Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4, 7 dalis. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį teikti nukentėjusiajai J. K. pagalbą, kol ši gydosi. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis Volkswagen Passat, valst. (duomenys neskelbtini).

2) 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 78 (septyniasdešimt aštuonių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas, kai D. G. buvo sulaikytas, nuo 2020 m. balandžio 14 d., 22.10 val., iki 2020 m. balandžio 15 d., 11.51 val., t. y. prilyginta 1 arešto bausmės parai ir paskirta galutinė bausmė – 51 (penkiasdešimt viena) para arešto bausmės, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 15 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuota automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 520 Eur,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat kaltinamasis D. G., 2020 m. gegužės 12 d. įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamajam įsakymui, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus ir šešis mėnesius, vengė atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2021 m. birželio 1 d., apie 3.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė yra „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis 2021 m. birželio 1 d. buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o 2021 m. birželio 4 d. išduotas leidimas automobilį grąžinti (b. l. 20, 31).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Č. G. (b. l. 21).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokole ir nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį užfiksuota, kad D. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 1 d. 3.40 val. iki 2021 m. birželio 1 d. 12.09 val. (b. l. 66, 69).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog D. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo D. G. parodymai, įvykio registracijos duomenys, liudytojo E. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno A. Š. tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiagos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti anksčiau nurodyti duomenys.

D. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

D. G. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog D. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo D. G. parodymai teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, jo teistumų duomenys, įvykio registracijos duomenys, liudytojo E. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūno A. Š. tarnybinis pranešimas, vaizdo medžiagos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti anksčiau nurodyti duomenys.

D. G. veiksmai kvailifikuotini pagal BK 243 straipsnį, nes jis nevykdė įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 15 d., nes 2021 m. birželio 1 d., apie 3.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

D. G. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir vienas baudžiamasis nusižengimas teisingumui, nusikalstamas veikas įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl abiejų veikų, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl abiejų veikų – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį D. G.: du kartus teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 59-61), administracine tvarka baustas (b. l. 56-58), yra jauno amžiaus, vedęs, dirba, turi mažametį vaiką. Byloje nėra duomenų apie D. G. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. G. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, dėl analogiškų priežasčių, kaip ir išvardytos dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės taikymo, skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. 30 MGL. Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, taikant bausmių apėmimą bei skiriant galutinę subendrintą 60 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, D. G. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. birželio 1 d. 3.40 val. iki 2021 m. birželio 1 d. 12.09 val. (b. l. 66, 69), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. balandžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. jau buvo uždrausta trejus metus ir šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 15 d., naudotis teise vairuoti transporto priemones, tačiau minėtos baudžiamojo poveikio priemonės jis nevykdė.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų – ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

D. G. padarė nusikalstamas veikas, naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta 1,54 prom. etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Taigi, D. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 1 d. (b. l. 87-88).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad D. G. padarė nusikalstamas veikas, naudodamasis automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui Č. G. (b. l. 21). Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2021 m. birželio mėnesį automobilio „VW Passat (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje buvo 2 070 Eur su PVM (b. l. 22). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 070 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl kitų klausimų

D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 87-88). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus– panaikintinos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „T.“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 12 Eur su PVM (b. l. 24). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo D. G.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio – įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas saugoti byloje.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį D. G. yra 86,94 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (jo vidutinis atlyginimas yra apie 600 Eur per mėnesį, iš kurio jis išlaiko ir žmoną bei mažametį vaiką), jam priteistinos baudos dydį bei į tai, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, priima sprendimą nepriteisti iš D. G. jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL (1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti D. G. subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti D. G. galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 1 d. 3.40 val. iki 2021 m. birželio 1 d. 12.09 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę- 38 MGL (1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Paskirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 1 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš D. G. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 070 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

D. G. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. G. 12 Eur (dvylikos eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo paskirtyje nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.

2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.