Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-673/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-08
Bylos Nr.
2-673/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Kazys Kailūnas
Atsakovas
UAB „Mano Sauga“
Ieškovas
Trikampis žiedas
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-673/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Mano Sauga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TRIKAMPIS ŽIEDAS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas ir atmestas atsakovo UAB „Mano Sauga“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „TRIKAMPIS ŽIEDAS“ ieškinį atsakovui UAB „Mano Sauga“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „TRIKAMPIS ŽIEDAS“ (toliau – UAB „Trikampis žiedas“) bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Karaliaučiaus grupė“, paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Trikampis žiedas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 4 798 308,24 Lt sumai.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio tarp UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano Sauga“ 2012 m. rugsėjo 27 d. sudarytą aukciono objekto perleidimo susitarimą; taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais – priteisti iš UAB „Mano Sauga“ ieškovo naudai 3 590 912 Lt; priteisti iš UAB „Mano Sauga“ ieškovo naudai UAB „Trikampis žiedas“ perleisto verslo UAB „Mano Sauga“ gautas pajamas ir kitą naudą; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio tarp UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano Sauga“ sudarytą 2013 m. vasario 8 d. susitarimą Nr. 13-02-02; pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio UAB „Trikampis žiedas“ ir UAB „Mano Sauga“ 2012 m. rugsėjo 28 d. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui UAB „Mano Sauga“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 3 590 912 Lt, leidžiant skolininkui UAB „Mano Sauga“ vykdyti atsiskaitymus su BUAB „Trikampis žiedas“, darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Trikampis žiedas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ 2014 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, neperdavė vykdyti antstoliui, todėl ieškinio užtikrinimui prašė pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad ginčo suma, t.y. 3 590 912 Lt, yra didelė ir tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovo teigimu, iš atsakovo 2012 m. balanso matyti, kad atsakovo turimas turtas yra ženkliai mažesnis nei ieškiniu reikalaujama priteisti suma.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Mano Sauga“ 2014 m. sausio 23 d. pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 1 580 529,24 Lt sumai, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant atitinkamo dydžio nuostolių atlyginimą užtikrinančią banko garantiją. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sustabdo bet kokias galimybes atsakovo veiklos plėtrai, areštavus įmonės lėšas, kai ji neturi turto, bus sutrikdyta įmonės veikla, suvaržytos jos galimybės vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje ir uždirbti, dalis klientų atsisakys paslaugų, nes atsakovas neturės galimybės pasiūlyti naujų idėjų, užtikrinant maksimalią teikiamų paslaugų kokybę. Pažymėjo, jog per 2013 m. atsakovas sudarė 134 naujas apsaugos sutartis, kurių mėnesinė vertė yra 131 710,77 Lt, todėl jei šios bylos nagrinėjimo trukmė būtų 12 mėnesių, atsakovas patirtų 1 580 529,24 (131 710,77 x 12) Lt nuostolių.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ 2014 m. kovo 6 d. prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis – nepranešus atsakovui UAB „Mano Sauga“ taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis, 3 590 912 Lt sumai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Trikampis žiedas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Trikampis žiedas“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „Mano Sauga“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 3 590 912 Lt sumai, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo UAB „Mano Sauga“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu), neviršijant ieškinio sumos, t.y. 3 590 912 Lt; leisti atsakovui UAB „Mano Sauga“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti; atmesti atsakovo UAB „Mano Sauga“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma didelė, ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovui, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, ir yra preliminarus pagrindas manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Teismas konstatavo, kad areštavus atsakovo UAB „Mano Sauga“ pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta UAB „Mano Sauga“ ūkinė veikla, kas gali privesti bendrovę prie bankroto, ir sprendė, jog pirmiausia turi būti areštuojamas UAB „Mano Sauga“ nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ir turtinės teisės, neviršijant reikalavimo sumos ir tik nesant ar nepakankant UAB „Mano Sauga“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ir turtinių teisių, areštuojamos UAB „Mano Sauga“ piniginės lėšos, esančios bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė ar patirs 1 580 529,24 Lt realių nuostolių, nors ir pateikė teismui nuostolių, kurie galėtų atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, apskaičiavimą, tačiau, nepagrindė, kad būtent per šios civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį sudarys tiek pat naujų sutarčių, kiek sudarė per 2013 metus, bei tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalės sudaryti naujų sutarčių su klientais ar plėsti savo veiklos ir yra bloginama atsakovo reputacija. Teismas sprendė, kad vien tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali sudaryti naujų sutarčių su klientais ar plėsti savo veiklos, neįrodo galimai atsirasiančių atsakovo nuostolių. Kadangi atsakovas neįrodė nuostolių, kurie tikėtinai atsiras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas atsakovo prašymo netenkino (CPK 178 str.).

Teismas nurodė, kad atmetus ieškovo ieškinį, kurio nagrinėjimo metu yra paskyręs laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atsakovas UAB „Mano Sauga“ (toliau – apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad priešingai nei teigiama ieškinyje, buvo ne tik skelbiama viešai spaudoje apie vykdomą aukcioną, bet ir buvo siunčiami raštiški kvietimai kitiems ūkio subjektams dalyvauti aukcione. Tai patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. įvykęs viešasis aukcionas buvo organizuotas CK 6 knygos IV dalies XXIII skyriaus 12 skirsnio nustatyta tvarka, nepažeidžiant jokių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Be to, ieškinyje nurodytas teiginys, kad aukciono objekto perleidimo susitarimu buvo perleistas visas ieškovo verslas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas minėtu susitarimu perleido ne visą ieškovo verslą, o tik dalį įsipareigojimų klientams, konkrečiai – pultinės apsaugos paslaugų pirkimą. Ieškovo teiginiai dėl tariamai per mažos 2012 m. rugsėjo 26 d. aukciono objekto kainos, teiginiai, susiję su aukciono sandorio nesąžiningumu dėl atsiskaitymo fakto nebuvimo, taip pat kiti teiginiai dėl aukciono sandorio ydingumo laikytini visiškai nepagrįstais ir neatitinkančiais ne tik rinkos situacijos, bet ir byloje esančių duomenų. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, paliko galimybę taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą, dėl kurio atsakovas negalėtų tinkamai ir laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų, ir tai sutrikdytų atsakovo ūkinę veiklą arba privestų įmonę prie nemokumo, pažeistų darbuotojų interesus, pablogintų atsakovo reputaciją. Apelianto teigimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina išimtinai tik ieškovo interesus, yra neproporcingos atsakovo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovo teigimu, įstatymas nereikalauja, kad ieškovas, prašydamas užtikrinti ieškinį, kartu turi jį pagrįsti, nes ieškinio pagrįstumą teismas nustato nagrinėdamas bylą iš esmės. Taigi, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai nevertino materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, o tik nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą.Teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, abiejų šalių interesus, pagrįstai sprendė, kad yra poreikis užtikrinti ieškovo ieškinį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atsakovo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Mano Sauga“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį dalyje dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo panaikinti ir prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo tenkinti, įmokant 1 580 529,24 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant atitinkamo dydžio nuostolių atlyginimą užtikrinančią banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinio sumos nepagrįstumo, nes ieškinio sumos apskaičiavimas yra nelogiškas. Ieškovas ieškinį neaiškiai motyvuoja aplinkybe, jog buvo perleista visa UAB „Trikampis žiedas“ veikla.Nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sustabdo bet kokias galimybes atsakovo veiklos plėtrai, yra prielaidų iš esmės sustabdyti atsakovo veiklą, todėl, apelianto teigimu, nuostoliai dėl veiklos sustabdymo yra preziumuojami ir tai patvirtina atsakovo nuostolių kilimą. Nepanaikinus arba nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas neteks galimybės pritraukti naujų klientų, neišlaikys esamų klientų, taip pat ateityje bus priverstas stabdyti savo veiklą. Atsakovas nurodo, jog per 2013 metus sudarė naujas 134 apsaugos sutartis, šių sutarčių vidutinė mėnesinė vertė yra 131 710,77 Lt. Atsakovas pateikė nuostolių apskaičiavimą vadovaudamasis Nacionalinės teismų administracijos statistiniais duomenimis dėl bylų nagrinėjimo laikotarpio bei sutarčių, sudarytų per 2013 metus skaičių ir vertę vienam mėnesiui.Teismo nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, šalių teikiami į bylą įrodymai vertinti skirtingai, ieškovo pateiktiems dokumentams suteikiant didesnę įrodomąją galią, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Trikampis žiedas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį dalyje dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas, prašydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nepagrįstai siekia apsiginti nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nuostolių atlyginimo institutas skirtas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, tačiau tai nėra ginimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedaro žalos atsakovo ūkinei veiklai labiau negu yra reikalinga galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, todėl nėra pagrįsti atsakovo argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paralyžuos atsakovo veiklą, dėl ko atsakovo nuostoliai yra preziumuojami. Atsakovo teiginiai dėl nuostolių atsiradimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, vertina atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmestas atsakovo UAB „Mano Sauga“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-625/2014).

CPK 144 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-625/2014 ir kt.). Tačiau preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Todėl atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo šioje stadijoje negali būti nagrinėjami, taigi dėl jų atskirai nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimų.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, ir, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo (CPK 144 str., 145 str.).

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-472/2010; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; ir kt). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma (3 590 912 Lt) atsakovui laikytina didele, todėl nutarė atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinio teismo nuomone, minėto dydžio ieškinys sudaro pagrindą teigti, kad nurodyta ieškinio suma atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė. Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs įrodymus apie savo turtinę ir finansinę padėtį. Tačiau apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui duomenų, kurie paneigtų pirmiau minėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovo turimą turtą bei gaunamas pajamas, įmonei nėra didelė. Taigi, apeliantas nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str., 314 str.).

Apeliantas teigia, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, paliko galimybę taikyti atsakovo piniginių lėšų areštą, dėl kurio atsakovas negalėtų tinkamai ir laiku vykdyti finansinių įsipareigojimų ir tai sutrikdytų atsakovo ūkinę veiklą arba privestų įmonę prie nemokumo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje esantiems įrodymams. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nes pirmiausia areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir tik nesant šio turto - atsakovo lėšas, neviršydamas ieškinio sumos, leidžiant atsakovui UAB „Mano Sauga“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti.

Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio pirmąja dalimi, šalies prašymu nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti šalių lygiateisiškumą procese, kai vienos šalies teisės yra suvaržytos dėl kitos šalies veiksmų.

Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinio ginčo galimybės. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-695/2008).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Mano Sauga“ neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė ar patirs 1 580 529,24 Lt realių nuostolių, nepagrindė, kad būtent per civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį sudarys tiek pat naujų sutarčių, kiek sudarė per 2013 metus, bei tai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalės sudaryti naujų sutarčių su klientais ar plėsti savo veiklos ir tokiu būdu yra bloginama atsakovo reputacija, todėl nėra pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.

Atsakovas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realumą įrodinėja jo galimybėmis per bylos nagrinėjimo laikotarpį sudaryti naujas sutartis, pagal kurias įsipareigotų teikti apsaugos paslaugas bei atlikti kitus veiksmus. Pasak atsakovo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas, neturėdamas piniginių lėšų, negalės vykdyti kasdienės komercinės veiklos, neturės galimybės plėsti savo veiklos, bus bloginama bendrovės reputacija ir pažeidžiami darbuotojų interesai.

Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, ieškovo atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, numatyta galimybė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu), neviršijant ieškinio sumos, t.y. 3 590 912 Lt; leidžiant atsakovui UAB „Mano Sauga“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti - taikytos ieškovo BUAB „Trikampis žiedas“ reikalavimų užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuostolių atsiradimą atsakovas iš esmės sieja su teisės disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis suvaržymu. Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta, kad ginčijamos nutarties pagrindu yra aprašytas ir areštuotas atsakovo UAB „Mano Sauga“ 3 590 912 Lt vertės kilnojamasis turtas. Įrodymų, kad vykdydamas teismo nutartį, antstolis areštavo atsakovo pinigines lėšas, atsakovas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas UAB „Mano Sauga“ neįrodė galimą realių (o ne hipotetinių, deklaratyvių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovo UAB „Trikampis žiedas“ valdymo organai neteko galios ir įmonės turto valdymą perėmė įmonės bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Įmonės bankroto administratorius yra įpareigotas veikti įstatymo nustatyta tvarka ir užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą (ĮBĮ 11 str. 2 d.), atsiskaitymai iš bankrutuojančios įmonės turto vykdomi ĮBĮ nustatyta tvarka, be to, teismas kontroliuoja bankroto administratoriaus vykdomą įmonės lėšų panaudojimą. Pažymėtina, kad net tenkinus prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, atsiradus pagrindui atlyginti nuostolius, piniginės lėšos iš bankrutuojančios įmonės būtų išieškomos ĮBĮ nustatyta tvarka.

Teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl atskirųjų skundų ir pirmosios instancijos teismo nutarties

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Kazys Kailūnas