- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- 1-37-944/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32016-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- A. S., O. L.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė, Marius Venckus, Laima Rokanskienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 20 parų areštu, 2019 m. vasario 7 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atlikus arešto bausmę, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, ir
O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. S. nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, o būtent:
2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val., bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas kartu su O. L., konflikto su A. R. metu, užlaužęs A. R. ranką, nuvertė šį ant žemės ir gulinčiam ant žemės A. R. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į dešinįjį šoną bei pilvą, o O. L. spyrė nukentėjusiajam A. R. ne mažiau kaip vieną kartą į kairįjį šoną ir tokiu būdu A. S. nukentėjusiajam A. R. padarė IX šonkaulio lūžimą krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimą dešinės rankos dilbio viršutiniame trečdalyje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji O. L. mušdama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:
2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val., bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ji, veikdama kartu su A. S., konflikto su A. R. metu, A. S. parvertus ant žemės A. R. ir šį spardant į dešinįjį šoną bei pilvą O. L. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajam A. R. į kairįjį šoną ir šiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d., tikslaus laiko nežino, bet galėjo būti kokia 13.00 val., pas jį į namus buvo atėjusi jo buvusi sugyventinė O. L. kartu su vaikais, jie pavakarieniavo ir šie išėjo į savo namus. Jų namus skiria apie 500 metrų. Su O. L. jie yra išsiskyrę, tačiau sutaria gerai, turi bendrą 3 metų dukrą S. S., taip pat gerai sutaria ir su kitais jos vaikais. Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo O. išėjimo, jis sulaukė jos skambučio. Ji sakė, kad grįžus kaimynas A. R. užsipuolė vaikus ir prašė pagalbos, prašė, kad jis atvyktų. Jis paspirtuku nuvyko prie O. L. namų. Atvykęs pamatė kieme prie ūkinio stovintį A. R., kuris taisė trimerį. O. L. vaikai buvo išsigandę, verkė, jis paprašė, kad šie nueitų į kambarį. O. L. pasakė, kad kaimynas A. R. apstojo jos vaikus dėl kažkokios pirštinės ar tai šiukšlių. Jis priėjo prie šio ir pradėjo bartis, klausė, ko šis apstojo vaikus, kas šiam ką yra padaręs, kad vaikus gąsdina, ko su plyta daužo duris (čia ankstesnis įvykis, dėl kurio O. L. rašė pareiškimą). A. R. jam atsakė: „Koks tavo reikalas, juk tu čia esi neregistruotas“. Jis O. L. pasakė, kad kviestų policiją, ši sakė, kad jau yra iškvietusi. Tada, kad A. R. nepabėgtų, jis paėmęs už sprando, ne už rankos, šį parvertė. Šis nukrito ant kažkurio šono ant žolyno. Galėjo būti, kad tada gulinčiam A. R. įspyrė ne mažiau kaip 4 kartus. Kur šiam pataikė spirdamas, nežino, galėjo būti, kad į dešinį šoną bei pilvą. Tada A. R. stojosi ir bėgo, o jis šiam dar vieną kartą paspyrė per kojas ir šis nukrito, o krisdamas atsitrenkė kažkuriuo šonu į betoninę perdengimo plokštę, kuri ten yra padėta. Tada prispaudė šio viršutinę kūno dalį, kad šis gulėtų nugara ant žemės ir taip laukė prispaudęs, kol šis apsiramins. Kai aprimo, jis šį paleido ir jie visi kartu kieme laukė policijos pareigūnų. Jis nematė, kad O. L. būtų spyrusi A. R.. Pamena, kad šio konflikto metu prie jų buvo priėjusi A. R. mama. Kiek pamena, prašė, kas jis paleistų šį. Jis A. R. laikė todėl, kad šis dažnai konflikto metu pabėga, užsidaro savo namuose ir atvykus pareigūnams pas šį neįmanoma patekti, šis neįsileidžia. Taip buvo ir durų trankymo su plyta metu. Jie policijos laukė atsisėdę lauke. Jis A. R. pervertė ir spyrė šiam gulinčiam toje vietoje, kur yra įėjimas į A. R. sandėliuką, po to kai A. R. paspyrė per kojas, šis nukrito prie toliau esančios betoninės plokštės, t. y. įėjimo į laukinį tualetą, ten šį ir laikė prispaudęs prie žemės. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 192-193).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. katu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad O. L. nuolat konfliktuoja su A. R. dėl visko – žemės, takų, obuolių, šiukšlių. Prieš dvi savaites iki šio konflikto, A. R. daužė O. L. duris su plyta. Namuose yra keturi mažamečiai vaikai, kurie bijo išeiti į lauką. Tą vakarą jis klausė nukentėjusiojo ko šis neleidžia O. L. su vaikais ramiai gyventi, bet nukentėjusysis jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais. Vaikai pradėjo verkti, todėl paprašė jų, kad eitų į kambarį ir nieko nematytų, nes jo elgesys buvo brutalus ir nebuvo pavyzdinis. Nežino, ar vaikai nuėjo į kambarį, nes girdėjo jų verksmą. O. L. jam atvykus buvo kieme. Parvertė A. R., laikydamas jį už pakarpos. Galėjo būti, kad gulinčiam A. R. gąsdinančiai įspyrė 3 kartus į dešinį šoną ir pilvą. Jis atsistojo bėgti, tada jį rankomis pastūmė, o gal stumdamas ir paspyrė per kojas ant betoninės perdengimo plokštės. Mano, kad tada nukentėjusiajam lūžo šonkaulis ir buvo nubrozdinta ranka. Per kojas nespyrė. Tada laikė jį prispaudęs ant žemės ir laukė kol jis aprims. Kai aprimo, visi atsisėdo ir laukė pareigūnų. Nukentėjusiojo motina E. R. konflikto metu buvo priėjusi prie jų, iš laistytuvo trenkė jam per nugarą, prašė paleisti jos sūnų A. R.. Laikė A. R. prispaustą, kad jis nepabėgtų, nes jis pasišalina iš įvykio vietos ir nebeįsileidžia atvykusių policijos pareigūnų (taip jau buvo ne kartą). Dėl savo tokių veiksmų gailisi, tačiau norėtų, kad teismas atsižvelgtų į mažamečių vaikų interesus – į tai, kad vaikai dėl kaimyno A. R. elgesio bijo išeiti į lauką, o jis gynė savo šeimą. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra didelis, mano, kad neturtinė žala visai neturėtų būti atlyginama. Nukentėjusysis nedejavo.
Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, O. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad pripažįsta, jog šio konflikto metu ji dešine koja, avėta basute, nestipriai prilietė A. R. smakrą, tačiau, kad būtų šiam spyrus, neprisipažįsta. Tas prilietimas buvo nestiprus, tikrai, jos nuomone, šiam negalėjo sukelti jokio fizinio skausmo. 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val., jai grįžus su vaikais į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji pametė sode buvusią pirštinę į šoną, į R. pusę. A. R. pamatęs ją pareinančią su vaikais, nustojo trimeriu pjauti pakelę ir ėjo jai iš paskos ir kieme pradėjo kažką jai burbuliuoti. Pamena, kad ji šiam atsakė: „Kas yr, O.?“ Ir A. pradėjo vaikų akivaizdoje vadinti ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti ir įžeidinėjo kol ji atrakino namų duris. Vaikai išsigando A. R.. Atrakinus duris, vaikai įėjo į namų vidų, o ji, kiek pamena, paskambino policijai, o paskui – A. S.. Pirmiau atvažiavo A. S., o paskui policija. Kai atvyko A. S., ji nuėjo į vidų raminti vaikų. Kiek ji truko namų viduje, nepasakys, o išėjusi į lauką matė, kad A. S. ir A. R. kažką vienas priešais kitą atsistoję aiškinosi. Tada ji vėl nuėjo į namų vidų ir, apraminusi vaikus, išėjo į lauką. Kai išėjo, A. R. gulėjo prie laukinio tualeto esančios betoninės plokštės, ant žolyno, arčiau konteinerio. A. S. stovėjo prie šio, A. R. mama irgi stovėjo šalia. Tada ji priėjusi prie gulinčio A. R., kaip ir minėjo, dešine koja, avėta basute, nestipriai palietė šiam smakrą. Kam tai padarė, negali paaiškinti – ji kaip ir norėjo šiam spirti, nes buvo pikta, bet susilaikė nuo to. Ji girdėjo, kad E. R. sakė: „Baikit“. Kol A. R. gulėjo ant žemės, A. S. stovėjo šalia, žiūrėjo, kad A. R. nepabėgtų į namus. Paskui visi, kiek pamena, laukė policijos – A. R. sėdėjo prie ūkinio pastato, A. S. kažkur tai kieme. Ji irgi buvo kieme. Policija atvyko kažkur už 20 minučių nuo jos skambučio. Kaip A. R. atsirado ant žemės, ji nematė, išėjusi jau pamatė šį gulintį ant žemės. Kai kieme prasidėjo konfliktas, kai A. R. ją keikė, o ji šiam garsiai atsakydama irgi keikėsi bei kai atvyko A. S., ji prie kiemo tvoros matė stovinčius kaimynus, kurie lyg ir stebėjo kas pas juos vyksta. Ji blogai jaučiasi, kad nesusivaldė ir palietė smakrą basute A. R., bet nemano, kad tai galėjo šiam sukelti fizinį skausmą (2 t., b. l. 19-20).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. L. kalta neprisipažino, palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jai su vaikais grįžus iš buvusio sugyventinio A. S., A. R. trimeriu pjovė žolę. Ta pirštinė, kurią ji įmetė į A. R. teritoriją, kieme mėtėsi metus. Jai numetus pirštinę, A. R. pradėti kažką burbuliuoti. Tada ji jo paklausė: „Kas yr O.?“. Jis pradėjo koliotis ir ją įžeidinėti keikdamas necenzūriniais žodžiais. Atrakinus namų duris, vaikai įėjo į vidų. Vaikai verkė, ji paskambino policijai ir A. S.. Matė, kaip atvykus A. S. jie kažką vienas kitam aiškino. Išėjo į kiemą žiūrėti kas vyksta, vaikai buvo verandoje, iš kurios matosi kiemas. Grįžo į namus apraminti vaikų. Vėl išėjus į kiemą, A. R. gulėjo ant žemės netoli lauko tualeto esančios betoninės plokštės, šalia stovėjo A. S. ir E. R.. Tada ji priėjo prie gulinčio A. R. ir dešinės kojos basute palietė jo smakrą – nei spyrė, nei nubrozdino jo smakro, nors už tai ką jis padarė norėjo jam spirti. Jam nespyrė į kairę pusę, jis ant kairės pusės gulėjo. Įvykio metu ji buvo blaivi, o nukentėjusiajam buvo užfiksuotas girtumas virš vienos promilės. Po įvykio atvykus policijai nukentėjusysis sėdėjo, apkaltino jos vaikus vagyste. Nuolat užgaulioja vaikus, keikiasi necenzūriniais žodžiais, grasina. Vaikas bijojo miegoti, reikėjo vaistų, konsultavosi su psichologais. Turi filmuotą medžiagą kaip nukentėjusysis ją užgaulioja. Įsirengė vaizdo filmavimo kamerą. Dar vienas konfliktas buvo 2024 m. liepos 30 d. Su civiliniu ieškiniu nesutinka visiškai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. O. L. konfliktuoja tik būdama blaivi, kai būna išgėrusi – nekonfliktuoja. Konfliktas kilo dėl numestos į jo teritoriją pirštinės, O. L. pradėjo jį keikti, jis atsakė keiksmais. A. S. neleido jam atsikelti, buvo jį prispaudęs su koja, jis net nebuvo atsistojęs. Betoninės plokštės visai nekliudė. Nubrozdinimas ant rankos atsirado tada, kai jį parvertė, nes griuvo ant dešinio šono. Jam gulint ant dešinės pusės, O. L. jam gulinčiam spyrė ne mažiau kaip du kartus į kairę pusę. Po pargriovimo atsistojo pats. Kai išvyko policija, grįžo į namus, didelio skausmo nejautė. Į gydytojus kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 16 d., nes skausmas nepraėjo. Įvykio dieną buvo išgėręs alaus, todėl neblaivus į medikus nesikreipė. Po peršvietimo nustačius lūžį jam buvo išrašyti vaistai, tačiau jie buvo per silpni ir nemalšino skausmo, todėl jis savo nuožiūra nusipirko kitų nuskausminamųjų vaistų, kurių tikslaus pavadinimo tiksliai nežino. Į ligoninę neguldė, išleido gydytis ambulatoriškai. Iš Sodros jokios išmokos negavo, nes niekur nedirba. Visą mėnesį vartojo šiuos vaistus. A. S. jam grasino ne pirmą kartą. Iš A. S. prašo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą, nes visą mėnesį negalėjo pamiegoti, dirbti ūkio darbų, pasilenkti, pasisukti, be to nori, kad kaltinamiesiems praeitų noras jį užgaulioti ir daužyti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausiama D. M. paaiškino, kad palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuo metu buvo savo kieme, iš kurio puikiai matėsi A. R. ir O. L. kiemas. Pasigirdus riksmams ji ir kieme buvę jos vaikai bėgo žiūrėti kas vyksta. Kadangi vaikams matomi veiksmai (ant žemės gulėjo A. R., kuriam buvo spiriama) yra nepriimtini, ėjo patraukti vaikus, todėl ne viską matė. Viskas įvyko labai greitai. Girdėjo, kaip E. R. šaukė, liepdama baigti mušti, nes tuoj atvyks policija ir viską išsiaiškins. Negirdėjo, kad A. R. būtų šaukęs ar dejavęs. Kokius veiksmus atliko O. L. nematė. Įvykio vietoje buvo E. R., A. R., ir iš matymo pažįstamas vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra posėdžių salėje. O. L. ir A. R. yra jos kaimynai, tačiau su jais nelabai bendrauja. Po įvykio A. R. nematė. Su E. R. apie įvykį nesikalbėjo. Yra girdėjusi, kad pas kaimynus kartais atvyksta policija.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausiama E. R. paaiškino, kad O. L. yra jos kaimynė. A. S. nėra jos kaimynas. Anksčiau su O. L. sutarė gerai, gyveno draugiškai, tačiau vėliau santykiai pablogėjo, nes O. L. neteisingai juos puola. Būna, kad atvyksta policija. Gyvena kartu su savo sūnumi A. R.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad A. S. neleido A. R. keltis, nuolat trankė per galvą, ketino kojomis užlipti ant jo kūno, tačiau ji prašė liautis ir ant sūnaus kūno A. S. neužlipo. O. L. A. R. du kartus spyrė į nugaros sritį ir du kartus trankė per galvą. Buvo užsimojusi ir norėjo daužti ir jai, tačiau susilaikė ir netrenkė. Po įvykio A. R. dar bandė pjauti žolę, tačiau nebegalėjo darbuotis, nes skaudėjo šoną. Vartojo vaistus nuo skausmo. Per kiek laiko sūnus pasveiko nurodyti negalėjo. Vaistus davė ji, nes vaistų nuo skausmo turi. Įvykio metu kieme galėjo būti O. L. dukra.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklausiamas nepilnametis vaikas M. T. paaiškino, kad kai grįžo iš tėčio vakare, per kiemą ėjo normaliai, tiksliai nepamena kodėl mama O. L. susipyko su kaimynu A. R.. A. R. vėl pradėjo keiktis ant mamos ir paskui bandė užsipulti. Bet jos nuėjo namo ir užsidarė duris. Pradėjo jaudintis, verkti ir paprašė mamos, kad ji pakviestų A. S., nes bijojo, kad A. R. gali išdaužti langą, ar dar kažką iškrėsti. A. S. atėjo, tačiau ką jis ar mama darė nepamena. To įvykio metu buvo panikoje, pakilo stresas, visko bijojo. Bijojo, kad A. R. gali kažką padaryti jai ar mamai. To įvykio metu buvo viduje. Į lauką išėjusi nebuvo ir nematė kas vyko lauke. Ar įvykį kas nors matė, nežino. Kiek žino lauke įvyko muštynės – susimušė A. S. su A. R. A. S. supyko, kad ją išgąsdino, nes ji bijojo, verkė. Jai niekas nepasakojo kas vyko lauke. A. R. bijo, nes jis yra girtuoklis, kiekvieną dieną geria, tai matosi iš jo vaikščiojimo, kalbėjimo. Jis gali kažką padaryti, kai yra išgėręs. Dabar jo nebebijo, pykstasi nebetiek daug kaip anksčiau. A. R. buvo ją apkeikęs ir išgąsdinęs. Mamą irgi buvo apkeikęs. Šiuo metu viena nebijo būti namuose. Viena sutikti A. R. dabar nebijo.
Teisiamojo posėdžio metu specialistas R. P. paaiškino, kad nukentėjusysis A. R. buvo objektyviai apžiūrėtas, buvo nustatyta nugaros dešinės mentės lygmenyje, tarp vidurinės mentinės ir priestuburinės linijų, išilginiai 7 odos nevientisi įdrėskimai nuo 0,4 cm iki 1,4 cm ilgio, kryptis iš viršaus žemyn, padengti rusvu, iškilusiu šašu. Dešinio dilbio nugariniame vidiniame paviršiuje rausvas odos plotas 7x2 cm dydžio, siaurėjantis apatinėje dalyje iki 1 cm, išgaubtas į vidų, odos plote stebimi šašų likučiai, viduriniame trečdalyje, nugariniame paviršiuje, du nevientisi odos nubrozdinimai iki 0,5x2 cm dydžio, lygiagretūs, padengti rusvu, iškilusiu šašu. Sužalojimo žymės kitose kūno vietose neigia. Buvo pateikti medicininiai dokumentai ir buvo nustatytas šonkaulių lūžis dešinėje pusėje. Buvo duota išvada, kad A. R. nustatytas IX šonkaulio lūžimas krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinėje rankoje. Dešinio dilbio viduriniame trečdalyje ir nugaroje odos nubrozdinimai padaryti 1-3 paros iki objektyvios apžiūros. Odos nubrozdinimas dilbio viršutiniame trečdalyje ir šonkaulio lūžimas dešinėje padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Buvo iškilę neaiškumų ir teisėsaugos buvo perklausta. Pateiktas papildomas raštas, kad pirminės apžiūros metu fiksuoti sužalojimai, aprašyti objektyvios apžiūros metu, ir jų padarymo laikas, aprašytas išvados 1 punkte: dešinio dilbio viduriniame trečdalyje ir nugaroje odos nubrozdinimai padaryti 1-3 paros iki objektyvios apžiūros (yra nenusiję su nagrinėjama trauma), odos nubrozdinimai dilbio viršutiniame trečdalyje ir šonkaulio lūžimas dešinėje padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku (susiję su nagrinėjama trauma). Visi šonkaulių lūžimai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ir prarasta 10 dienų laikotarpyje. Nėra jokio skirtumo, ar suduotas smūgis iš kojos, ar įtakotas kito asmens krito žmogus ir lūžo. Kadangi lūžęs vienas šonkaulis, labiausiai tikėtina, kad smūgis, poveikis buvo padarytas kietu buku turinčiu ribotą nedidelį plotą, gali būti alkūne, keliu, ar spiriant koja. Krentant ant bordiūro, automatiškai lūžta keli šonkauliai. Mažai tikėtina, kad lūžis buvo patirtas griuvimo metu. Esant lūžusiam šonkauliui nukentėjusysis gali pats atsistoti ir eiti, nes vienam tai gali būti niekas, o kitas gali būti be sąmonės. Nėra galimybės nustatyti skausminio slenksčio, nes kiekvieno yra skirtingas. Kitas gali dejuoti ir gulėti, o šiuo atveju nukentėjusiajam eiti niekas netrukdė, nes jo kojos nebuvo lūžusios. Be to, alkoholis veikia kaip nuskausminamieji.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. su pareikštu įtarimu sutiko visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d., tikslaus laiko nežino, bet galėjo būti kokia 13.00 val., pas jį į namus buvo atėję jo buvusi sugyventinė O. L. kartu su vaikais, jie pavakarieniavo ir šie išėjo į savo namus. Jų namus skiria apie 500 metrų. Su O. L. jie yra išsiskyrę, tačiau sutaria gerai, turi bendrą 3 metų dukrą, taip pat gerai sutaria ir su kitais jos vaikais. Praėjus maždaug pusvalandžiui nuo O. L. išėjimo, jis sulaukė jos skambučio – ji sakė, kad grįžus kaimynas A. R. užsipuolė vaikus ir prašė pagalbos, prašė, kad jis atvyktų. Jis paspirtuku nuvyko prie O. L. namų. Atvykęs pamatė kieme prie ūkinio stovintį A. R., kuris taisė trimerį. O. L. vaikai buvo išsigandę, verkė, jis paprašė, kad šie nueitų į kambarį. O. L. pasakė, kad kaimynas A. R. apstojo jos vaikus dėl kažkokios pirštinės ar tai šiukšlių. Jis priėjo prie šio ir pradėjo bartis, klausė, ko šis apstojo vaikus, kas šiam ką yra padaręs, kad vaikus gąsdina, ko su plyta daužo duris (čia ankstesnis įvykis, dėl kurio O. L. rašė pareiškimą). A. R. jam atsakė: „Koks tavo reikalas, juk tu čia esi neregistruotas“. Jis O. L. pasakė, kad kviestų policiją, ši sakė, kad jau yra iškvietusi. Tada, kad A. R. nepabėgtų, jis paėmęs už sprando, ne už rankos, šį parvertė. Šis nukrito ant kažkurio šono ant žolyno. Galėjo būti, kad tada gulinčiam A. R. įspyrė ne mažiau kaip 4 kartus. Kur šiam pataikė spirdamas, nežino, galėjo būti, kad į dešinį šoną bei pilvą. Tada A. R. stojosi ir bėgo, o jis šiam dar vieną kartą paspyrė per kojas ir šis nukrito, o krisdamas atsitrenkė kažkuriuo šonu į betoninę perdengimo plokštę, kuri ten yra padėta. Tada prispaudė šio viršutinę kūno dalį, kad šis gulėtų nugara ant žemės ir taip laukė prispaudęs, kol šis apsiramins. Kai aprimo, jis šį paleido ir jie visi kartu kieme laukė policijos pareigūnų. Jis nematė, kad O. L. būtų spyrusi A. R.. Pamena, kad šio konflikto metu prie jų buvo priėjusi A. R. mama. Kiek pamena, prašė, kas jis paleistų šį. Jis A. R. laikė todėl, kad šis dažnai konflikto metu pabėga, užsidaro savo namuose ir atvykus pareigūnams pas šį neįmanoma patekti, šis neįsileidžia. Taip buvo ir durų trankymo su plyta metu. Jie policijos laukė atsisėdę lauke. Jis A. R. pervertė ir spyrė šiam gulinčiam toje vietoje, kur yra įėjimas į A. R. sandėliuką, po to kai A. R. paspyrė per kojas, šis nukrito prie toliau esančios betoninės plokštės, t. y. įėjimo į laukinį tualetą, ten šį ir laikė prispaudęs prie žemės. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 192-193).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta O. L. su pareikštu įtarimu nesutiko ir parodė, kad ji pripažįsta, jog šio konflikto metu ji dešine koja, avėta basute, nestipriai prilietė A. R. smakrą, tačiau, kad būtų šiam spyrus, neprisipažįsta. Tas prilietimas buvo nestiprus, tikrai, jos nuomone, šiam negalėjo sukelti jokio fizinio skausmo. 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val., jai grįžus su vaikais į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji pametė sode buvusią pirštinę į šoną, į R. pusę. A. R. pamatęs ją pareinančią su vaikais, nustojo trimeriu pjauti pakelę ir ėjo jai iš paskos ir kieme pradėjo kažką jai burbuliuoti. Pamena, kad ji šiam atsakė: „Kas yr, O.?“ Ir A. R. pradėjo vaikų akivaizdoje vadinti ją necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti ir įžeidinėjo kol ji atrakino namų duris. Vaikai išsigando A. R.. Atrakinus duris, vaikai įėjo į namų vidų, o ji, kiek pamena, paskambino policijai, o paskui – A. S.. Pirmiau atvažiavo A. S., o paskui- policija. Kai atvyko A. S., ji nuėjo į vidų raminti vaikų. Kiek ji truko namų viduje, nepasakys, o išėjusi į lauką matė, kad A. S. ir A. R. kažką vienas priešais kitą atsistoję aiškinosi. Tada ji vėl nuėjo į namų vidų ir, apraminusi vaikus, išėjo į lauką. Kai išėjo, A. R. gulėjo prie laukinio tualeto esančios betoninės plokštės, ant žolyno, arčiau konteinerio. A. S. stovėjo prie šio, A. R. mama irgi stovėjo šalia. Tada ji priėjusi prie gulinčio A. R., kaip ir minėjo, dešine koja, avėta basute, nestipriai palietė šiam smakrą. Kam tai padarė, negali paaiškinti – ji kaip ir norėjo šiam spirti, nes buvo pikta, bet susilaikė nuo to. Ji girdėjo, kad E. R. sakė: „Baikit“. Kol A. R. gulėjo ant žemės, A. S. stovėjo šalia, žiūrėjo, kad A. R. nepabėgtų į namus. Paskui visi, kiek pamena, laukė policijos – A. R. sėdėjo prie ūkinio pastato, A. S. kažkur tai kieme. Ji irgi buvo kieme. Policija atvyko kažkur už 20 minučių nuo jos skambučio. Kaip A. R. atsirado ant žemės, ji nematė, išėjusi jau pamatė šį gulintį ant žemės. Kai kieme prasidėjo konfliktas, kai A. R. ją keikė, o ji šiam garsiai atsakydama irgi keikėsi bei kai atvyko A. S., ji prie kiemo tvoros matė stovinčius kaimynus, kurie lyg ir stebėjo kas pas juos vyksta. Ji blogai jaučiasi, kad nesusivaldė ir palietė smakrą basute A. R., bet nemano, kad tai galėjo šiam sukelti fizinį skausmą (2 t., b. l. 19-20).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jis pjovė žolę. Sustojus pjauti, keičiant trimerio pjovimo šniūrą, į namus grįžo kaimynė O. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri atėjo į jo sodą ir radusi pirštinę jo sode, ją pakėlė ir išmetė į bendro naudojimo kiemą. Tada jis jai pasakė: „Ko čia mėtai? Kai tavo plastikinis butelis buvo numestas į mano sodą, man jis netrukdė ir jo nemėtėm į bendro naudojimo kiemą ir į kitiems žmonės priklausantį sodą“. Tada O. L. pradėjo jį įžeidinėti įvairias necenzūriniais žodžiais: ,,Tu debilas, tu pydaras, eik tu nahui“. Tuomet jis jai pasakė, kad jei ji jam taip sako, tai ji yra „kurva“. Tai jis pakartojo keletą kartų. Po jo pasakytų žodžių, ji nuėjo ir kažkam skambino telefonu, o jis nuėjo prie savo ūkinio pastato. Po kurio laiko, t. y. praėjus apie 5 minutėms, atvažiavo A. S., kuris staigiai priartėjo prie jo. Jis buvo prie ūkinio pastato durų. Ką šis jam pasakė, nepamena. A. S. staigiai sugriebė ir stipriai paėmęs jam už dešinės rankos, ją užlaužė, jį nuvertė ant žemės ir pradėjo spardyti į dešinės pusės šonkaulių, pilvo sritį. Kai A. S. jį nuvertė ant žemės, jis nusibrozdino dešinės rankos dilbį. Jį galėjo nusibrozdinti atsitrenkdamas į akmenis, kurie yra prie ūkinio pastato durų. A. S. jam į minėtas kūno vietas spyrė mažiausiai apie septynis kartus. Kai jį gulintį A. S. spardė, jis stengėsi atsistoti ir pabėgti, tačiau jam nepavyko, kadangi jam bandant atsistoti A. S. vėl jį nustumdavo ir jis nukrisdavo ant žemės ir šis toliau spardė. Kai A. S. jį spardė, jis visą laiką jautė fizinį skausmą, šiam sakė: „Nespardyk manęs, užtenka“, tačiau A. S. į jo pasakymus nekreipė dėmesio. Šalia jo ir A. S. buvo ir jo mama E. R., kuri taip pat A. S. sakė: „Nespardyk mano sūnaus“. Šis nekreipė į šią dėmesio ir toliau jį spardė. Kai jį gulintį ant žemės A. S. spardė, jis taip pat matė, kad buvo priėjusi ir O. L., kuri jam taip pat du kartus spyrė į kairės pusės šonkaulių sritį. Kai O. L. du kartus įspyrė jam į kairės pusės šonkaulių sritį, jis patyrė stiprų fizinį skausmą. Sekančią dieną, vis dar jausdamas skausmą šonkaulių ir pilvo srityje, per epolicija.lt pateikė pareiškimą. Kadangi skausmas šonkaulių ir pilvo srityje jam nepraėjo, jis kreipėsi ir į medikus, jam buvo nustatyta, kad dešinėje pusėje yra lūžęs šonkaulis. Dėl stipraus skausmo dešinės pusės šonkaulių srityje, jis vartojo skausmą malšinančius vaistus. Jis stipresnį skausmą ir sužalojimo mastą patyrė dėl A. S. elgesio, o dėl O. L. dviejų spyrių patyrė mažesnį fizinį skausmą ir sužalojimų nepatyrė. Po įvykio jautėsi silpnesnis, negalėjo dirbti kai kurių ūkio darbų, negalėjo pasilenkti, pasisukti. Po spyrių A. S. jį nutempė iki ūkinio pastato kampo, prie ten esančios betoninės plokštės ir liovėsi jį mušti. Jo prispaudęs nelaikė ir į ją jis neatsitrenkė (1 t., b. l. 27-28, 43-44).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti kaip A. R. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19 val. jis stovėjo prie ūkinio pastato durų (nuotrauka Nr. 1) ir čia būnant A. S., užlaužęs ranką, nuvertė jį ant žemės ir pradėjo spardyti. Po ko, parodė, kur nuo šios vietos jį nutempė iki ūkinio pastato kampo (nuotrauka Nr. 2), kur liovėsi jį mušti (1 t., b. l. 47-51).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados Nr. G 854/2023(03) matyti, kad A. R. konstatuota: IX šonkaulio lūžimas krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimas dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje. Šonkaulio lūžimas padarytas nuo ne mažiau kaip vieno trauminio, kontaktinio, smūginio poveikio kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Odos nubrozdinimas dilbio viršutiniame trečdalyje padarytas bukabriaunio daikto poveikyje. Dėl šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai), todėl A. R. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Atskirai imant išorinį mechaninį sužalojimą dilbyje – jis yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 108-109).
Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad A. R. sutikus, buvo apžiūrėtas jo kūnas. Apžiūros metu užfiksuota, jog ant A. R. dešinio dilbio viršutinio trečdalio matyti nubrozdinimai (šašas). Aplink A. R. krūtinę aprištas elastinis bintas (1 t., b. l. 76-81).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val. ji kartu su sūnumi A. R. buvo savo namų kieme, (duomenys neskelbtini). A. R. kieme pjovė žolę su trimeriu. A. R. pjaunant žolę, pamatė, kad kaimynų šunelis yra susivyniojęs su grandine, jį išlaisvino ir nuėjo į kambarį. Būdama kambaryje per langą pamatė kaip į kiemą pareina kaimynė O. L., pagalvojo, kad nueis jai ir papasakos, kad išgelbėjo jos šunį. Lipdama laiptais išgirdo kaip O. L. pradėjo šaukti ant A. R.. Jis tuo metu prie tvarto tvarkė trimerį. Išėjusi į lauką, paklausė kas čia vyksta, kodėl šaukoja? O. L. minėjo kažką apie pirštinę. Ji šios prašė nurimti, tada nuėjo į sodą, paėmė darbinę pirštinę ir ją išmetė į šiukšlinę. Kaimynė toliau šūkavo, sakė, kad išsikvietė policiją. A. R. irgi barėsi su kaimyne. Jiedu abu garsiai kieme šūkavo. A. R. barėsi tvarkydamas trimerį prie tvartelio. Netrukus į kiemą atvažiavo A. S., kaimynės O. L. draugas, ir iškart priėjo prie A. R. bei stovinčiam sudavė ranka per veidą. Tada A. S. paėmęs A. R. už rūbų numetė ant žemės ir pradėjo spardyti. Kiek kartų sudavė gulinčiam A. R., negali pasakyti, galėjo suduoti daugiau nei penkis kartus. Ji prašė A. S. nemušti A. R., bet šis į jos prašymus nereagavo. Pamena, kad kai A. R. gulėjo pavirtęs ant kairės pusės šono, priėjusi O. L. spyrė A. R. vieną kartą. Į kurią konkrečiai kūno vietą, nepasakys, nepamena dėl patirto išgąsčio, bei matė, kad ši ranka, nepamena, ar su delnu, ar su kumščiu, dar sudavė A. R. vieną kartą į galvos sritį. Paskui šiedu nurimo ir nuėjo nuo A. R.. Netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Ji visą laiką stovėjo netoliese ir stebėjo viską. Sekančią dieną A. R. pasijautęs blogai išsikvietė greitąją med. pagalbą, buvo nuvežtas į ligoninę, jį peršvietė ir sakė, kad yra lūžęs šonkaulis. A. R. su kaimyne O. L. konfliktuoja nuolat. Tą vakarą jokio konflikto tarp O. L. vaikų ir A. R. nebuvo, jis jų negąsdino. Kodėl šie taip užsipuolė A. R., nesupranta (1 t., b. l. 72-73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.17 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), matė, kad kaimynas A. R., gyv. (duomenys neskelbtini), pjauną žolę. Po kurio laiko, būdama prie vaikų žaidimo namelio, išgirdo triukšmą - tokį kaip šaukimas, barnis, sklindantį nuo tos pusės, kur buvo jos vaikai. Vaikai tuo metu buvo prie batuto, kuris yra kitoje kiemo pusėje, arčiau kaimyno R. namų pusės. Išgirdusi triukšmą, ji nuėjo prie vaikų ir atėjus jai puikiai matėsi kiemas, kur gyvena A. R. ir O. L.. Pažiūrėjus iš kur sklinda triukšmas, pastebėjo kaip buvęs O. L. sugyventinis A. R. kieme, prie ūkinio pastato, spardė ant žolės gulintį kaimyną A. R.. A. R. buvo kažkaip susirietęs, kiek jai ėjo įžiūrėti. Į kokias kūno vietas A. R. spyrė, nepasakys, bet atrodė, kad spyriai buvo pakankamai stiprūs. Kiek tiksliai buvo spirta A. R., ji nematė, bet tikrai buvo ne mažiau nei du kartai. Būdama prie batuto, girdėjo, kad kažkas konflikto metu kažką tai minėjo apie galvą. Girdėjo, kad A. R. mama prašė liautis mušti, nes atvažiuos policija ir išsiaiškins, tačiau minėtas vyras toliau spardė A. R.. Kiek matė, O. L. šio įvykio metu kartu su vaikais buvo šalia, bet ką ši darė, nematė, girdėjo, kad kažką tai šaukė, bet ką konkrečiai, neįsidėmėjo. Matė, kad netrukus tas vyriškis liovėsi spardyti A. R., tačiau paskui jau jų nebestebėjo, nuėjo į savo namus ir kaip atsistojo A. R. nematė. Žino, kad pas A. R. kieme yra betoninis pamatas šalia ūkinio pastato durų - toks kaip laiptelis įėjimo į ūkinį pastatą. Kiek jai teko matyti tą konfliktą, tai lyg netoli tos vietos viskas ir vyko. Kad tas vyriškis laikytų prispaudęs A. R., nematė. Dėl ko įvyko konfliktas bei dėl kokios priežasties spardė A. R., nežino, kadangi nematė konflikto pradžios, tik matė, kad minėtas vyriškis jau spardė gulintį A. R. (1 t., b. l. 55, 61-62).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo su fotolentele matyti kaip D. M. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val. buvo savo kieme prie vaikų žaidimo namelio, adresu (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1). Būdama čia ji išgirdo triukšmą ir nubėgo link vaikų, kurie tuo metu buvo prie batuto, esančio arčiau A. R. namų (nuotrauka Nr. 2). Liudytoja D. M. parodo į vietą prie batuto ir paaiškina, kad būdama šioje vietoje matė, kaip O. L. buvęs sugyventinis spardė ant žemės gulintį A. R., tai vyko prie žalios spalvos konteinerio, kuris stovi prie A. R. namų ūkinio pastato, arčiau dabar matomos malkų krūvos (1 t., b. l. 65-68).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės pusės matomas dviejų aukštų mūrinis gyvenamasis daugiabutis, pažymėtas skaičiumi 30. Toliau nuo daugiabučio matomas stovintis mūrinis ūkinis dviejų aukštų pastatas. Prie patekimo į ūkinį pastatą durų matoma stovinti kėdė. Aplinkui ūkinį pastatą matoma auganti žolė. Apžiūrima vieta šalia stovinčios kėdės, kurioje buvo mušamas nukentėjusysis A. R., nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 18-23).
Iš 2024-01-31- 2024-01-31 kitų objektų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, darytas pareigūno M. G. kūno kamera. Apžiūrimas įrašas „PSS-20230814-191920UTC+0300“, įrašo trukmė 23:34 min. Vaizdo įraše matyti kaip Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK RS pareigūnai M. G. ir J. U. atvyksta į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Kieme prie įėjimo į gyvenamąjį namą stovi O. L., prie ūkinio pastato, ant kėdės sėdi A. R., o kitoje kiemo pusėje, priešais A. R., ant pastatyto nedidelio rąsto, sėdi A. S.. Pareigūnas M. G. klausia, kas kvietė pareigūnus, O. L. atsako, kad ji ir pradeda pasakoti apie tai, kad pastoviai su A. R. vyksta konfliktai, nurodo, jog konfliktas prasidėjo nuo pirštinės, kuri mėtėsi kieme nuo praėjusių metų, pasakoja padrikai ir labai emocionaliai apie nuolat vykstančius konfliktus, sako, kad A. R. užkliuvinėja jos vaikus, netinkamai su jais kalba, momentais iš tolo į pokalbį įsiterpia ir A. S., bet nelabai girdėti, ką jis sako.
Įrašo 05.00 min. pareigūnas nueina pakalbėti su A. R. (kalba nuo 05.10 min.), kuris vis dar sėdi ant kėdės prie ūkinio pastato. A. R. kažką kalba apie kažkokį „Coca-Cola“ butelį, dėl kurio prasidėjo šiandien konfliktas. Pareigūnas klausia, dėl ko jis užkliūva jų vaikus, A. R. pasakoja, kad vaikai skina jų uogas, eina į jų daržus, dėl to jie yra nepatenkinti. Bekalbant O. L. pradeda šaukti, kad A. R. parodytų tą butelį, A. R. atsako, kad jis pametė, jis ir pasiėmė tą butelį (atsako ramiai ir visą laiką kalba ramiai). O. L. toliau šaukia, kad A. R. parodytų tą butelį. A. R. klausiamai atsako, ką jis begali parodyti, jei jau pasiėmė. O. L. toliau šaukia, kelia kažkokią problemą dėl butelio, šaukia, kad jis kažką meluoja. Pareigūnas prašo jos nusiraminti, bendrauti ramiau. O. L. atsako, jog nebegali ramiau bendrauti, jai „nebelaiko nervai“.
Pareigūnas pasikviečia A. R. prie tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumo. A. R. einant iš pareigūno paskos, girdėti fone kaip O. L. toliau konfliktuoja, emocingai pasipiktinusi kažką vėl kalba apie butelį, girdėti žodžiai: „butelkos nemačiau“, į ką A. R. ramiai atsako: „Ne, nematei, nu kur tu matysi, kur tu bematysi, kur tu berasi, nieka nebatrasi“, po ko girdėti kaip O. L. pasipiktinusi sako: „Sakau dėk į murzą ir paklausk, ar dar nenor“ (įrašo 08.54 min.). Girdėti kaip toliau fone O. L., stovėdama prie A. S., emocingai jam pasakoja toliau apie butelį: „Aš visą dieną vaikščiojau, butelkos nebuvo... (toliau žodžiai nebesigirdi)“, o prie tarnybinio automobilio (įrašo 08.54 min.) stovintis A. R. pasakoja pareigūnams: „Atėjęs pradėjo spardyti, būti, pradėjo spardyti, būti, išvertė, spardė, pradėjo spardyti“. Pareigūnas jam atsako, kad jei turės pretenzijų, galės parašyti pareiškimą. Fone matyti ir girdėti prie A. S. stovinti O. L., kuri toliau emocionaliai kažkuo piktinasi. A. R. tikrinamas neblaivumas. A. R. toliau pasakoja: „Ar gali svetimi žmonės ateiti mane stumdyti... (toliau nesuprantami žodžiai, pareigūnas pritaria, kad negali). Motina galės ateiti paliudyti“. Pareigūnas pakartoja, kad jei turės pretenzijų, šis galės parašyti pareiškimą. A. R. klausia, ar negali parašyti pareiškimo, kad jį stumdė, pareigūnas atsako, kad šis turi būti blaivus. Pareigūnė J. U. pasako, jog nustatytas 1,15 prom. neblaivumas.
Pareigūnas M. G. pasikviečia O. L. neblaivumui patikrinti. Pareigūnas rekomenduoja neužkliūti vieniems kitų, nes bus neišsprendžiamos problemos. Girdėti fone kaip ateinantis prie automobilio A. S. sako, kad nekreipti dėmesio yra svarbu ne ryte, o vakare. O. L. patikrinamas neblaivumas, kuri iškart po patikrinimo pasako: „Aš policijai preitą kartą pasakiau: „Aš nebežaisiu su juo““. Tuo tarpu A. R. ir A. S. kalbasi prie automobilio galo, kur stovi ir pareigūnė J. U. (12.00 min.) A. S. sako: ”“nebepabėgsi į vėršų“ , A. R. atsako: „daba daba bėgsiu, daba bėgsiu..” A. S. atsako: „niekur nebėgsi dabar“. Po ko pareigūnas M. G. sako: „Tik savo teismų nedarykit, tam yr... galit pareiškimus rašyti, o savo teismų nedarykit“, po ko A. R. sako: „Ans gali savo teismą padaryti“. Pareigūnas tęsia: „Nes per savo teismus nukentėsit patys“. Vaizdo įrašo 12:03 min matyti sužalotas (kruvinas) A. R. dilbis nugariniame, vidiniame paviršiuje, arčiau alkūnės (sužalojimas analogiškas, kurį vėliau 2023 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros metu užfiksuota tyrėjas A. T. (2023 m. rugpjūčio 23 d. asmens apžiūros protokolas)).
Pareigūnas M. G. nusiveda A. R. toliau į kiemo vidurį, pataria nelįsti, nepulti nei prie vaikų, nei prie suaugusiųjų, sako, kad jei būna padaryta žala, turi rašyti pareiškimą į policiją, o ne pulti. A. R. klausia pareigūno kada jis galės pateikti pretenzijas. Pareigūnas atsako, jog tada, kai išblaivės ir tada paprašo eiti į vidų, nes šis yra neblaivus. A. R. dar šiek tiek pakalba su pareigūnu ir apie O. L. ir jos svečių elgesį (kalba ramiai) ir išeina į namus (įrašo 15.45 min.).
Pareigūnas M. G. prieina prie O. L. su A. S.. O. L. sako, kad A. R. meluoja, jie neina į „tuos daržus“, esmė ne tame, kalba, kad stengiasi kažką gražintis (rodo į aplinką), o jis (suprask A. R.), numoja ranka, sakydama: „Ai“. O. L. toliau tęsia, kad jau ir dabar rankos pradėjo drebėti, išveda „iš kantrybės“, sako: „Aš vieną sykį nesusilaikysiu, taip jam „užšausiu“, kad jam gražu nepasirodys“. Pareigūnas pakartoja savo teismų nedaryti. A. S. įsiterpia į pokalbį: „Man jūsų kolegos sakė, kai niekas nematys, trinktelėkit, sako, gerai“. Pareigūnas M. G. atsako, kad jei ir nematys, parašys pareiškimą, paskui reikės vaikščiot į policiją, teismą. O. L. tęsia, kad esmė yra tame, kad vaikai nebepamiega, yra įsistresinę (galima suprasti, kad turi minty A. R.), jai pritaria A. S.. O. L. ir A. S. toliau kalba apie A. R. netinkamą elgesį, svarsto, kaip jį būtų galima pamokyti, nubausti, ar jį pakeistų paskirtos baudos, pasakoja apie ankstesnius atvejus, kai buvo kviesta policija. A. S. nueina, pasiima paspirtuką, ruošiasi išvažiuoti, pareigūnė J. U. užsirašo jo duomenis. O. L. rodo į A. S. ir teigia, kad jis jai yra vienintelė pagalba, ją užstoja, svarsto negi jai eiti su vyru muštis. Pareigūnas replikuoja, kad niekam su niekuo nereikia muštis, o kviesti juos. Po ko, A. S. įsiterpia (įrašo 20.22 min.): „Aš šiandien dėlto greit atlėkiau, nu kaip, ir pereitą, ir užpreitą, ne vieną kartą... Vieną kartą irgi taip pat buvau, supranti, pasodinęs ant žemės ir laikiau kol atvažiavo jūsų kolegos, tąkart davė prasipūsti ir išvežė išpagirioti, normaliai surašė... Ir pereitą kartą plakė duris (rodo į verandos pusę), atvažiavau, nieko, patylėjau, tai pas savęs į trobą išėjo, kolegos sako: „Mes nieko negalim padaryti, ne vieša vieta, pas savęs troboj yra...“ ir kvit, ir viskas tuo pasibaigė, supranti. Nu va dabar pasodinau (rodo į ūkinio pastato pusę), palaukėm visi kartu, supranti“. Pareigūnas sako: „Nu mažos promilės - 1,15, nu čia...“ A. S. toliau tęsia (įrašo 20.55 min.): „Į subinę įspyriau, kad skaudėtų ir vsio, nes kitaip irgi negalima“. Nuvažiuodamas dar paklausia, ar nereikėjo jam prasipūsti, pareigūnas atsako, kad ne. Toliau vyksta pokalbis su O. L., kuri teigia, kad ketina iš čia išsikraustyti, kalba kur kieno kokia dalis yra sklype, vyksta nereikšmingas pokalbis. Pareigūnas įsėda į automobilį, vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 139-141).
Iš BPC įrašo girdėti kaip operatorei dar neatsiliepus moteris fone sako: „Nedaužyk“, girdėti garsus vaiko verkimas. Operatorei atsiliepus, moteris kviečia pareigūnus, nurodydama, kad „kaimynas puolė ant mano vaikų… cypia, klykia… (duomenys neskelbtini)“. Visą tą laiką, kol moteris kalba, šalia garsiai verkia vaikas. Moteris labai greitai operatorei susako šias aplinkybes ir operatorei norint pasitikslinti įvykio aplinkybes, skambinanti moteris nebesikalba, o fone girdėti didelis triukšmas tolumoje – keleto šaukiančių žmonių balsai, akivaizdu, jog vyksta konfliktas. Įrašo pabaigoje girdėti moters žodžiai: „Nedaužyk sakiau“. Kitų žodžių suprasti neina. Įrašo trukmė 0:55 min
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo
bei bausmės skyrimo A. S. ir O. L.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių,
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo parodymais, kuriais jis pripažįsta nukentėjusiajam sudavęs smūgius, nukentėjusiojo A. R. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo A. R. parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir nuosprendyje išdėstytus vieni kitus iš esmės atitinkančius bei papildančius ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir posėdžio metu ištirtus įrodymus, t. y. liudytojų E. R. ir D. M. parodymai apie tai, kad jos matė A. S. spardant ant žemės gulintį nukentėjusįjį A. R.; asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuoti A. R. sužalojimai; specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad šioje situacijoje mažai tikėtina kaltinamojo iškelta versija, kad sužalojimas A. R. galėjo būti padarytas pastūmus nukentėjusįjį ant betoninės plokštės, nes tuo atveju būtų lūžę keli šonkauliai, o toks sužalojimas, kai lūžęs tik vienas šonkaulis, labiausiai tikėtina įvyko dėl smūgio, padaryto kietu buku turinčiu ribotą nedidelį plotą daiktu, tai gali būti alkūne, keliu, ar spiriant koja; 2024-01-31 – 2024-01-31 kitų objektų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad A. S. atvykusiems pareigūnams prisipažino įspyręs nukentėjusiajam ir kad konflikto metu A. R. nukentėjo, nes pareigūnams nurodė, kad jį spardė, apvertė ar žemės bei domėjosi, ar gali rašyti policijai pareiškimą dėl šio įvykio; įrašo Bendrajam pagalbos centrui duomenimis užfiksuoti moters žodžiai „Nedaužyk“, pakartoti du kartus, kurie patvirtina, kad įvykio metu buvo smurtaujama. Kaltinamasis A. S. kaltės klausimu buvo nenuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu prisipažino visiškai, teisminio nagrinėjimo metu – tik iš dalies. Teismas kaltinamojo A. S. iškeltą versiją apie tai, kad nukentėjusysis patyrė šonkaulio lūžį atsitrenkdamas į betoninę plokštę laiko jo gynybine versija, kuria kaltinamasis siekia sumenkinti savo veiksmus ir sušvelninti ar išvengti atsakomybės. Bet kuriuo atveju, net ir pasitvirtinus kaltinamojo versijai, kad nukentėjusiajam šonkaulio lūžis galėjo būti sukeltas atsitrenkus į betoninę plokštę, dėl to būtų kaltas A. S., nes jo veiksmai (pastūmimas ar paspyrimas per kojas) tiesioginiu priežastiniu ryšiu būtų susiję su nukentėjusiajam sukeltomis pasekmėmis. Į tai teisiamojo posėdžio metu dėmesį atkreipė ir specialistas, kuris nurodė, kad nėra jokio skirtumo, ar suduotas smūgis iš kojos, ar įtakotas kito asmens žmogus krito ir patyrė lūžį. Nuosprendyje aptartų įrodymų visuma iš esmės patvirtina, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes A. S. savo veiksmais nesunkiai sutrikdė A. R. sveikatą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, Nr. 2K-428-511/2015).
Nors kaltinamoji O. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta neprisipažino, tačiau teismas vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamosios O. L. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. R. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nukentėjusiojo parodymai atitinka įvykio vietoje buvusios liudytojos E. R. parodymus apie tai, kad ji matė, kaip O. L. du kartus spyrė A. R., tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Pati O. L. pripažino, kad šio konflikto metu ji dešine koja, avėta basute, nestipriai prilietė A. R. smakrą. Tokie kaltinamosios parodymai neturi jokio loginio paaiškinimo, todėl labiau laikytini gynybine kaltinamosios versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamajai inkriminuojami veiksmai buvo atlikti konflikto metu, o iš policijos pareigūnų mobiliųjų kamerų vaizdo įrašų apžiūros duomenų matyti, kad net ir atvykus policijos pareigūnams O. L. elgėsi emocionaliai, buvo raminama policijos pareigūnų. Kaltinamoji ir teisminio bylos nagrinėjimo metu demonstravo emocijas, kai be teismo leidimo pasišalino iš teismo posėdžių salės. Dėl to itin mažai tikėtina, kad paties konflikto metu, atsižvelgiant į kaltinamosios būdo savybes, jos elgesys būtų iš esmės kitoks, o nukentėjusiojo smakrą ar kitas kūno vietas ji būtų tik švelniai ir neskausmingai palietusi koja. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes O. L. mušdama sukėlė A. R. fizinį skausmą.
Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, laikytinas neteistu, administracine tvarka nebaustas. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, žalos neatlygino. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, jos dydį nustatant artimą vidurkiui ir paskiriant prokurorės siūlomus įpareigojimus bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai.
O. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O. L. nukentėjusiojo neatsiprašė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, žalos neatlygino. Baudžiamasis įstatymas už padarytą nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Kaip ir pasisakyta anksčiau, kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajai paskyrus prokurorės siūlomą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jos dydį, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes, nustatant mažesnį nei vidurkis ir paskiriant prokurorės siūlomus įpareigojimus bus pasiekti baudžiamajame įstatyme nurodyti bausmės tikslai.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinė ar neturtinė žala. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 69,06 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo A. R., kurį sužalojo kaltinamasis A. S. gydymu, atlyginimo (1 t., b. l. 128-130). Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šią žalą jis privalo atlyginti. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 69,06 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl visiškai tenkinamas.
Nukentėjusysis A. R. baudžiamojoje byloje taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš A. S. ir 500 Eur neturinės žalos priteisimo iš O. L. (2 t., b. l. 65-66).
Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) sukeltas pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo.
Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Nukentėjusysis A. R. ieškiniu prašo priteisti jam 3000 Eur neturtinę žalą iš A. S., motyvuodamas tuo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaužytas jo šonkaulis, buvo sunku judėti, skaudėjo šoną, teko vartoti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo dirbti ūkio darbų. Taip pat prašo jam priteisti 500 Eur neturtinės žalos iš O. L., motyvuodamas iš esmės tuo, kad nori, jog kaltinamajai praeitų noras jį užgaulioti ir daužyti.
Akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų A. S. ir O. L. veiksmų nukentėjusysis patyrė nemalonius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, buvo sužalotas bei buvo sukeltas fizinis skausmas, kas patvirtina, kad jis patyrė neturtinę žalą ir todėl turi teisę į šios žalos atlyginimą. Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Šiuo atveju nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos padarymo nepatyrė sunkių pasekmių sveikatai ir nėra pagrindo manyti, kad neigiamos pasekmės paliestų jo gyvenimą ateityje. Teismas atkreipia dėmesį, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo yra labai komplikuoti tarpusavio santykiai, įsisenėję ginčai, dėl kurių kartais yra kviečiama policija, ką patvirtino ir patys kaltinamieji, nukentėjusysis, liudytojos E. R. ir M. T.. Liudytoja D. M. taip pat nurodė, kad pas kaimynus A. R. ir O. L. lankosi policijos pareigūnai. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamųjų ir liudytojų paaiškinimus apie paties nukentėjusiojo elgesį, kuris iš esmės susijęs su konfliktu, peraugusiu į fizinio smurto prieš jį panaudojimą, teismas sprendžia, kad ir paties nukentėjusiojo elgesys iš dalies lėmė susiklosčiusią situaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamųjų veiksmais sukeltas pasekmes ir jų sunkumą, teismų praktiką bei kaltinamųjų turtinę padėtį (abu nedirba, yra registruoti Užimtumo tarnyboje), remiantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. S. 700 Eur neturtinės žalos, o iš O. L. 100 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisme dalyvavo nukentėjusiojo A. R. atstovas advokatas Marius Venckus, teikiantis nukentėjusiajam antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (2.28Mr)ATP-B-2024-04609. Teismui nepateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad abu kaltinamieji taip pat buvo atstovaujami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtų gynėjų, todėl atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai kad šiuo nuosprendžiu iš jų priteista neturtinė žala, išlaidos dėl nukentėjusiajam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybei, be kita ko neturint duomenų apie teisinės pagalbos išlaidų dydį, iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų
A. S. ir O. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kompaktiniai diskai (3 vnt.) paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 235 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 7 val., dirbti, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą.
O. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti savo gyvenamojoje vietoje kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 7 val., dirbti, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti ir baigti elgesio pataisos programą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. S. ir O. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. S. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 69,06 Eur (šešiasdešimt devynis eurus ir 06 ct) žalos atlyginimui.
Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti: iš A. S. A. R. naudai 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš O. L. A. R. naudai 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų A. S. ir O. L. nepriteisti.
Kompaktinius diskus (3 vnt.) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.