir tai, kad Kaltinamasis neigė ir apskritai vairavęs. Iš pokalbio įrašo nustatyta ir tai, kad Kaltinamasis ir po tokių paaiškinimų keitė savo nurodytas aplinkybes, atsakydamas į klausimus: „jo, mano draugas čia (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini), o mes čia (duomenys neskelbtini).“ Taigi, nurodydamas, neva (duomenys neskelbtini) minėtoje vietoje ir neigdamas vairavimą apskritai, o į kitą klausimą jau neigdamas ir patį alkoholio vartojimą – „aš tai nei atvažiavau, nei išgėriau.“. Tokios aplinkybės patvirtina policijos pareigūno, bendravusio su Kaltinamuoju įvykio vietoje, parodymai ikiteisminiame tyrime (1 t., b. l. 37-39), teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo policijos pareigūnui įvykio vietoje nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis neva jokio įvykio nepadarė, skiriasi nuo aplinkybių, kurias jis nurodė parodymuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teismui. Visą tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Kaltinamasis nuo pirmojo jo kontakto su policijos pareigūnais pasirinkęs bet kokio neteisėto veikimo neigimo strategiją, galiausiai, ėmė tuo pačiu vis keisti atskiras įvykio aplinkybių detales. Dėl tokių prieštaringų Kaltinamojo aplinkybių nurodymo yra pagrindas konstatuoti ir Kaltinamojo parodymų nepatikimumą. Gi tam, kad nustatyti faktines įvykio aplinkybes, būtina įvertinti kitus bylos įrodymus. Pranešimu policijai į BPC liudytojas T. M. 2023 m. kovo 2 d. 19.31 val. telefonu informavo apie galimai neblaivų Automobilio vairuotoją (t. 1, b. l. 11). Apklaustas teisme liudytojas vienareikšmiškai patvirtino, kad matė Kaltinamąjį, kuris vartojo alkoholinius gėrimus su kaimynu, kai Kaltinamasis su kaimynų ėjo laukan. Kaltinamasis buvo neblaivus, ką sprendžia ir iš pastarojo eisenos. Liudytojas girdėjo, kad – „<...> kieme tas automobilis „gazuoja“. <...> Iš pradžių automobilis atsitrenkė į bendrabučio (duomenys neskelbtini) priekabą, tačiau šito nespėjo nufilmuoti. Paskui, vinguriuodamas, išvažiavo iš bendrabučio teritorijos. Suprato, kad jis (teismo pastaba – Kaltinamasis), neblaivus iš nerišlios kalbos, eisenos, vinguriavo. Paskambino policijai, kad Kaltinamasis nesukeltų pavojaus. Šis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Už pusvalandžio grįžo ne vienas ir gėrė automobilyje <...>“. Tokios liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina ir pačio Kaltinamojo teisme pripažintą eismo įvykio faktą, o svarbiausią, paneigia Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl to, kad jis alkoholį – alų, vartojo tik jau grįžęs iš parduotuvės ir niekur nevairuodamas.

Nebuvo ginčo, kad Kaltinamasis alkoholinį alų vartojo būdamas Automobilyje po to, kai grįžo iš parduotuvės iki atvyko policijos pareigūnai ir su Kaltinamuoju bendravo. Visgi, liudytojo nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad Kaltinamasis alkoholį vartojo dar iki pradėdamas vairuoti Automobilį ir jau buvo neblaivus. Būtent iš to, kaip Kaltinamasis ėjo, bendravo, liudytojas suprato, kad Kaltinamasis yra neblaivus. Liudytojas parodė, kad iki išeinant iš bendrabučio, Kaltinamasis su liudytojo kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas girdėjo, kaip jie „baliavojo“. Visos šios aplinkybės, gretinant su nustatytu Kaltinamojo neblaivumu ir nuosprendyje aptartais Kaltinamojo nenuosekliais parodymais, sudaro pagrindą konstatuoti, kad Kaltinamasis Automobilį vairavo jau būdamas neblaivus. Tam neprieštarauja ir liudytojo K. Š. nurodytos aplinkybės apie tai, kad atvykus, Automobilio žibintai buvo įjungti, ir šiuos Kaltinamasis išjungė tik pamatęs policijos pareigūnus. Tai, kad Automobilio variklio dangtis buvo šiltas, vadinasi, Automobilio variklis buvo užvestas ir netrumpą laiko tarpą veikė. Gi visą tai, gretinant ir Kaltinamojo parodymus apie važiavimą Automobiliu iki parduotuvės, patvirtina Kaltinamojo vairavimo neblaiviu iki atvykstant policijos pareigūnams faktą.

Kaltinamojo prisipažinimu nurodytos aplinkybės patvirtina byloje nustatytas faktines Kaltinamojo vairavimą neblaiviu aplinkybes. Tai patvirtina ir kiti ištirti įrodymai.

Minėta, kad policijos pareigūnai į iškvietimą atvyko pakankamai greitai. Pranešimas BPC gautas 2023 m. kovo 2 d. 19.31 val. Pranešęs apie įvykį liudytojas patvirtino, kad skambino policijai pamatęs neblaivų Kaltinamąjį, kuris važiavo linki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Policijos pareigūnai pirmą Kaltinamojo blaivumo patikrinimą atliko 2023 m. kovo 2 d. 19.52 val. (alkotesterio kvite – 19.53 val.). Taigi, vertinant, kad policijos pareigūnai atvykę kurį laiką stebėjo Kaltinamojo Automobilį, laikytina, kad jie atvyko po kvietimo apie 19:45 val. Vadinasi, Kaltinamasis niekaip negalėjo dvi valandas sėdėti Automobilyje, kaip teigė. Tam prieštarauja ir tai, kad buvo atidaryta tik viena, Kaltinamojo rankoje laikyta alaus skardinė, kitos buvo supakuotos. Kitą vertus, vien tai, kad Kaltinamasis tęsė alkoholio vartojimą Automobilyje ir po to, kai tokį vairavo, nešalina pastarojo baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojo K. Š. nurodyta aplinkybė, kad atvykę, iki bendraujant su Kaltinamuoju, laukė apie 15 minučių, ką šis darys, nes matė įjungtus žibintus, galimai veikiantį variklį, nėra pateisinama. Konkrečiu atveju vien gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris jau galimai padarė eismo įvykį, privalo buvo nedelsiant vykti prie Automobilio. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kiekvienu atveju galioja principas, jog valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Provokavimu laikoma situacija, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad asmuo nesirengė daryti nusikalstamos veikos ir ji nebūtų buvusi padaryta be teisėsaugos pareigūnų ir (ar) pagal jų nurodymus veikiančių asmenų įsiterpimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-788/2017, 2K-265-511/2019; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397-1121/2020). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodymai nustatytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad Kaltinamasis dar iki atvykstant policijos pareigūnams jau buvo neblaivus, Automobilį vairavo. Todėl vien tai, kad policijos pareigūnai „laukė, ką kaltinamasis darys“, konkrečiu atveju nėra pateisinama praktika, tačiau vien tai nesudaro pagrindo konkrečiu atveju konstatuoti, kad Kaltinamasis buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką. Kaltinamasis byloje nėra kaltinamas veiksmais, padarytais po to, kai policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pradėjo Kaltinamąjį ir jo Automobilį stebėti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje duomenys, kurie pripažinti įrodymais, surinkti neteisėtai, pažeidžiant įstatymus ir išprovokavus Kaltinamąjį padaryti nusikaltimą.

Ikiteisminiame tyrime UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 17-oje vaizdo įrašai buvo apžiūrėti 2023 m. gegužės 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu ir betarpiškai teisiamajame posėdyje 2023 m. gruodžio 20 d., kurie patvirtina kaltinamojo neblaivumą, dėl iš dalies nekoordinuotų judesių, išlipus po iš Automobilio po to, kai važiuodamas atbulas atsitrenkė priekabą. Kaltinamojo veiksmai po šio įvykio, kai sėdo į išvažiavo vairuodamas Automobilį (pvz. vaizdo įrašas „DVR_ch4_main_20220911104817_20220911104930.dav“).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2023 m. gegužės 11 d. apžiūrėtas ir liudytojo T. M. pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip automobilis, vairuojamas D. G., išvažiuoja iš kiemo. Šis liudytojas betarpiškai matė neblaivų Kaltinamąjį, kuris iki tol vartojo alkoholį su liudytojo kaimynu. Po to, liudytojas matė, kaip Kaltinamasis važiavo atbulas ir kliūdė priekabą, o po to išvažiavo, ką jis ir nufilmavo.

Minėta, kad Kaltinamasis kaltę visiškai pripažino atnaujinus įrodymų tyrimą 2023 m. gruodžio 20 d.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus kaltinamojo neblaivumo požymius bei faktą, kad policijos patikrinimo metu D. G. įpūtė 1.71 promiles (antru pūtimu). Apžiūrėjus automobilį „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir priekabą, v/n (duomenys neskelbtini), į kurią atsitrenkė kaltinamasis, nustatyta, kad „Volkswagen Passat“ automobilio užpakalinis buferis, arčiau dešiniojo užpakalinio žibinto, yra apgadintas <...>, priekabos kairysis sparnas turi apgadinimą (1 t., b. l. 12-14, 15-29).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – vairavimo būnant neblaiviu, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, atlikimo.

Šiame nuosprendyje pirmiau aptartų įrodymų visuma sudaro vientisą logišką grandį. Šie ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Kaltinamasis 2023 m. kovo 2 d. apie 18.20 val., vairavo Automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos tokios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Parenkant Kaltinamajam bausmės rūšį bei nustatant jos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje pirmiau konstatuota, kad Kaltinamasis suprato savo pavojingų veiksmų esmę ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Minėta, nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl pakanka, jog asmuo atliko įstatymo uždraustą veiką – vairavo neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasekmių nereikalaujama. Nusikaltimas baigtas. Šio tyčinio nusikaltimo motyvai yra Kaltinamojo niekinamas požiūris į nustatytas bendras gyvenimo ir saugumo taisykles visuomenėje. Neblaivių vairuotojų transporto priemonių vairavimas neretai sukelia ir sunkias bei dažnai – negrįžtamas pasekmes tiek kitiems asmenims, tiek patiems neblaiviems vairuotojams. Konkrečiu atveju D. G. nustatytas neblaivumas – 1,71 promilės (antru pūtimu; pirmuoju pūtimu buvo dar didesnis – 2,47 promilės).. Taigi akivaizdu, jog tokio apsvaigimo būsenoje vairuotojas sukėlė nepateisinamą pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims ar jų turtui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad Kaltinamasis prisipažino po to, kai teismas antrą kartą atnaujino byloje įrodymų tyrimą 2023 m. gruodžio 20 d., nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Kaltinamasis prisipažino nuoširdžiai. Priešingai, Kaltinamojo prisipažinimo motyvas buvo prokuroro pasiūlytos bausmės griežtumas. Gi tai nelaikytina nuoširdžiu prisipažinimu. Svarbu ir tai, kad kaip minėto nuosprendyje, Kaltinamasis prisipažino iš esmės po to, kai 2023 m. gruodžio 20 d. teismas betarpiškai tyrė dokumentus – peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus.

Vertinant, ar yra Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti (-ios) aplinkybė (-ės), svarbu tai, kad kaltinamasis, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, teistas tris kartus ir visus iš jų – už vairavimą neblaiviu:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4, 7 dalis, ne tik už tai, kad vairavo automobilį neblaivus (1,93 promilės), tačiau važiuodamas sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta keleivės sveikata;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 20.59 val., vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytos 2,13 promilės);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu – pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, už tai, kad 2021 m. birželio 1 d., apie 3.40 val., vairavo būdamas neblaivus (nustatytos 1,54 promilės), taip pat už tai, kad vengė atlikti 2020 m. gegužės 12 d. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir šešis mėnesius), nes 2021 m. birželio 1 d., apie 3.40 val. vairavo automobilį.

Teistumai neišnykę (t. 1, b. l. 133-139, LITEKO duomenys). Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas, D. G., be kita ko, buvo paskirta 1 900 EUR dydžio bauda, taikytas turto konfiskavimas išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 070 EUR. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskirtai baudai susimokėti D. G. nustatytas dviejų metų terminas, jį skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 16 d. Teisiamajame posėdyje, atsakydamas į prokuroro klausimą, kaltinamasis nurodė, jog paskirtą 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą sumokėjo, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdė (sumokėjo 2 070 EUR). Nuo bausmės atlikimo iki šiuo nuosprendžiu konstatuoto nesunkaus nusikaltimo padarymo 2023 m. kovo 2 d., dar nebuvo suėjęs BK 95 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktyje įtvirtintas trijų metų terminas, po kurio teistumas išnyksta. Teistumas kaltinamajam iki aptariamo nusikaltimo padarymo nebuvo panaikintas. Todėl laikytina, kad kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš aukščiau aptarto matyti, kad Kaltinamasis šiuo nuosprendžiu jau 4 kartą teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Svarbu ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu padarė ir administracinį nusižengimą, nes vairavo automobilį neturėdamas šios teisės (detaliau – t. 1, b. l. 72-73, 74-75, 76-77). Kaip matyti, tokio pobūdžio administracinis pažeidimas taip pat ne vienetinis – administracinių nusižengimų išrašo duomenys bei pirmiau aptartas D. G. nuteisimo pagal BK 243 straipsnį faktas patvirtina, jog D. G. absoliučiai nepaiso jam taikomų baudžiamojo poveikio priemonių (t. 1, b. l. 130-132). Atsižvelgtina ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Kaltinamajam trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę, nustatant jos dydį artimą bausmės vidurkiui – 55 (penkiasdešimt penkias) paras.

Dėl jau aptarto, nėra pagrindo taikyti Kaltinamajam arešto bausmės atidėjimo institutą.

Dėl turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Aptariamo straipsnio 4 dalis nustato ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Byloje nustatyta, kad automobilis ,,VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo D. G. tėvui – Č. G. (t. 1, b. l. 47). VšĮ „Emprekis“ duomenimis, „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėn. rinkos kaina (su PVM) – 640 EUR.

Teismas pažymi, kad tai jau antras kartas, kai Kaltinamasis pasinaudoja šiuo Automobiliu ir padaro nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėta, pirmas nusikaltimas padarytas 2020 m. balandžio 14 d., už ką D. G. buvo nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo vertinimu, palikdamas automobilio raktelius Automobilyje ir žinodamas, kad sūnus jau ne kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (tą liudytoju teisiamajame posėdyje 2023 m. lapkričio 28 d. apklaustas Č. G. pats ir patvirtino), BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Taigi trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą – Č. G. priklausantis automobilis ,,VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus, prieš išvažiuodamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos „užsipirkti“ daugiau alkoholio, atsitrenkė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priekabą, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokiu būdu kėlė pavojų ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkinių (minėta, kartu su juo buvo keleivis), jau 4 kartą teisiamas už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui, nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta (paskutiniu nuosprendžiu – 3 metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. birželio 1 d., t. y. iki 2024 m. birželio 1 d.), kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 5 (penkerių) metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, Kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam šiame baudžiamajame procese taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 122-123), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam trumpalaikio laisvės atėmimo - 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti valstybės naudai trečiajam asmeniui - Č. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiame baudžiamajame procese D. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.