- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 1-293-1117/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36153-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kaltinamasis
- K. B.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.2Nesunkus bejėgiškos būklės žmogaus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 2 p.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, iki suėmimo gyvenęs(duomenys neskelbtini), dirbęs MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, nevedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. B. nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės savo motiną, t. y. 2021 m. spalio 18 d., apie 01.45 val., namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), tyčia peiliu dūrė miegančiai ir dėl to bejėgiškos būklės esančiai savo motinai S. B. ne mažiau kaip šešis kartus, padarydamas dešinio skruosto, dešiniojo užausio srities, dešinės ausies, kairės plaštakos, kairiojo dilbio ir kairiojo žasto pjautines-durtines žaizdas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, dešiniojo peties žaizdą, kuri komplikavosi žaizdos infekcija, raumens uždegimu, sepsiu, ir tokiu būdu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinių-pjautinių žaizdų nukentėjusiosios S. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis K. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad tai įvyko prieš maždaug 5-7 mėnesius, tuo metu jis gyveno pas mamą S. B. (duomenys neskelbtini) g. Jis atsikėlė naktį, tarp 1-2 val., ėjo parūkyti. Mama tuo metu miegojo lovoje tame pačiame kambaryje. Ji gulėjo ant kairės pusės, nusisukusi į sienos pusę. Jis pasiėmė iš virtuvės peilį ir priėjęs prie miegančios mamos dūrė jai 4 dūrius į kaklo sritį. Jis ją užklupo netikėtai. Kelis dūrius pataikė, kitus nelabai, mama ėmė gintis, dengtis kairės rankos plaštaka. Dūrė mamai už skriaudas, nuo vaikystės ji gadino jam psichiką, smurtavo psichologiškai ir fiziškai. Dūrė jai, turėdamas tikslą nužudyti, bet pats susivokė ką daro, atsitraukė. Jis neskaičiavo dūrių, žino, kad dūrė į kaklo sritį. Besigindama mama susižalojo peiliu pirštus, tuo metu galėjo jai kliūti ir į dilbį. Galėjo sužaloti ir žastą, tiksliai nežino. Mama atsikėlė, bėgo pasiimti telefoną, išėjo į lauką, o jis padėjo peilį ir atsisėdo kambaryje. Jeigu būtų norėjęs nužudyti, taip būtų galėjęs padaryti, bet pats susivokė ką daro. Buvo blaivus. Pas mamą iki įvykio gyveno 2-3 savaites, iki tos nakties tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai. Tą naktį jam sukilo nuoskaudos. Mamai sužalojimai gijo daugiau nei 10 dienų. Dabar po įvykio viską apgalvojęs, gailisi, jį sudrausmino kalėjimas. Atsiprašo mamos. Santykiai su mama visada buvo sunkūs. Artimųjų, su kuriais bendrautų, draugų neturi. Norėtų išvykti iš Lietuvos, mokytis, sukurti šeimą. Įvykio metu jokių medikamentų nevartojo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam K. B. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji S. B. parodė, kad jos sūnus K. B. kurį laiką gyveno užsienyje - Didžiojoje Britanijoje ir ten buvo teistas. Su sūnumi ji nelabai bendraudavo, nebent tik per socialinį tinklą "Facebook". Kai sūnus buvo grąžintas į Lietuvą, buvo nuvežtas ir paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Išleistas iš ligoninės, sūnus apsigyveno pas ją. Jie gyveno viename kambaryje. 2021 m. spalio 17 d. sūnus buvo išėjęs, grįžo apie 18 val. Ji su kaimynu kieme vartoja alkoholį. Paskui ji grįžo namo, pagamino vakarienę. Sūnus pavalgė, buvo eilinis vakaras. Apie 22.30 val. ji nuėjo miegoti, o K. liko žiūrėti televizorių. Jos lova, kurioje ji miegojo, yra sofa-lova, kuri buvo išskleista. Ji, kaip ir įprastai, atsigulė arčiau lovos krašto, nusisuko veidu į langą, nugara į televizorių. Negali nurodyti, kiek laiko praėjo iki to momento, kai sūnus be jokios priežasties pradėjo ją badyti peiliu. Ji jau buvo stipriai įmigusi, atsibudo tada, kai sūnus ją badė peiliu. Pajuto, kaip iš kaklo srities bėga stipri kraujo srovė. Spėjo išgirsti, kaip sūnus pasakė "žėrtva dvėsk". Daugiau ji nieko nebegirdėjo, dėl patirto šoko nelabai ką tiksliai pamena. Kiek kartų jai buvo durta peiliu, nežino, bet buvo keletą kartų, mažiausiai keturis kartus. Atsibudusi ir supratusi, jog yra badoma, greitai pašoko iš lovos, čiupo telefoną, ketino išsikviesti pagalbą, tačiau dėl didelio kraujavimo ir patirto šoko nesugebėjo to padaryti. Ji pašokdama iš lovos K. pasakė: "K., ką dirbi?". K. stovėjo didelėmis akimis, išsiplėtusiais vyzdžiais, nieko jai neatsakė. K. atsisėdo į fotelį, ji nematė ar jis turi peilį. Tai, kad K. ją sužeidė peiliu, ji sprendžia tik iš pojūčio, t. y. iš skausmo ir iš tekančios stiprios kraujo srovės. Ji nubėgo pas kaimyną A. kurio paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Pati užsispaudė kaklą ir laukė greitosios pagalbos. Sūnus leido jai išeiti iš kambario, nesivijo jos, nieko nesakė. Su kaimynu kartu laukė lauke, kol atvyko greitoji bei policijos pareigūnai. Įvykio vakarą ji buvo vartojusi alkoholio, bet girta nebuvo, pati konflikto neišprovokavo. Kai gydėsi ligoninėje(duomenys neskelbtini), K. buvo atėjęs į ligoninę, klausė, kur ji gydoma, tačiau medicinos personalas pasakė, kad jos T. nėra. Nenori su sūnumi susitaikyti, nes jis ją tokiu savo elgesiu labai išgąsdino, negali jam atleisti. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 149-152, 154-156).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji S. B. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu, ir parodė kambarį, kuriame ją K. B. sužalojo. Parodė, kad įvykio metu gulėjo ant sofos lovos, arčiau lovos krašto, nusisukusi veidu į langą. K. B. gulėjo ant lovos, kuri yra tame pačiame kambaryje. Parodė, kad matė, jog K. B. gulėjo nusisukęs veidu į langą. Parodė, kad atsigulė miegoti, televizorius liko įjungtas. Buvo įmigusi, kai pabudo nuo to, jog pajuto, kaip jai per kaklą bėga kraujas, juto skausmą kaklo srityje. Atsimerkusi ji pamatė, jog sūnus K. B. yra pasilenkęs virš, girdėjo, kaip jis pasakė „žertva dvėsk“. Ji sušuko, ką jis daro, sėdosi, o K. tuo momentu atsitraukė nuo jos ir atsisėdo ant tame pačiame kambaryje stovinčio fotelio. S. B. parodė, kad paėmė mobilaus ryšio telefoną, išėjo iš kambario pas kaimynus. S. B. parodė, jog pamena, kad įvykio metu virtuvėje degė šviesa, nors einant miegoti ji šviesą virtuvėje buvo išjungusi, o kambaryje šviesa nedegė, buvo įjungtas tik televizorius. Nukentėjusioji S. B. parodė, kad peilis, kuriuo K. B. ją sužeidė ir kurį jai tyrėja parodė nuotraukose pirmos apklausos metu, įprastai namuose būdavo padėtas virtuvėje, spintelėje, prie kitų virtuvės įrankių. Ji tuo peiliu dažnai nesinaudoja, nežino, ar tas peilis įvykio vakarą buvo atneštas į kambarį, kuriame ji miegojo ( 1 t., b. l. 158-160, 162-168).
Liudytoja E. B. parodė, kad ji su broliais A. ir K. augo vaikų globos namuose. Ji visada palaikydavo ryšį su broliu K.. Kai broliui suėjo 18 metų, jis išvyko į užsienį. Tada su juo ryšius palaikydavo per socialinius tinklus. K. dėl kažkokių muštynių buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę Anglijoje. 2021 m. rugsėjo mėnesį K. buvo deportuotas iš Anglijos ir iš karto paguldytas į psichiatrijos ligoninę(duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl jis ten buvo paguldytas. Anksčiau brolio psichinė sveikata jai jokių įtarimų nekėlė, brolis buvo normalus, jokių psichikos sutrikimų neturėjo. Po grįžimo iš psichiatrijos ligoninės, K. buvo pas ją atvykęs. Ji tada pamatė visai kitą brolį. K. buvo mieguistas, apatiškas, visiškai kitas žmogus. K. neatviravo, bet jai jo paklausus, kas nutiko, kodėl jis buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, šis atsakė, jog pats "apsimetė durniumi", užsiminė, jog buvo kankinamas Anglijos kalėjime. Ji suprato, kad brolio psichikai pakenkė kalėjimas. K. į T. iš ligoninės grįžo spalio 1 d. ir apsigyveno pas motiną S. B.. Kai brolis ją aplankydavo, ji pastebėjo, kad jis laiko nuoskaudą mamos atžvilgiu, jaučia jai pyktį, kaltina dėl visų savo nelaimių ir problemų. 2021 m. spalio 17 d. apie 15 val. pas ją atėjo K.. Jis buvo labai keistas, lėtas, atsisėdęs į ją ir jos vaikus įtartinai žiūrėjo, nužiūrinėjo. Brolis jai jokių grasinimų neišsakė, tik keistai nužiūrinėjo. Mano, kad broliui paūmėjo koks psichinis sutrikimas arba jis buvo pavartojęs kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kažkiek pas ją pabuvęs pasakė, jog eina į namus miegoti. Tai, kad tą pačią naktį K. peiliu užpuolė miegančią mamą, ji sužinojo tik 2021 m. spalio 18 d. ryte, kai mama po gydytojų apžiūros jai paskambino ir apie tai pranešė. Mama sakė, kad tarp jos ir K. jokių konfliktų nebuvo, buvo eilinis vakaras, sakė, kad jai nuėjus miegoti ir užmigus, K. be jokios priežasties ją pradėjo badyti peiliu ( 1 t., b. l. 191-193).
Liudytojas A. A. parodė, kad 2021 m. spalio 18 d. apie 2 val. nakties iš miego pabudo nuo barbenimo į langą. Nuėjo prie lango ir pamatė savo kaimynę S. B.. Kaimynė vilkėjo šviesios spalvos naktinius, kurie buvo kruvini. S. jam pasakė „kaimynėli, kviesk pagalba, nes sūnus pridūrė“. S. stovėjo prie lango ir jis matė, kad ji su dešine ranka spaudė kairę kaklo pusę. Jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kaimynės sūnus K. B. iki tol, kol atvyko greitoji pagalba, nebuvo pasirodęs. K. išėjo tik tada, kai į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Jis girdėjo, kaip K. B. policijos pareigūnams pasakė „padūriau motiną“. Tą vakarą jokio triukšmo negirdėjo (1 t., b. l. 197- 199).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra name, (duomenys neskelbtini). Į namo vidų patenkama pro medines duris, kurios aptrauktos rudos spalvos medžiaga. Šalia įėjimo durų matomos rausvos spalvos dėmes, galimai kraujo. Pro lauko duris patenkama į siaurą koridorių, kuriame pakabinti rūbai, padėti batai. Iš koridoriaus, pro baltos spalvos medines duris, patenkama į virtuvę, kurioje yra stalas, kėdes, fotelis, virtuvės įranga. Virtuvės dešinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į miegamąjį. Miegamojo kairėje pusėje stovi fotelis, lova, dešinėje pusėje matoma spinta, televizorius, stalas. Miegamojo kambario gale, prie lango, stovi dar viena lova. Ant lovoje esančios patalynės matomos rusvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Kambaryje ant stalo rastas padėtas virtuvinis peilis, galimai nusikalstamos veikos padarymo įrankis ( 1 t., b. l. 31-33, 34-39).
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3062547-21 nurodyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2021 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), nuo stalo, išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (1 t., b. l. 58-61).
Specialisto išvadoje Nr. G 1419/2021 (04) nurodyta, kad S. B. padaryti sužalojimai: dešinio skruosto, dešiniojo užausio srities, dešinės ausies, kairės plaštakos, kairiojo dilbio ir kairiojo žasto pjautinės-durtinės žaizdos su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, dešiniojo peties žaizda, kuri komplikavosi žaizdos infekcija, raumens uždegimu, sepsiu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 tiesioginiais trauminiais poveikiais duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. S. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių-pjautinių žaizdų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymo mastas ateityje gali pasikeisti išsivysčius tolimesnėms komplikacijoms ( 1 t., b. l. 68-71).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 18 d. 01:47:17 gaunamas pranešimas, kurio trukmė 2 min. 7 s. Garso įraše užfiksuota, kaip apie įvykį praneša nukentėjusioji S. B., kuri nurodo, kad jai bėga kraujas, kad dūrė sūnus, pataikė į arterija, prašo pagalbos (1 t., b. l. 45-47).
Kitų objektų apžiūros metu apžiūrėti pareigūnų BODY kamerų vaizdo ir garso įrašai: 1) pirmame įraše 2021_1018_015620_092, kurio trukmė 00.05.01, užfiksuota, kaip policijos pareigūnas uždeda antrankius ant kaltinamojo K. B. rankų, policijos pareigūnė kalbasi su kieme vaikščiojančiu vyriškiu, kuris prisistato, jog yra kaimynas, pasakoja, kad „pabarškino į langą, skambink greitajai, sūnus mane padūrė, ir paskambinau". Vyriškis A. A.. Pareigūnė prieina prie greitosios pagalbos automobilio, kurios viduje sėdi nukentėjusioji S. B., ant kurios kaklo uždėtas tvarstis, matosi kraujas. Pareigūnė klausia, ar su peiliu įdūrė, moteris atsako "taip". Medikė nurodo, kad kakle yra dvi žaizdos, kad nukentėjusiąją reikia vežti į ligoninę. Toliau įraše matyti, kaip pareigūnai įeina į namo vidų, į kambarį, kambario kairėje pusėje matoma lova, ant jos esanti patalynė su dėmėmis, galimai kraujo, ant stalo matosi padėtas peilis, televizorius įjungtas; 2) antrame įraše 2021_1018_020120_093, kurio trukmė 00.05.00, pareigūnai į kambarį atveda kaltinamąjį K. B.. Pareigūnas klausia: „kurioje vietoje tu padūrei anon“. K. B. atsako: „lovoje“, pareigūnai klausia, „ar ji lovoje gulėjo tuo metu“, K. B. nieko neatsako, paragintas pasakyti, atsako, kad „nieko nesakys“. Pareigūnas paklausia „žiūrėk, o peilis tas", K. B. atsako „tas“. Pareigūnas klausia įtariamojo, ar vieną kartą dūrė. K. B. atsako, kad nieko nesakys. Ant stalo matosi padėtas peilis, indelis su saulėgrąžomis; 3) trečiame įraše 2021_1018_020619_094, kurio trukmė 00.05.00, girdisi pareigūnų pokalbis, aptariami tolimesni veiksmai. 00.02.52 kaltinamajam K. B. nustatomas girtumas; 4) ketvirtame įraše 2021_1018_021118_095, kurio trukmė 00.01.04, girdisi policijos pareigūnų pokalbis, aptariami tolimesni veiksmai. Toliau atliekama Body kameros Nr. B0F1EC619456 įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta: 1) pirmame įraše 2021_1018_015717_014, kurio trukmė 00.03.43, matyti, kaip policijos pareigūnai apžiūri įtariamojo K. B. rūbus, nusistato jo asmenybę; 2) antrame įraše 2021_1018_020121_015, kurio trukmė 00.05.01, policijos pareigūnas atveda K. B. į namo vidų, klausia „kokioje vietoje padūrei anon“. K. B. atsako „lovoje“. Policijos pareigūnas paklausia „žiūrėk, o peilis tas šitą“. K. B. atsako „tas“. Toliau K. B. atsisako bendrauti su policijos pareigūnas, į klausimus neatsako; 3) trečiame įraše 2021_1018_020621_016, kurio trukmė 00.04.55, policijos pareigūnas nusistato kaimyno A. A. asmenybę, klausia K. B. apie įvykį, tačiau šis nebendrauja; 4) ketvirtame įraše 2021_1018_021656_017, kurio trukmė 00.05.03, policijos pareigūnai atvyksta į ligoninę, kalbasi su nukentėjusiąją S. B., kuri pasako, kad „jis buvo jau nuėjęs gulti, aš jutau, kad jis buvo atsikėlęs, nuėjo vėl gulti, gulėjau nusisukusi ant lango, nesupratau, kas vyksta, paklausiau, ką jis daro, pasakė, kad tu žertva, kad tu nusprogtum“. S. B. parodo, kad jai dūrė į kaklą, ranką. Pareigūnas paklausia S. B., ar jie nebuvo susikivirčiję, S. B. atsako, kad „nieka nebuvom, vaiks ir pavalgė, viskon, klausiau, ko toks esi, nieka nesakė, da parsinešė skarbonkę alaus, nieka viskas tvarkoj, nesupratau aš pati“. Policijos pareigūnas paklausia, ar S. B. gulėjo lovoje, kai jis dūrė, ji atsako „lovoje, aš miegojau, ant lango buvau nusisukusi“, sako, kad nebuvo atsisėdusi, kai apsigynė, daugiau jis nebepuolė; 5) penktame įraše 2021_1018_022156_018, kurio trukmė 00.01.22, S. B. nurodo, kad pati kvietėsi pagalbą, paskui išbėgo pas kaimyną. Toliau apžiūros metu apžiūrimi Body kameros Nr. B0F1EC61976C vaizdo įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašyti 5 vaizdo ir garso įrašai, kurių Nr. 2021_1018_015722_011, Nr. 2021_018_020223_012, Nr. 2021_1018_020722_014, Nr. 2021_1018_022204_015. Nustatyta, kad šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota analogiška informacija, kaip jau apžiūrėtuose įrašuose. Apžiūros metu taip pat apžiūrėti Body kameros Nr. B0F1EC609CF6 įrašai, kurie taip pat yra penki, kurių Nr. 2021_1018_015627_098, Nr. 2021_1018_020128_099, Nr. 2021_1018_020627_100, 2021_1018_021126_101, Nr. 2021_1018_024249_102 ir kuriuose užfiksuota analogiška informacija (1 t., b. l. 49-52).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šioje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. B. 2021 m. spalio 18 d. naktį peiliu dūrė miegančiai savo motinai S. B. keletą kartų, taip padarydamas dešinio skruosto, dešiniojo užausio srities, dešinės ausies, kairės plaštakos, kairiojo dilbio ir kairiojo žasto pjautines-durtines žaizdas su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, dešiniojo peties žaizdą, kuri komplikavosi žaizdos infekcija, raumens uždegimu, sepsiu. Dėl durtinių-pjautinių žaizdų nukentėjusiosios S. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, jog dūrė keturis kartus, taikė į kaklo sritį, tačiau motina pabudo, ėmė gintis ir taip peiliu susižalojo kairę plaštaką, tuo metu galėjo sužaloti ir dilbį, neneigė, kad galėjo sužaloti ir žastą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. B. bei liudytojo A. A. duotais parodymais, rašytiniais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl K. B. nusikalstamų veiksmų S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji S. B. yra kaltinamojo K. B. motina, t. y. artimasis giminaitis (BK 248 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo K. B., nukentėjusiosios S. B. parodymai patvirtina, kad kaltinamajam ėmus nukentėjusiąją žaloti, ši miegojo. Kaltinamasis pripažino, kad užklupo miegančią motiną netikėtai, iš karto dūrė jai peiliu į kaklo sritį. Nukentėjusioji parodė, kad jau miegojo, kuomet pajuto skausmą, tekantį kraują, ėmė gintis, klausti sūnaus, ką šis daro. Iš aptartų įrodymų akivaizdu, jog kaltinamasis sužalojo bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nukentėjusioji prieš kaltinamajam atliekant dūrius peiliu miegojo, todėl negalėjo iš anksto gintis, kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Ištyręs tarpusavyje sutampančius ir vienas kitą papildančius įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis K. B. nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės savo artimąjį giminaitį ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas K. B. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (durta peiliu į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, miegančiai ir negalinčiai apsiginti savo motinai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus (kerštas, asmeninės nuoskaudos) ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą, anksčiau teistas Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 37-41), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 42-45), iki suėmimo buvo dirbantis; atsiprašė nukentėjusiosios S. B.; tai kad nusikalstama veika padaryta žala, yra pareikštas Šiaulių teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Nors K. B. pirmą kartą teisiamas už apysunkį tyčinį nusikaltiną, tačiau už BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, o BK 62 straipsnyje ar BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytų galimybių skirti švelnesnę bausmės rūšį teismas nenustatė. Dėl to K. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 18 d. 01.58 val. iki 2021 m. spalio 19 d. 17.00 val. (dvi dienos) bei suėmime nuo 2022 m. vasario 17 d. išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
K. B. teisiamas pirmą kartą, iki suėmimo buvo dirbantis, yra jauno amžiaus, turintis teigiamų ateities planų. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios. Iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo parodymų teismas sprendžia, jog K. B. yra apmąstęs padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, padaręs išvadas. Dėl šių priežasčių yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5 punktas, 6 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam K. B. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė-suėmimas (2 t., b. l. 129-130); 2022 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas nuo 2022 m. vasario 17d. iki 2022 m. balandžio 17 d. (2 t., b. l. 137-139); 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki 2022 m. birželio 17 d. (3 t., b. l. 39-40). Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis tebėra suimtas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtas, todėl kaltinamasis K. B. nedelsiant paleistinas iš suėmimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis, 309 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Paleistam iš suėmimo kaltinamajam K. B. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirtina kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. B., įpareigojant jį nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. B.; nesiartinti prie nukentėjusiosios S. B. arčiau nei 50 m atstumu (BPK 132¹ straipsnis).
Nukentėjusioji S. B. civilinio ieškinio nepareiškė.
Už nukentėjusiajai S. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Regioninei Telšių ligoninei buvo sumokėta 51,06 Eur (1 t., b. l. 131-133), todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo K. B. (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilis ir nuoplovos (2 vnt.), saugomi Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (1 t., b. l. 62, 63), yra menkaverčiai, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); kompaktiniai diskai, 6 vnt., paliktini baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl proceso išlaidų išieškojimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis K. B. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už K. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatams A. Ruginiui, J. Š. (gynė ikiteisminio tyrimo metu) mokėtina suma – 541,92 Eur. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jo turtinė padėtis nėra gera, jis jauno amžiaus, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl iš K. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi
nusprendė:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio 19 d. (dvi dienas) bei suėmimo laiką nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. birželio 7 d., vieną laikino sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis (pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ar pradėti mokytis - per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. B. nedelsiant paleisti iš suėmimo (skubiai įteikti teismo nuosprendį ir iš karto po nuosprendžio įteikimo paleisti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus).
K. B. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. B., įpareigojant jį nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje(duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. B.; nesiartinti prie nukentėjusiosios S. B. arčiau nei 50 m atstumu.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį ir nuoplovas (2 vnt), saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvito Nr. 0005593) sunaikinti; kompaktinius diskus (6 vnt) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Iš K. B. priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kodas 188784026, už S. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 51,06 Eur (penkiasdešimt vieną Eur 6 ct).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistojo K. B. atžvilgiu nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.